Paskutinis prieglobstis nykstančioms rūšims

IŠ ATSIBUSKITE! BENDRADARBIO ISPANIJOJE

VISAME pasaulyje augalams ir gyvūnams gresia vis didesnis pavojus. Kai kurių mokslininkų paskaičiavimu, kasmet išnyksta tūkstančiai rūšių. Laimei, kalnų virtinės — tikras išsigelbėjimas augalams ir gyvūnams, anksčiau turėjusiems didesnį arealą. Bet dėl taršos bei žmonių brovimosi pavojus išlieka net ir tokiose „tvirtovėse“. Turbūt niekur kitur šitai nėra taip akivaizdu kaip Europoje, vienoje iš tankiausiai apgyventų planetos dalių.

Pirėnų kalnų grandinėje, skiriančioje Prancūziją nuo Ispanijos, įkurti keli nacionaliniai parkai, kurių tikslas išsaugoti vietinę florą bei fauną. Šiuose rezervatuose lankytojams suteikiama proga pamatyti, kaip atrodo paskutinis daugelio nykstančių rūšių prieglobstis. Trumpai apžvelkime, ką „siūlo“ šie parkai augalams ir gyvūnams.

Ties išnykimo riba

Gėlės. Pačias gražiausias lauko gėles galima pamatyti įkopus į pusantro kilometro aukštį. Snieginiai ir Kliuzijaus gencijonai (1) savo ryškiai mėlynais žiedlapiais nukloja kalnų šlaitus ten, kur medžiai nebeauga. Žemiau tarp bukmedžių glaudžiasi nykstančios orchidėjų rūšies — plačialapių klumpaičių (2) plotelis. Šioje vietovėje jos vis dar veša. Jomis pasigrožėti čia kasmet užplūsta šimtai gamtos mylėtojų. Todėl vietiniai miškų ūkio prižiūrėtojai 14 valandų per parą eina sargybą, kad niekas šių vertingų gėlių nenuskintų ar neišrautų.

Drugeliai. Lauko gėlėmis pražydusios nepaliestos alpinės pievos — spalvingų drugelių rojus. Skaisčiai raudonai dėmėtais sparnais tarp usnių plasnoja didelis Apolonas (3). Smulkesnes gėleles nuolat lanko Lycaenidae šeimos tikrieji melsviai (4). Lyg patruliai šlaitų viršūnes guviai saugo usninukai ir dilgėlinukai.

Žinduoliai. Po neaprėpiamas Europos žemyno platybes kadaise klajojo stambieji žinduoliai. Bet kai kurie buvo beveik išmedžioti. Vilkai, meškos, lūšys (5), stumbrai, gemzės ir kalnų ožiai (6) dabar ganosi tik keliuose kalnų arealuose arba toli šiaurėje. Didingi laukiniai gyvūnai Pirėnų rezervatuose mums akivaizdžiai primena, kaip gausiai jų būta seniau šiuose kalnuose. Vienas kitas lankytojas susimąsto, kokia gi ateitis laukia tos saujelės gyvūnų.

Turime pagrindo tikėti, jog Kūrėjas Jehova, Tas, kuriam „priklauso kalnų viršūnės“, rūpinasi laukine kalnų gamta (Psalmyno 95:4, Brb). Vienoje psalmėje Dievas sako: „Mano yra visi miškų žvėrys, gyvuliai ant tūkstančio kalvų. Pažįstu visus kalnų paukščius, ir laukiniai žvėrys yra mano žinioje“ (Psalmyno 50:10, 11, Brb). Jehova rūpinasi Žeme ir gyvybe joje, todėl galime nė kiek neabejoti, kad jis niekada neleis kalnų žvėrims išnykti.

[Iliustracijos 16, 17 puslapiuose]

1 Kliuzijaus gencijonai

2 Plačialapė klumpaitė

3 Apolonas

4 Tikrasis melsvis

5 Lūšis

6 Kalnų ožys

 [Šaltinio nuoroda]

La Cuniacha