Kur ieškoti atsakymų?

VIENAS iš religijos tikslų — aiškinti žmonėms, kokia yra gyvenimo prasmė. Tačiau daugelis įsitikino, kad jų išpažįstamos religijos mokymai taip ir nepatenkino jų dvasinių poreikių. Katalikiškai auklėta Deniz prisimena: „Baltimorės katekizme į klausimą, kodėl Dievas mus sukūrė, atsakoma taip: „Dievas mus sukūrė, kad akivaizdžiai parodytų savo gerumą ir pasidalytų su mumis amžinąja laime danguje.“

„Toks atsakymas nepaaiškina, kodėl gyvenu žemėje, — tęsia Deniz. — Jei manęs laukia dangus, ką gi turėčiau veikti, kol ten pateksiu?“ Panašios mintys kyla ne tik Deniz. Kaip parodė viena apklausa, du trečdaliai apklaustųjų mano, kad dauguma bažnyčių ir sinagogų nesugeba padėti žmonėms rasti gyvenimo prasmę.

Šitokia padėtis ne vieną pastūmėja atsakymų ieškoti kitur — manyti, kad paaiškinimą suteiks mokslas arba įvairios filosofijos kryptys, kaip antai humanizmas, nihilizmas, egzistencializmas. Kodėl žmonės nepaliaujamai trokšta suvokti gyvenimo prasmę, nors patenkinti šį troškimą pavyksta, regis, nedaug kam?

Dvasingi iš prigimties

Dr. Kevinas S. Siboldas mano, kad taip pasireiškia, „atrodo, visiems žmonėms būdingas polinkis ką nors garbinti“. Pastaraisiais metais nemažai mokslininkų priėjo prie išvados, kad ieškoti gilesnės gyvenimo prasmės  žmonės, pasirodo, esą linkę iš prigimties. Kai kurie net įsitikinę, jog žmogaus genetinė sandara ir psichologija rodo mus turint fizinį poreikį užmegzti ryšį su aukštesne jėga.

Nors akademinė visuomenė niekaip nesutaria, ar žmogus turi dvasinių poreikių, daugeliui ir be mokslininkų patvirtinimo aišku, kad taip. Būtent šie poreikiai ir yra ta varomoji jėga, žadinanti mumyse klausimus, kuriuos galima vadinti egzistenciniais: kodėl gyvename? kaip turėtume gyventi? ar esame atskaitingi visagaliam Kūrėjui?

Dalį atsakymų į šiuos klausimus galėsite rasti geriau įsižiūrėję į gamtą. Pavyzdžiui, pamąstykite apie stulbinančiai sudėtingus dalykus, pradedant vienaląsčiais organizmais ir baigiant galaktikų spiečiais, skriejančiais už milijonų šviesmečių. Argi jie nebyloja esant išmintingą visa ko Autorių, arba Kūrėją? Biblijoje sakoma: „[Dievo] neregimosios ypatybės — jo amžinoji galybė ir dievystė — nuo pat pasaulio sukūrimo įžvelgiamos protu iš jo kūrinių, taigi jie nepateisinami“ (Romiečiams 1:20).

Tenkinkite savo dvasinius poreikius

Apie tai, kaip Dievas sukūrė žmones, Biblijoje rašoma: „Jis įdiegė amžinybę į jų širdį“ (Mokytojo 3:11). Mes turime įgimtą troškimą gyventi, o ne mirti. Mums įgimta ieškoti gyvenimo prasmės, trokšti atsakymų į klausimus.

Galima sakyti, kad ieškoti atsakymų ir būti žmogumi, yra neatsiejama. Paminėjęs, kiek pasiekta mokslo ir technikos srityse, žurnalo The Wall Street Journal redaktorius rašė: „Mes vis dar nežinome, kas esame, kodėl gyvename ir kur einame.“ Išmintinga būtų atsakymų į šiuos klausimus ieškoti patikimiausiame šaltinyje. Nurodydama tą šaltinį, Biblija sako: „Dievas [...] mus sukūrė, o ne mes patys“ (Psalmyno 100:3, Brb).

Argi ne logiška, kad norėdami patenkinti savo dvasinius poreikius turėtume kreiptis į visų kūrybos stebuklų Autorių? Būtent tą mums patarė Jėzus Kristus. Jis parodė, kad žmonių dvasinius poreikius patenkinti gali tiktai pats gyvybės Šaltinis — mūsų Kūrėjas (Psalmyno 36:6, 10 [36:5, 9, Brb]; Mato 5:3, Jr; 5:6).

Be abejo, mūsų dvasiniai poreikiai liks nepatenkinti, jei neturėsime patikimo paaiškinimo, kodėl egzistuojame. Tad apsvarstykime, kokią atgaivą mums teikia Kūrėjo atsakymas į šį klausimą.