Kodėl aborto nedarėme

VIKTORIJA, paminėta pirmajame straipsnyje, savo vaikinui Bilui pasakė, jog aborto nesidarys. „Suvokiau, kad mano įsčiose yra užsimezgusi gyvybė, — sakė Viktorija. — Matydama, kad nėštumo metu iš Bilo paramos nesulauksiu, jį palikau.“

Tačiau po kurio laiko Bilas persigalvojo ir paprašė Viktoriją už jo tekėti. Bet rūpintis naujagimiu sūnumi pasirodė be galo sunku. „Neturėjome nei automobilio, nei pinigų, stigo drabužių ir viso kito, — aiškino Viktorija. — Bilas dirbo menkai apmokamą darbą,  ir buvome priversti glaustis valdžios subsidijuojamame vargingame bute. Bet ištvėrėme.“

Dėl neplanuoto nėštumo sunkumų patyrė ir kitos šeimos. Tačiau aborto irgi nedarė. Kas tiems žmonėms padėjo likti tvirtiems ir įveikti stresą auginant neplanuotą arba net nelauktą kūdikį? Juos sustiprino toliau pateikti Biblijos išminties brangakmeniai.

Venkite skubos — kurkite įgyvendinamus planus

Biblija išmintingai pabrėžia: „Stropiojo sumanymai veda į apstybę, o skuboti — į nuostolį“ (Patarlių 21:5, Brb).

Koni, auginančiai tris vaikus, iš kurių vienas — neįgalus, turėti dar vieną vaiką atrodė tiesiog nebepakeliama. „Nenorėjome, kad tektų maitinti dar vieną burną, — sakė ji. — Todėl galvojome apie abortą.“ Bet, užuot priėmusi skubotą sprendimą, Koni išsipasakojo savo bėdas Kei, bendradarbei. Ši padėjo Koni suprasti, kad tai, ką ji nešioja, yra žmogus — tik dar negimęs. Tai suvokusi Koni apsigalvojo.

Tačiau šiai moteriai reikėjo realios pagalbos, kad prisitaikytų prie naujų aplinkybių. Kadangi Koni turėjo netoliese gyvenančią tetą, Kei patarė kreiptis į ją. Teta mielai sutiko padėti. Be to, Koni vyras susirado papildomo darbo, ir jie persikėlė į pigesnį butą. Taip visi drauge pajėgė rūpintis pasaulį išvydusiu kūdikiu.

Kei padėjo Koni susirasti kai kurias agentūras, kurios teikia pagalbą neplanuotai pastojusioms moterims. Daugelyje šalių yra agentūrų, padedančių skurdžiai gyvenančioms gimdyvėms. Tokių įstaigų galima rasti internete arba telefonų knygose, kurių yra daugelyje viešųjų bibliotekų. Ieškant pagalbos kartais prireikia nemažų pastangų, bet „stropiojo sumanymai“ neša sėkmę.

Pažvelkite tiesai į akis, juk tai — žmogus

„Išmintingasis, — sakoma Biblijoje, — kaktoje turi akis, o kvailasis grabaliojasi tamsoje“ (Mokytojo 2:14).

Tikrai išmintinga moteris neužmerkia akių, kad nematytų realybės — kitaip tariant, ‘nesigrabalioja tamsoje’. Ji žiūri akimis, kurias ‘turi kaktoje’, o šios padeda jai proto galia tiksliai įvertinti vienokių ar kitokių veiksmų padarinius. Todėl, kitaip nei ta, kuri užmerkia akis, kad nematytų realybės, kas vyksta jos įsčiose, išmintinga moteris su nuoširdžia atjauta saugo savyje esantį gyvą gemalą.

Stefani, nėščiai merginai, galvojančiai darytis abortą, buvo parodyta jos gimdoje besivystančio dviejų mėnesių vaisiaus sonograma. „Apsipyliau ašaromis, — sakė Stefani. — Galvoje sukosi mintis: „Kaip galiu nužudyti tai, kas gyva?“

Kita nėščia, bet neištekėjusi jauna moteris, vardu Deniz, irgi suvokė, kad jos įsčiose — gyvas žmogus. Kai jos vaikinas davė jai pinigų ir liepė „tuo pasirūpinti“, Deniz paklausė: „Darytis abortą? To niekada nebus!“ Taigi ji nesutiko nužudyti savo kūdikio.

Ką daro žmonių baimė

Moterims, kurios kitų verčiamos iš pradžių galbūt galvojo nutraukti nėštumą, būtų išmintinga pamąstyti apie tai, kas sakoma Biblijos patarlėje: „Žmonių baimė spendžia  žmogui spąstus, o kas pasitiki VIEŠPAČIU, tas apsaugomas“ (Patarlių 29:25).

Septyniolikmetė Monika pastojo nuo savo vaikino prieš pat pradėdama lankyti verslo mokyklą. Jos mamą, našlę, auginančią penkis vaikus, tai tiesiog pribloškė. Ji norėjo, kad dukra įgytų specialybę ir išsivaduotų iš skurdo. Apimta nevilties motina pareikalavo, kad Monika pasidarytų abortą. „Kai gydytojas paklausė, ar noriu darytis abortą, — pasakojo Monika, — pasakiau: „Ne!“

Išmušta iš vėžių dėl vilčių teikusios, o dabar žlugusios Monikos ateities ir galvodama, koks bus stresas auginti dar vieną vaiką, motina privertė ją palikti namus. Moniką priglaudė jos teta. Po kelių savaičių motinos širdis suminkštėjo, ji leido dukrai grįžti namo ir pagimdyti kūdikį. Monikos motina padėjo jai rūpintis naujagimiu Lianu ir mažylį labai pamilo.

Ištekėjusi moteris, vardu Robin, patyrė spaudimą iš kitur. „Prieš nustatant nėštumą buvau gydoma nuo inkstų infekcijos, — pasakojo Robin. — Mano gydytojas pasakė, jog yra didelė tikimybė, kad kūdikis bus protiškai labai atsilikęs.“ Dėl to primygtinai įkalbinėjo moterį darytis abortą. „Aš jam paaiškinau, koks yra Biblijos požiūris į gyvybę, — prisimena Robin, — ir pasakiau, jog darytis aborto jokiu būdu negaliu.“

Nors gydytojo susirūpinimas buvo suprantamas, kol kas moters gyvybei joks pavojus negrėsė. * „Kai gimė dukra ir jai buvo atlikti tyrimai, — tęsė Robin, — pasirodė, kad dėl nestipraus cerebrinio paralyžiaus ši protiškai atsilikusi tik truputį. Mergaitė vystosi palyginti neblogai. Dabar jai penkiolika metų, ir ji skaito vis sklandžiau. Dukra man tiek daug reiškia, kad už ją kasdien daugybę kartų dėkoju Jehovai.“

Draugystė su Dievu turi galios

Biblijoje sakoma: „Viešpats — pagarbiai jo bijančių draugas“ (Psalmyno 25:14).

Daugelio sprendimą atsisakyti aborto lemia tai, kad jie apsvarsto Kūrėjo požiūrį šiuo klausimu. Jiems pirmiausiai rūpi puoselėti draugystę su Dievu ir stengtis jam įtikti. Tai turėjo labai didelės įtakos ir anksčiau paminėtai Viktorijai. „Tvirtai tikėjau, kad gyvybę duoda Dievas, — sakė ji, — ir aš neturiu teisės ją atimti.“

Kai Viktorija pradėjo uoliai studijuoti Bibliją, jos ryšys su Dievu stiprėjo. Moteris sakė: „Mano sprendimas gimdyti kūdikį dar labiau mane suartino su Dievu ir sužadino norą daryti viską, kas džiugintų jo širdį.  Meldžiau jo vadovavimo, ir viskas klostėsi gerai.“

Dėl draugystės su Dievu — gyvybės Šaltiniu — didėja mūsų pagarba įsčiose esančiai gyvybei (Psalmyno 36:10 [36:9, Brb]). Be to, Dievas gali suteikti „visa viršijančios jėgos apstybės“, kuri padeda moteriai ir jos šeimai įveikti sunkumus, kylančius dėl neplanuoto nėštumo (2 Korintiečiams 4:7, Brb). Ką žvelgdami į praeitį apie savo sprendimą mano tie, kurie parodė pagarbą Dievo požiūriui į gyvybę?

Jiems neteko gailėtis

Tų tėvų negraužia kaltė, jų nekamuoja netekties jausmas arba nenumaldomas liūdesys. Laikui bėgant, jie suprato, kad jų „įsčiaus vaisius“ išties yra laimė, o ne prakeikimas! (Psalmyno 127:3) Koni, paminėta anksčiau, tai suvokė praėjus vos porai valandų po gimdymo! Nekantraudama ji paskambino savo bendradarbei Kei ir prisipažino jai, kokia jaučiasi laiminga, kad galės auginti mažylę. Koni džiaugsmingai pridūrė: „Tikrai tiesa, jog Dievas laimina tuos, kurie elgiasi, kaip jam patinka.“

Kodėl taip naudinga atsižvelgti į tai, koks yra Dievo požiūris į gyvybę? Todėl, kad, būdamas gyvybės Šaltinis, Dievas savo įstatymus ir normas Biblijoje pateikė ‘mūsų pačių labui’ (Pakartoto Įstatymo 10:13).

Viktorijai ir Bilui, apie kuriuos pasakojome dviejuose straipsniuose, šiame bei įžanginiame, apsisprendimas nedaryti aborto buvo posūkio taškas jų gyvenime. Jie paaiškino: „Buvome labai įklimpę į narkomaniją ir, jeigu tai tęstųsi, tikriausiai jau būtume mirę. Bet pagarba mūsų dar negimusio vaiko gyvybei privertė sustoti ir susimąstyti. Jehovos liudytojų padedami tapome kitokiais žmonėmis.

Lansui, jų sūnui, greit sukaks 34. Jis vedęs daugiau kaip 12 metų. Lansas pasakoja: „Nuo pat vaikystės tėvai mokė mane priimti Biblija pagrįstus sprendimus. Tai man, žmonai ir mūsų vaikui padeda gyventi taip, kad kažin ar galėtume būti dar laimingesni.“ Jo tėvas, kuris iš pradžių norėjo, kad Viktorija darytųsi abortą, pasakė: „Mums šiurpu, kai suvokiame, kiek nedaug trūko, kad neturėtume savo brangaus sūnaus.“

Prisiminkime Moniką, kuri, nepaisydama motinos reikalavimo, atsisakė darytis abortą. „Praėjus dviem savaitėms po sūnaus gimimo, — sako ji, — susipažinau su Jehovos liudytojais ir sužinojau, kaip visapusiškai suderinti savo gyvenimą su Dievo įstatymais. Greit apie klusnumo Dievui vertę pradėjau mokyti ir savo sūnų Lianą. Ilgainiui jis išsiugdė stiprią meilę Dievui. Dabar Lianas yra Jehovos liudytojų keliaujantysis tarnas.“

Apmąstydamas, kaip prieš daug metų pasielgė jo mama, Lianas sako: „Mama taip mane mylėjo, kad nepaisydama spaudimo leido man išvysti pasaulį. Todėl nusprendžiau gyventi taip, kad geriausiai parodyčiau dėkingumą Dievui už nuostabią gyvybės dovaną.“

Daugeliui, kurie suvokė Dievo požiūrį į gyvybę, netenka gailėtis dėl savo apsisprendimo išsaugoti gyvybę vaiko, kurį dabar taip brangina. Jie be galo dėkinga širdimi gali pasakyti: „Mes nedarėme aborto!“

[Išnaša]

[Iliustracija 7 puslapyje]

Stefani apsispręsti padėjo sonograma, kurioje ji savo įsčiose pamatė dviejų mėnesių kūdikį

(Kontūrai paryškinti)

[Iliustracija 8 puslapyje]

Viktorija ir Lansas

[Iliustracija 8, 9 puslapiuose]

Viktorija ir Bilas su Lansu ir jo šeima dabar

[Iliustracija 9 puslapyje]

Monika ir jos sūnus Lianas labai dėkingi, kad prieš 36 metus ji nesutiko darytis aborto