Tu gali rasti tikrąją laimę!

DAUGELIS žmonių visame pasaulyje, regis, nė kiek neabejoja: laimingas tik tas, kas turi naujausio modelio automobilį, įspūdingą banko sąskaitą, aukštą padėtį visuomenėje, didelį namą, moderniausius elektroninius prietaisus. Ne mažiau svarbu ir patraukli figūra arba raumeningas kūnas. Tačiau ar tikrai laimė priklauso nuo turtų bei gražios išvaizdos?

Pastaruoju metu „vis plačiau tyrinėjama, kas padėtų jaustis laimingam, neprarasti optimizmo, išlaikyti teigiamas emocijas, stengiamasi suvokti, kokius būdo bruožus ugdytis, kad būtume morališkai, fiziškai bei psichiškai sveikesni“, — rašoma specialiame pranešime žurnale Time. Mokslinių tyrimų rezultatai daug ką nustebino. Iš jų aiškiausiai matyti, jog žmonės, kurie įsitikinę, kad pinigai, garbė arba grožis padarys juos laimingus, apgaudinėja patys save. Vadovaudamiesi tokia nuostata tie vyrai ir moterys gali pakenkti savo psichinei sveikatai ar net susirgti depresija, nes gyvenimą stato ant netvirto pamato.

Jungtinėse Valstijose daugelis dabar turtingesni nei anksčiau. „Bet iš esmės mes nesame laimingesni“, — rašoma Time. Žinoma, tą patį galima pasakyti ir apie kitų šalių gyventojus. Štai Kinijoje, kur ekonomika auga itin sparčiai, nelaimingų žmonių irgi smarkiai daugėja. Kaip rašoma ketvirtiniame leidinyje Access Asia, čia savižudybės darosi „pagrindine 15—34 metų žmonių mirties priežastimi“. Viena, dėl ko įsivyrauja tokia tendencija, matyt, yra tai, kad šiame atšiauriame pasaulyje jaunuoliai nuolat spaudžiami visur pirmauti.

Aišku, įgijus daugiau turtų, nerimas ir įtampa ne tik nesumažėja, bet priešingai — dar padidėja. „Šiais laikais dėl emocinio bei psichinio nestabilumo kalčiausia pati žmonių gyvensena“, — daro išvadą vieno universiteto mokslininkai. Pasak socialinių tendencijų analitiko V. van Višardo, „daugelyje kompanijų psichinės ir emocinės sveikatos draudimas yra greičiausiai auganti darbuotojų sveikatos draudimo įmokų dalis“.

Šis itin permainingas pasaulis veikia net vaikus. Jau yra knygų, skirtų aštuonmečiams, kuriose patariama, „kaip atpažinti streso simptomus ir kaip su juo kovoti“, — sako Višardas. Viename leidinyje apie depresiją rašoma, kad Vakarų šalyse ji tarp vaikų plinta stulbinamai greit: per metus sergančiųjų padaugėja 23 procentais, o „tarp žmonių, vartojančių antidepresantus, sparčiausiai daugėja ikimokyklinukų“.

Be to, žmones vis labiau kausto baimė — ir ne vien dėl ekonomikos nestabilumo. Stiprėjant politiniam bei religiniam ekstremizmui, jie tiesiog šiurpsta dėl to, kas gali ištikti ateityje. Ar galėtų kas nors jiems padėti?

Maždaug prieš du tūkstančius metų Jėzus Kristus mokė gyvensenos, kuri teikia atgaivą ir mažina įtampą. Jėzaus mokymų pagrindas buvo paprasta, bet neginčijama tiesa. „Laimingi, — sakė jis, — kurie suvokia savo dvasinius poreikius“ (Mato 5:3, NW). Taip, Jėzus skatino klausytojus sutelkti dėmesį į svarbiausią žmonijos poreikį — suvokti tiesą apie Kūrėją ir tai, ką jis yra numatęs mūsų labui.

Kaip matysime iš tolesnių straipsnių, ši tiesa padeda suprasti, kas iš tikrųjų svarbu, o to reikia, kad būtume laimingesni, gyventume prasmingiau. Be to, duoda mums nuostabią viltį.

[Anotacija 3 puslapyje]

Ar laimė priklauso nuo turtų?