Skystis, be kurio nebūtų gyvybės

VANDUO — tikra mįslė. Jis ir paprastas, ir sudėtingas. Kiekviena vandens molekulė susideda iš trijų atomų — dviejų vandenilio ir vieno deguonies. Ir vis dėlto mokslininkai iki šiol neperpranta, kaip tos molekulės funkcionuoja. Tačiau visi žinome viena — vanduo būtinas gyvybei palaikyti ir sudaro apie 80 procentų kiekvieno organizmo svorio. Pakalbėkime tik apie penkias šios nepaprastos substancijos savybes.

1. Vanduo, pats labai neįkaisdamas, gali sukaupti daug šilumos, ir tai yra vienas iš veiksnių, dėl kurio Žemėje vyrauja vidutinės temperatūros.

2. Vanduo virsdamas ledu plečiasi, todėl ledas laikosi jo paviršiuje ir sudaro izoliacinį sluoksnį. Jeigu vandeniui vėstant jo, kaip kitų medžiagų, tankis didėtų, ežerai, upės ir jūros pradėtų užšalti nuo dugno ir viską įkalintų lede!

3. Vanduo labai skaidrus, todėl organizmai, kuriems būtina šviesa, išgyvena ir dideliame gylyje.

4. Dėl paviršiaus įtempimo vandens molekulės viršutiniame sluoksnyje sudaro tamprią „plėvelę“. Todėl vandens paviršiumi gali bėginėti vabzdžiai, vanduo turi savybę skaidytis į lašelius. Taip pat paviršiaus įtempimas yra viena iš sąlygų, būtinų kapiliariniam efektui, kuris padeda vandeniui pakilti net į aukščiausio augalo viršūnę.

5. Vanduo — veiksmingiausias iš žinomų tirpiklių. Jis gali pernešti ištirpusį deguonį, anglies dioksidą, druskas, mineralines medžiagas ir daug kitų gyvybiškai svarbių elementų.

Planetos „oro kondicionierius“

Vandenynai dengia apie 70 procentų Žemės paviršiaus, ir jiems tenka pagrindinis vaidmuo reguliuojant klimatą. Vandenynai ir atmosfera iš esmės yra vienas mechanizmas, kuriame nuolat vyksta šilumos, vandens, dujų, vėjo ir bangų judėjimo apykaita. Taip pat dėl vandenynų ir atmosferos sąveikos iš atogrąžų į ašigalius pernešama saulės šiluma ir planetoje vyrauja vidutinės  temperatūros. Daugumai organizmų egzistuoti aplinkos temperatūra turi būti tokia, kad vanduo išliktų skystos būsenos. „Žemėje, regis, viskas kuo puikiausiai atitaikyta“, — rašoma knygoje Rare Earth—Why Complex Life Is Uncommon in the Universe.

Turint omenyje priežasties ir pasekmės dėsnį, aišku, jog Žemė yra kažkokios priežasties pasekmė. Bet ar ta priežastis — aklas atsitiktinumas, ar vis dėlto čia aiškiai įžvelgiama išmintingo ir mylinčio Kūrėjo ranka? Biblija rodo, jog teisingas antrasis variantas (Apaštalų darbų 14:15-17). Kitame straipsnyje skaitykite, kaip Biblijos požiūrį šiuo klausimu paremia kiti įrodymai — nuostabūs gamtos ciklai, kurie palaiko mūsų planetos higieną ir sveikatą.

[Rėmelis 7 puslapyje]

BIBLIJA MOKSLIŠKAI TIKSLI

Žemė skrieja erdvėje. „Dievas išskleidžia šiaurinį skliautą virš tuštumos, pakabina žemę ant nieko“ (Jobo 26:7, teiginys, pasakytas apie 1613 m. p. m. e.).

Žemė apvali. „Jis, kuris sėdi soste viršum žemės skritulio“ (Izaijo 40:22, Jr, užrašyta apie 732 m. p. m. e.).

Vanduo Žemėje cirkuliuoja ratu. „Visos upės nuolat teka į jūrą [...]. Į vietą, iš kurios išteka, upės vėl suteka“ (Mokytojo 1:7, užrašyta prieš 1000 m. p. m. e.).

Visatą valdo dėsniai. „Aš [Jehova] [...] dangui ir žemei daviau įstatus [arba dėsnius]“ (Jeremijo 33:25, Brb, užrašyta prieš 580 m. p. m. e.).

[Iliustracijų šaltinių nuorodos 7 puslapyje]

Magnetosfera: NASA/Steele Hill; pašvaistė: Collection of Dr. Herbert Kroehl, NGDC; rifas: Stockbyte/Getty Images