Plovdivas — šiuolaikinis miestas, menantis žilą senovę

ĮRAŠO KALBA

Plovdivas — šiuolaikinis miestas, menantis žilą senovę

IŠ ATSIBUSKITE! BENDRADARBIO BULGARIJOJE

PLOVDIVAS senesnis už Romą, Kartaginą ar Konstantinopolį. Šiame mieste, įsikūrusiame Bulgarijos centrinės dalies pietuose ant septynių kalvų, gyvena apie 350000 žmonių.

Pasivaikščiokime senovinėmis miesto gatvėmis ir apžiūrėkime gausų jo šlovingos ir audringos praeities palikimą. Tai didingi rūmai, statyti kovingųjų trakų, gyvenusių prieš šimtus metų iki mūsų eros, graikų kolonos, romėnų teatrai, turkų minaretai.

„Gražiausias iš visų miestų“

Pačiame mieste ir jo apylinkėse rastos archeologinės iškasenos byloja, jog ši vietovė buvo apgyventa dar gerokai iki pirmo tūkstantmečio prieš mūsų erą. Romėnų istorikas Amianas Marcelinas rašė, jog anksčiau nei IV a. p. m. e. dabartinio Plovdivo vietoje buvo trakų įkurta įtvirtinta gyvenvietė, pavadinta Eumolpiju. 342 m. p. m. e. Eumolpiją užkariavo Pilypas II iš Makedonijos, Aleksandro Didžiojo tėvas. Pilypas miestą pervadino Filipopoliu.

Kai 46 m. Filipopolis perėjo į romėnų rankas, šie jį pavadino Trimontiumu ir padarė Trakijos sostine. Romėnai siekė tą miestą išlaikyti savo rankose, nes jis stovėjo Balkanų regionui svarbaus Via Diagonalis kelio kryžkelėje. Trimontiume įrengė stadioną, amfiteatrą (viršuje), daugybę maudyklių ir pristatė kitokių romėniško stiliaus pastatų.

Miesto, įsikūrusio Rodopų kalnų papėdėje tarp trijų kalvų, grožį aprašė Lučianas Samosatietis. (Skaitykite rėmelį „ Septynių kalvų miestas“, p. 18.) Šis miestas stovėjo prie Maricos upės ir šalia plytinčios derlingos Trakijos lygumos. Lučianas rašė, jog „Trimontiumas buvo didžiausias ir gražiausias iš visų miestų“.

Po Romos imperijos nuosmukio, ankstyvaisiais viduramžiais, toje vietovėje apsigyveno slavų gentys. Paskui per kelis šimtmečius miestą keturis kartus apiplėšė kryžiuočiai. Vėliau, XIV amžiuje, kai šis atiteko turkams, prasidėjo politiniai pokyčiai. Turkai jam davė naują pavadinimą — Filibė — ir čia šeimininkavo iki 1878-ųjų. Tuos laikus mena dar tebestovinti Džumos mečetė su minaretu ir saulės laikrodžiu.

Kai 1878-aisiais Turkiją nugalėjo Rusijos imperija, Filibės pavadinimas buvo pakeistas į Plovdivą. 1892 metais Plovdive buvo surengta prekybos mugė. Miestas pradėjo klestėti ekonomiškai ir nuo to laiko tapo svarbiausiu Bulgarijos prekybos centru. Per Antrąjį pasaulinį karą Plovdivą trumpam užėmė naciai, bet 1944 metais juos iš ten išstūmė sovietai. Paskui, žlugus kitai galingai imperijai, Sovietų Sąjungai, 1989-aisiais Plovdivas išslydo ir iš šios gniaužtų. Kai kurie ankstesni Plovdivo valdovai galbūt ir buvo nuoširdūs, bet, aišku, neišvengė žmonių valdymui būdingo netobulumo.

Plovdivą pasiekia „geroji naujiena“

Dar 1938 metais buvo įsteigta ir įregistruota vietinė korporacija pavadinimu Nabludatelna Kula (Sargybos bokštas). Ji Bulgarijoje spausdino bei platino Bibliją ir ją aiškinančius leidinius. Nors komunistų valdžia stengėsi Jehovos liudytojus engti, šie ir toliau dalijosi su Plovdivo gyventojais gerąja naujiena apie būsimą tobulą dangiškąją valdžią (Mato 24:14). Kai kurie į ją atsiliepė palankiai. Dabar Plovdive yra per 200 žmonių, stojusių Jehovos pusėn ir pasakojančių apie jį kitiems. Jie susibūrę į dvi Jehovos liudytojų bendruomenes.

Diduma liudytojų — bulgarai. Bet kaip senovėje šiame mieste gyveno žmonės iš įvairių tautų, taip ir dabar Jehovos liudytojų bendruomenės — daugiatautės. Jose yra amerikiečių, britų, italų, kanadiečių, lenkų, moldavų. Jie visi savo kaimynams pasakoja apie būsimąją tobulą vyriausybę. Tuomet ne tik Plovdivo, bet ir viso pasaulio gyventojai džiaugsis saugumu, „sėdės po savo vynmedžiais, po savo figmedžiais, ir nebus kam jų gąsdinti“ (Michėjo 4:4).

[Rėmelis/iliustracija 18 puslapyje]

„SEPTYNIŲ KALVŲ MIESTAS“

Apsilankius Plovdive šiais laikais, gal būtų nelengva pastebėti septynias garsiąsias miesto kalvas, čia vadinamas tepėmis. Prieš šimtus metų viena iš jų — Markovo tepė — plečiant miestą buvo nukasta. Kitos šešios tebestovi kaip nebylūs Plovdivo senosios praeities liudininkai.

Lankytojams matomos trys iš jų: Bunardžiko tepė, Džendemo tepė ir Sahato tepė. Pastaroji turkų taip pavadinta todėl, kad ant jos pastatytas bokštas su laikrodžiu. Ant kitų trijų kalvų — didžiausios ir aukščiausios Džambo tepė, Taksimo tepė ir Nebeto tepė (išvertus iš turkų kalbos — „Sargybos kalva“) — stovi buvęs Trimontiumas, kaip Plovdivą vadino romėnai.

Trimontiumo gatvės veda į patį Plovdivo senamiestį, kur viskas nuo senovinių griuvėsių ir Filipopolio sienų iki vis dar veikiančio romėnų teatro mena praeitus laikus. Įdomūs ir palei siauras grįstas gatveles išsirikiavę dar gerai išsilaikę Bulgarijos tautinio atgimimo laikotarpio pastatai.

[Šaltinio nuoroda]

[Žemėlapis 16 puslapyje]

(Prašom žiūrėti patį leidinį)

BULGARIJA

SOFIJA

Plovdivas

[Iliustracijų šaltinių nuorodos 17 puslapyje]

ATSIBUSKITE!