Pagerinti atmintį įmanoma!

„Tai, ką sukaupiame atmintyje, mus praturtina. Be atminties mūsų gyvenimas tarsi trūkinėtų, ir kas rytą į mus iš veidrodžio žvelgtų kažkoks nepažįstamasis. Kiekviena diena ir įvykis neturėtų jokio tarpusavio ryšio, todėl negalėtume nei pasimokyti iš praeities, nei laukti ateities“ („MYSTERIES OF THE MIND“).

KODĖL kai kurie paukščiai po kelių mėnesių randa, kur pasidėjo grūdų žiemai, voverės nepamiršta, kur pasislėpė riešutų, bet mes kartais nebeprisimename, kur prieš valandą palikome raktus? Tokia jau trumpa ta mūsų atmintis. Tačiau žmogaus smegenys, nors ir netobulos, turi nuostabų gebėjimą mokytis ir įsiminti. Tik reikia išmanyti vieną gudrybę — kuo geriau išnaudoti tai, kas mums duota.

Milžiniški pajėgumai

Žmogaus smegenys sveria apie 1,4 kilogramo ir yra maždaug greipfruto dydžio, tačiau jose sutelpa koks 100 milijardų neuronų, arba nervų ląstelių, sudarančių neįtikėtinai sudėtingą tinklą. Tik pagalvokite: vienas neuronas gali jungtis net su 100000 kitų. Tokia smegenų sandara joms leidžia apdoroti ir išsaugoti gausybę informacijos. Bet kaip kartais sunku ką nors prisiminti tuomet, kai reikia! Tačiau kai kuriems tai sekasi itin puikiai; tarp jų yra ir menkai išsilavinusių arba visiškai neišsilavinusių žmonių.

Štai Vakarų Afrikoje neraštingi genčių istorijos sergėtojai gali atmintinai išberti daugybės kartų savo kaimo gyventojų vardus. Amerikiečių rašytojui Aleksui Heiliui, už knygą Roots laimėjusiam Pulicerio premiją, šitokie žinovai Gambijoje padėjo išsiaiškinti protėvių eilę iki šeštos kartos. Heilis sakė: „Esu be galo dėkingas Afrikos genčių istorijos sergėtojams, apie kuriuos šiandien pelnytai sakoma, jog vienam iš jų mirus prarandama ne mažiau nei ligi pamatų sudegus bibliotekai.“

Kitas puikios atminties pavyzdys — garsus italų dirigentas Artūras Toskaninis, „atrastas“, kai jam buvo devyniolika, prireikus pavaduoti kitą dirigentą. Būdamas silpnaregis, Toskaninis visą Aidą sugebėjo padiriguoti atmintinai!

Tokie sugebėjimai kelia nuostabą. Tačiau daugelis žmonių geba atsiminti nepalyginamai  daugiau nei mano galį. Ar norėtumėte pagerinti savo atmintį?

Kaip lavinti atmintį?

Pagrindiniai atminties procesai yra trys: informacijos įsiminimas, išsaugojimas ir atkūrimas. Smegenys įsimena, arba koduoja, informaciją, kai ši mus pasiekia ir ją suvokiame. Tuomet informacija saugoma, kad ateityje būtų galima ją atkurti. Jeigu atmintis sušlubavo, vadinasi, kuriame nors iš tų trijų procesų kažkas sutriko.

Atmintis, be kita ko, skirstoma į sensorinę, trumpalaikę ir ilgalaikę. Sensorinė atmintis veikia, kai informacija į smegenis patenka per pojūčius: uoslę, regą, lytėjimą. Trumpalaikė atmintis išsaugo tik nedidelį informacijos kiekį ir tai neilgam. Todėl gebame mintinai sudėti skaičius, atsiminti telefono numerį, kol jį renkame, ar pirmą pusę sakinio, kol skaitome arba girdime skaitant likusią jo dalį. Bet, kaip žinia, ši atmintis ribota.

Kad išsaugotume informaciją neribotą laiką, ji turi nukeliauti į ilgalaikę atmintį. Kaip jai padėti ten patekti? Štai keli naudingi patarimai.

▪ Domėkitės. Ugdykitės domėjimąsi tuo, ką norite įsiminti, ir vis priminkite sau, kodėl norite to išmokti. Kaip galbūt jau žinote iš savo patirties, emocijos sustiprina atmintį. Tai gali būti labai pravartu Biblijos studijuotojams. Kai jie skaito Bibliją turėdami dvejopą tikslą — artintis prie Dievo ir mokyti apie jį kitus, ką perskaitę, įsimena žymiai geriau (Patarlių 7:3; 2 Timotiejui 3:16).

▪ Sutelkite dėmesį. „Daugeliu atvejų dėl blogos atminties tėra kaltas nemokėjimas susikaupti“, — rašoma knygoje Mysteries of the Mind. Kaip sau padėti? Domėkitės ir, kai įmanoma, užsirašinėkite. Tuomet ne tik lengviau susikaupsite, bet ir galėsite peržvelgti užrašus vėliau.

▪ Stenkitės suprasti. „Įgyk supratimo, nors tai kainuotų visa, ką turi“, — sakoma Patarlių 4:7. Jei kokio mokymo ar sąvokos nesuprantate, greičiausiai to dalyko beveik ar net visai neprisiminsite. Supratimas padeda suvokti ryšį tarp atskirų detalių ir sujungti jas į logišką visumą. Pavyzdžiui, asmuo, studijuojantis mechaniką, perpratęs, kaip veikia koks nors variklis, geriau prisimins ir smulkesnę informaciją apie tą mechanizmą.

▪ Sisteminkite. Panašias sąvokas ar tarpusavyje susijusius dalykus skirstykite į kategorijas. Pavyzdžiui, maisto produktų sąrašą lengviau įsiminti priskiriant juos prie tam tikros grupės: mėsos, daržovių, vaisių ir taip toliau. Be to, padalinkite informaciją į mažesnes dalis, ne daugiau kaip po penkis septynis elementus. Telefono numeriai, kad juos būtų lengviau įsiminti, paprastai suskirstomi  į dvi tris skaičių grupes. Galiausiai kokį nors sąrašą naudinga sudaryti tam tikra tvarka, pavyzdžiui, abėcėlės.

▪ Kartokite. Garsiai kartodami tai, ką norite įsiminti (pavyzdžiui, svetimos kalbos žodį arba frazę), sustiprinsite neuronų jungtis. Kodėl? Pirma, tardamas žodį esate priverstas sutelkti dėmesį. Antra, mokytojas tuoj pat gali pasakyti, ar žodis ištartas teisingai. Ir trečia, kai girdite net ir pats save, ima veikti kitos smegenų sritys.

▪ Pasitelkite vaizduotę. Stenkitės mintyse susikurti norimo įsiminti daikto vaizdą. Kartais naudinga jį nusipiešti popieriuje. Įsivaizduojant, kaip ir garsiai kartojant, papildomai sužadinamos kitos smegenų sritys. Kuo daugiau jutimo organų paveikiama, tuo geriau įsitvirtina informacija.

▪ Susiekite su kitkuo. Kai mokotės ko naujo, susiekite tai su jau žinomais dalykais. Naujas mintis siejant su jau sukauptomis, atmintyje lengviau užkoduoti ir atkurti informaciją, nes sąsaja veikia kaip tam tikras atmintį sužadinantis impulsas. Pavyzdžiui, norėdamas įsidėmėti kokio žmogaus vardą, susiekite jį su keista jo išvaizdos detale ar dar kuo nors, kas šį primintų. Kuo juokingesnė ar absurdiškesnė sąsaja, tuo lengviau bus vardą atkurti. Trumpai tariant, apie žmones arba daiktus, kurių nenorime pamiršti, reikia galvoti.

Knygoje Searching for Memory teigiama: „Jei esame įpratę didžiąją laiko dalį gyventi lyg valdomi autopiloto ir nemąstome, kas mus supa ar ką patiriame, už tai gali tekti brangiai sumokėti — greičiausiai prisiminimuose liks tik nuotrupos.“

▪ Įtvirtinkite. Skirkite laiko informacijai apdoroti, kad ji tarsi nusėstų atmintyje. Vienas geriausių būdų — kartoti, ką išmokote, sau ar gal kam kitam. Jei patyrėte ką įdomaus ar perskaitėte ką ugdančio Biblijoje arba jai studijuoti skirtame leidinyje, pasidalykite mintimis su kitais. Šitaip turėsite abipusės naudos — geriau įsiminsite ir padrąsinsite draugą. Juk ne veltui sakoma, jog kartojimas — mokslų motina.

Mnemonika — vertingas metodas

Senovės Graikijos ir Romos oratoriai gebėdavo pasakyti ilgiausias kalbas nė karto nežvilgtelėję į užrašus. Kaip jiems tai pavykdavo? Jie naudojosi mnemonika — visuma būdų, padedančių išsaugoti informaciją ilgalaikėje atmintyje ir prireikus ją atkurti.

Vienas iš graikų oratorių naudojamų mnemonikos metodų, kurį 477 m. p. m. e. pirmasis aprašė tos šalies poetas Simonidas Kėjietis, remiasi daiktų išdėstymu. Jie sisteminami,  įsivaizduojami ir susiejami su kuo nors žinomu, pavyzdžiui, lengvai pastebimu orientyru kelyje ar kokiu daiktu kambaryje arba namuose. Tie, kas naudojasi šiuo metodu, vaizduotėje tarsi eina pasivaikščioti ir kiekvieną dalį norimos įsidėmėti informacijos susieja su tam tikrais aplink matomais objektais. Norint atkurti taip įsimintą informaciją, tereikia mintyse dar sykį pakartoti nueitą maršrutą. (Žiūrėkite rėmelį „ Pasivaikščiokite įsivaizduojamu maršrutu“.)

Tyrimai, atlikti su žmonėmis, laimėjusiais aukštas vietas kasmetiniuose Pasaulio atminties čempionatuose, parodė, jog šie puikią atmintį turi ne dėl išskirtinio intelekto. Negana to, dauguma dalyvių buvo 40—50 metų. Kodėl jų atmintis tokia gera? Daugelis savo sugebėjimus aiškina veiksmingu naudojimusi mnemonika.

Gal jums reikia atsiminti sąrašą kokių nors žodžių? Čia praverstų vienas iš mnemonikos metodų — akronimas, kai iš žodžių arba jų grupės pirmųjų raidžių sudaromas naujas žodis. Panaši atsiminti padedanti priemonė yra akrostichas. Senovėje juo mėgo naudotis žydai. Pavyzdžiui, kai kuriose psalmėse kiekvienos eilutės arba stulpelio pirmasis žodis prasideda viena po kitos einančia hebrajų abėcėlės raide. (Žiūrėkite 25, 34, 37, 111, 112 ir 119 psalmes.) Toks parašymo būdas padėdavo giesmininkams prisiminti visas šimtą septyniasdešimt šešias 119 psalmės eilutes!

Taigi jūs galite lavinti savo atmintį ir taip ją pagerinti. Kaip parodė tyrimai, atmintis turi daug panašumų su raumenimis. Kuo daugiau stengiamės įsiminti, tuo stipresnė ji yra net ir senatvėje.

[Rėmelis 27 puslapyje]

KITI PATARIMAI

▪ Neleiskite atminčiai apsnūsti mokydamiesi naujų įgūdžių, naujos kalbos ar groti kokiu muzikos instrumentu.

▪ Sutelkite dėmesį į tai, kas svarbiausia.

▪ Mokykitės mnemonikos technikos.

▪ Gerkite pakankamai vandens. Dehidracija gali sutrikdyti atmintį.

▪ Užtektinai miegokite. Miegant smegenys išsaugo atsiminimus.

▪ Mokydamiesi atsipalaiduokite. Dėl įtampos organizme išsiskiria daugiau kortizolio, o tai gali pakenkti nervų sąveikai.

▪ Negirtuokliaukite ir nerūkykite. Svaigalai kenkia trumpalaikei atminčiai, o dėl alkoholizmo žmogaus organizme gali pristigti tiamino — vitamino B, kuris būtinas gerai atminčiai išlaikyti. Rūkant smegenys gauna mažiau deguonies. *

[Išnaša]

[Rėmelis/iliustracijos 28, 29 puslapiuose]

 PASIVAIKŠČIOKITE ĮSIVAIZDUOJAMU MARŠRUTU

Kaip atsimintumėte keletą maisto produktų, pavyzdžiui, duoną, kiaušinius, pieną, sviestą. Naudodamiesi anksčiau minėtu metodu, galite juos „matyti“ įsivaizduodamas, kad vaikštote po savo svetainę.

Įsivaizduokite, kad ant fotelio guli pagalvėlė iš duonos,

po lempa perisi kiaušiniai,

jūsų žuvelės plaukioja akvariume, pilname pieno,

visas televizoriaus ekranas ištepliotas sviestu.

Kuo juokingiau ir neįprasčiau sugalvosite, tuo geriau! Nuėjęs į parduotuvę mintyse pasivaikščiokite tuo pačiu maršrutu.

[Rėmelis 29 puslapyje]

DŽIAUKITĖS, KAD GALITE PAMIRŠTI!

Įsivaizduokite, kaip jaustumėtės, jeigu atsimintumėte visus, tiek svarbius, tiek nereikšmingus, dalykus. Jūsų atmintis būtų tiesiog užgriozdinta, argi ne? Viena moteris, kuri atsimindavo kone viską, kas nutiko jos gyvenime, „tą minčių srautą apibūdina kaip nesiliaujantį, nevaldomą ir be galo varginantį — tarsi kokią naštą“, — rašoma žurnale New Scientist. Laimei, dauguma iš mūsų tokios bėdos nepatiriame, nes, tyrinėtojų įsitikinimu, nereikalingos ar pasenusios informacijos smegenys geba atsikratyti. Minėtame žurnale rašoma: „Viena iš gero atminties funkcionavimo sąlygų — sėkmingai pamiršti. O kai neatsimename ko vertingo, [...] tai tik rodo, jog užmiršimo mechanizmas dirba kiek per gerai.“