Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

Pramanas ar faktas?

Pramanas ar faktas?

Pramanas ar faktas?

Krikščionių bendruomenės vyresnysis Timotiejus visus, kas nori garbinti tikrąjį Dievą, ragino nekreipti dėmesio į „klaidingus mokslus“ bei „pasakas“, arba pramanus (1 Timotiejui 1:3, 4). Ar toks perspėjimas būtinas mūsų laikais? Be jokios abejonės, nes klaidinančios idėjos apie Bibliją ir jos mokymus atitraukia žmones nuo Dievo teisingo garbinimo. Apsvarstykime kai kurias įsigalėjusias nuomones apie Bibliją. Atkreipkite dėmesį į tai, kas teigiama joje pačioje. Tai jums padės atskirti pramanus nuo tikrovės.

Pramanas. Biblijoje aprašyti stebuklai neįmanomi.

Faktas. Žmonės dar daug ko nežino apie Dievo kūrybą. Nė vienas mokslininkas nesugeba iki galo išaiškinti, kas yra gravitacija, tiksliai pasakyti, iš ko susideda atomas ar kas iš tikrųjų yra laikas. „Ar gali tyrinėdamas suprasti Dievą? Ar gali tobulai suprasti Visagalį?“ (Jobo 11:7, Brb). Mes nepajėgūs perprasti visko, kas sukurta, todėl apdairūs mokslininkai vis rečiau kalba, kad viena ar kita neįmanoma.

Pramanas. Visos religijos veda prie Dievo.

Faktas. Jėzus sakė: „Jei laikysitės mano mokslo, jūs iš tikro būsite mano mokiniai; jūs pažinsite tiesą, ir tiesa padarys jus laisvus“ (Jono 8:31, 32). Jeigu visos religijos vestų prie Dievo, argi jų išpažinėjus reikėtų nuo ko nors išlaisvinti? Iš tikrųjų Jėzus mokė, kad tik nedaugelis yra „kelyje į gyvenimą“ (Mato 7:13, 14).

Pramanas. Visi geri žmonės po mirties eina į dangų.

Faktas. „Romieji paveldės žemę ir gėrėsis gausia gerove. [...] Teisieji paveldės kraštą ir jame gyvens amžinai. [...] Pasitikėk Viešpačiu ir laikykis jo kelio; jis pagerbs tave, duodamas paveldėti žemę“ (Psalmyno 37:11, 29, 34). Į dangų eina tiktai 144000 ištikimųjų, kuriems Dievas pavedė „valdyti žemę“ (Apreiškimo 5:9, 10, NW; 14:1, 4).

Pramanas. Krikščionims „Senasis Testamentas“ nebenaudingas.

Faktas. „Visas Raštas yra Dievo įkvėptas ir naudingas“ (2 Timotiejui 3:16, 17). „Visa, kas kitados parašyta, mums pamokyti parašyta, kad ištverme ir Raštų paguoda turėtume vilties“ (Romiečiams 15:4). „Senasis Testamentas“, tiksliau hebrajiškoji Biblijos dalis, yra nepaprastai svarbus dvasinių tiesų šaltinis ir mūsų tikėjimo „Naujuoju Testamentu“, arba graikiškąja Biblijos dalimi, pamatas.

Pramanas. Daug Pradžios knygos skyrių, įskaitant pasakojimą apie Adomą ir Ievą, yra alegorijos.

Faktas. Evangelijoje pagal Luką Jėzaus genealogija užrašyta iki pat Adomo. Jeigu tai, kas sudėta Pradžios knygoje, yra pramanas, kur tuomet genealogijos linijoje baigiasi realių žmonių vardai ir prasideda išgalvotų? Jėzus, kuris prieš ateidamas į žemę gyveno danguje, tikėjo tuo, kas rašoma Pradžios knygoje, įskaitant ir pasakojimą apie Adomą ir Ievą (Mato 19:4-6). Taigi abejoti šios knygos teisingumu reikštų manyti, kad tiek Jėzumi, tiek daugeliu Biblijos rašytojų negalima pasitikėti (1 Metraščių 1:1; 1 Korintiečiams 15:22; Judo 14).