Biblijos požiūris

Ar mūsų ateitis nulemta?

Daugelis tiki, kad jų gyvenimą ir ateitį nulemia aukštesnės jėgos. Jie mano, jog kiekvienas nuo pat gyvybės užuomazgos iki mirties gyvename pagal Dievo iš anksto žinomą scenarijų. „Juk Dievas šiaip ar taip yra visagalis ir visažinis, — sako jie, — todėl tikrai turi iki smulkmenų žinoti apie praeitį, dabartį bei ateitį.“

KĄ APIE tai manote jūs? Ar Dievas nulemia mūsų gyvenimą ir tai, kas mūsų galiausiai laukia — Dievo bausmė ar malonė? Kitaip tariant, ar turime valios laisvę, ar ji — tik iliuzija? Ką sako Biblija?

Ateities žinojimas — visiškas ar pasirinktinis?

Biblija aiškiai parodo, jog Dievas geba iš anksto žinoti, kas įvyks. Izaijo 46:10 (Jr) rašoma, kad jis žino „iš pradžios pabaigą“. Jis netgi pasirūpino, kad žmonės, kuriuos galėtume palyginti su sekretoriais, užrašytų daugybę pranašysčių (2 Petro 1:21). Negana to, šios pranašystės visada išsipildo, nes Dievas turi ir išminties, ir galios iki smulkmenų įvykdyti, ką išpranašavęs. Vadinasi, Dievas gali ne tik iš anksto žinoti, kas įvyks, bet ir nulemti įvykius, kai taip nusprendžia. Tačiau ar jis nulemia kiekvieno žmogaus likimą ir netgi nustato, kiek iš viso bus išgelbėtųjų? Remiantis Biblija, taip nėra.

Biblija moko, jog Dievas pasirenka, ką nulemti. Pavyzdžiui, jis išpranašavo, jog dabartinės santvarkos pabaigoje, kai bus naikinami nedorėliai, išliks „milžiniška minia“ teisių žmonių (Apreiškimo 7:9, 14). Tačiau atkreipkite dėmesį štai į ką — Dievas nenurodė, kiek tiksliai žmonių tą minią sudarys. Kodėl? Todėl, kad atskirų asmenų likimo jis nenulėmė. Dievas yra tarytum mylintis didžiulės šeimos tėvas. Jis žino, jog bent kai kurie jo vaikai atsilieps į jo meilę, bet kiek tokių bus — nenulemia.

Dievo naudojimąsi gebėjimu nulemti ateitį palyginkime su tuo, kaip jis naudojasi savo galia, arba jėga. Visagalis Dievas turi absoliučią galią (Psalmyno 91:1; Izaijo 40:26, 28). Bet ar ja naudojasi nekontroliuojamai? Ne. Pavyzdžiui, jis nebaudė Babilono, senovės Izraelio priešo, kol tam neatėjo metas. „Tvardžiausi“, — sakė jis (Izaijo 42:14, NW). Tuo pačiu principu Dievas vadovaujasi ir naudodamasis gebėjimu numatyti ir nulemti ateitį.  Jehova rodo savitvardą ir gerbia valios laisvę, kurią pats mums suteikė.

Neturime manyti, kad Dievas, apribodamas savo galias, yra nevisagalis ir netobulas. Iš tikrųjų tai tik dar labiau išaukština jo didingumą ir paskatina mus dar stipriau jį mylėti. Juk taip veikdamas Dievas parodo, kad jo visavaldystė įgyvendinama ne tik visko žinojimu bei galia, bet ir meile savo protingiems kūriniams bei pagarba jų valios laisvei.

Kita vertus, jeigu Dievas būtų nulėmęs visa, įskaitant ir kiekvieną baisią kada nors atsitikusią katastrofą ar įvykdytą piktadarystę, argi negalėtume pagrįstai jo kaltinti už visas pasaulio kančias ir bėdas? Vadinasi, labiau įsigilinus, mokymas apie lemtį Dievui ne tik neteikia garbės, bet ir užtraukia jam nešlovę, nes Dievą vaizduoja žiaurų, neteisingą ir nemylintį, o tai visiškai prieštarauja Biblijos mokymams (Pakartoto Įstatymo 32:4).

Renkatės jūs

Per savo tarną Mozę Dievas Izraelio tautai kalbėjo: „Daviau tau pasirinkti gyvenimą ar mirtį [...]. Pasirink gyvenimą, [...] mylėdamas Viešpatį, savo Dievą, klausydamas jo balso ir tvirtai laikydamasis jo. Nes nuo to priklausys tavo gyvenimas ir tavo dienų ilgis“ (Pakartoto Įstatymo 30:19, 20, Jr). Jeigu Dievas vienam izraelitui būtų lėmęs, kad šis jį mylėtų ir gautų gyvenimą, o kitam — kad jį paniekintų ir nusipelnytų mirties, Jo žodžiai būtų buvę beprasmiai ir veidmainiški. Ar manote, jog Dievas, kuris „myli, kas teisinga“ ir pats yra meilės įsikūnijimas, būtų elgęsis taip beatodairiškai? (Psalmyno 37:28; 1 Jono 4:8)

Dievo maldavimas, kad jo tarnai pasirinktų gyvenimą, mums dar aktualesnis šiandien, kai Biblijos pranašysčių išsipildymas rodo, jog sparčiai artėjame prie dabartinės santvarkos pabaigos (Mato 24:3-9; 2 Timotiejui 3:1-5). Kaip gyvenimą pasirinkti? Iš esmės taip pat, kaip ir senovės izraelitai.

Kaip galite „pasirinkti gyvenimą“?

Gyvenimą pasirenkame ‘mylėdami Jehovą, klausydami jo balso ir tvirtai laikydamiesi jo’. Suprantama, taip elgtis galime tiktai tada, kai gerai pažįstame, koks asmuo Dievas yra, ir suvokiame, ko jis iš mūsų reikalauja. Maldoje Dievui Jėzus Kristus kalbėjo: „O amžinasis gyvenimas — tai pažinti tave, vienintelį tikrąjį Dievą, ir tavo siųstąjį Jėzų — Mesiją“ (Jono 17:3).

Tą vertingą pažinimą galime įgyti skaitydami Šventąją Bibliją, pagrįstai vadinamą Dievo Žodžiu (Jono 17:17; 2 Timotiejui 3:16). Ši dvasinė dovana yra apčiuopiamas įrodymas, jog Dievas nenulemia mūsų ateities. Jis nori, kad remdamiesi jo suteiktomis žiniomis apsispręstume sąmoningai (Izaijo 48:17, 18).

Iš tikrųjų per Bibliją Dievas mums tarsi sako: „Štai ką esu numatęs žmonijai ir žemei. Kad gautumėte amžinąjį gyvenimą, turite daryti tai ir tai. Klausyti manęs ar ne, dabar spręskite patys.“ Kaip tobulai Dievas savo gebėjimą nulemti ateitį suderina su pagarba mūsų valios laisvei! Ar pasirinksite gyvenimą ‘klausydami Dievo balso ir tvirtai laikydamiesi jo’?

AR ŽINOTE?

▪ Kiek Dievas naudojasi gebėjimu žinoti ateitį? (Pakartoto Įstatymo 30:19, 20; Izaijo 46:10)

▪ Kodėl neturėtume manyti, jog Dievas nulemia viską, net ir žmones ištinkančias nelaimes? (Pakartoto Įstatymo 32:4)

▪ Nuo ko galiausiai priklausys, kokia bus mūsų ateitis? (Jono 17:3)

[Anotacija 13 puslapyje]

Biblija moko, jog Dievas pasirenka, ką nulemti