Jaunimas klausia

Kaip išmintingai planuoti savo laiką?

„Nugirdau juokaujant, kad jei kas nori su manimi kur susitikti ketvirtą valandą, turi pasakyti, kad ateičiau trečią. Va tada ir suvokiau, jog turiu išmintingiau planuoti savo laiką“ (Erikas *).

JEIGU įmanytum, keliomis valandomis prailgintum dieną? Ką tuomet veiktum?

□ Leistum laiką su draugais

□ Miegotum

□ Mokytumeisi

□ Sportuotum

□ Kita ․․․․․

Žinoma, būtų smagu, jei diena keliomis valandomis pailgėtų, bet tai tuščia svajonė. Ir visgi šį tą padaryti įmanoma. Daugelis jaunuolių įsitikino, jog kelias taip trūkstamas valandas pavyksta atrasti gerai suplanavus laiką. Be to, jie pastebėjo, kad išmokus išmintingai tvarkyti laiką sumažėjo įtampa, pagerėjo pažymiai, tėvai ėmė jais labiau pasitikėti. Kaip tad galėtum planuoti savo laiką?

Pirmas barjeras. Dienotvarkės susidarymas

Kodėl gali nesinorėti. Vien pagalvojęs, kad teks gyventi pagal tvarkaraštį, pasijunti tarsi į rėmus įspraustas! Tu mėgsti veikti spontaniškai ir visai nenori, kad kiekviena tavo minutė būtų surikiuota.

Kodėl vis dėlto verta. Karalius Saliamonas rašė: „Stropiojo sumanymai veda į apstybę“ (Patarlių 21:5, Brb). Saliamoną tikrai galima vadinti užimtu žmogumi. Jis — greičiausiai nė dvidešimties nesulaukęs — jau buvo sutuoktinis, tėvas, karalius! Ir kuo toliau, tuo darbų bei pareigų daugėjo. Tikriausiai ir tu nesėdi rankų sudėjęs. O su metais gyvenimo tempas, matyt, tik dar spartės. Todėl mokytis planuoti savo laiką geriau kuo anksčiau.

Ką sako tavo bendraamžiai. „Maždaug prieš pusmetį pradėjau sudarinėti savo dienotvarkę. Nusibodo ta nuolatinė įtampa. Ir tikrai — tvarkaraštis labai pagelbėjo!“ (Nojus).

„Darbų sąrašas padeda neišsimušti iš vėžių. Kai atsiranda nemažai papildomų darbų, mudvi su mama juos susirašome, kad geriau matytume, kaip galime viena kitai padėti juos įveikti“ (Marija).

Kas padėtų. Pažvelkime į viską iš kitos pusės. Tarkim, ruošiesi į kelionę automobiliu. Namiškiai kaip papuola sumeta kuprines į bagažinę. Atrodo, visų daiktų niekaip nesutalpinsi. Tad ką daryti? Geriausia būtų viską iškrauti  ir pamėginti sudėti iš naujo, šįkart pradedant nuo didžiausių krepšių. Taip pamatysi, jog ir mažesniems atsirado vietos.

Tas pats principas tinka ir gyvenime. Jeigu užsiimi mažmožiais, laiko svarbiems dalykams gali pristigti. Todėl verčiau pirmiausia daryk tai, kas svarbu, — tuomet nustebsi pamatęs, kiek daug laiko lieka kitkam! (Filipiečiams 1:10)

Kokius darbus atlikti tau būtina?

․․․․․

Dar sykį peržvelk šį sąrašą ir darbus sunumeruok pagal svarbą, tai yra kuriuos padaryti turi pirmiausia. Jeigu į tuos svarbiuosius kibsi iš pat pradžių, laiko smulkesniems ir ne tokiems reikšmingiems dalykams, ko gero, nepritrūksi. Bet atmink, jei mėginsi viską daryti atvirkščiai, nieko neišeis!

Ką gali daryti. Įsigyk kišeninį kalendorių ir jame susirašyk darbus pagal svarbumą. Žinoma, veiksmingos gali būti ir kitos priemonės, pavyzdžiui:

□ mobiliojo telefono kalendorius

□ užrašų knygelė

□ kompiuterio kalendorius

□ stalo kalendorius

Antras barjeras. Tvarkaraščio laikymasis

Kodėl gali nesinorėti. Grįžęs iš mokyklos tiesiog nori atsipalaiduoti, kelias minutes pažiūrėti televizorių. Arba galbūt ketini ruošti pamokas, tačiau netikėtai gauni žinutę — draugai kviečia į kiną. Juk seanso niekas neatidės, o štai pasimokyti galima ir vėliau, pavakary. „Beje, atrodo, man geriau sekasi, kai jaučiu šiokią tokią įtampą“, — ramini save.

Kodėl vis dėlto verta. Jei ruoši pamokas, kai esi gan žvalus, tikriausiai gausi geresnį pažymį. Be to, argi tau nepakanka įtampos, kurią ir taip kasdien patiri? Kam dar apsunkinti gyvenimą ir tik vėlų vakarą imti paskubomis ruoštis kontroliniam darbui? Pagalvok, kaip jausiesi kitą rytą. Gal net pramiegosi. Tada lakstysi, nežinodamas, ko stvertis, išpulsi pro duris, galbūt pavėluosi į mokyklą (Patarlių 6:10, 11).

Ką sako tavo bendraamžiai. „Mėgstu žiūrėti televizorių, skambinti gitara, leisti laiką su draugais. Visa tai nėra blogai, bet kartais dėl šių pomėgių svarbesniems dalykams lieka mažiau laiko ir tada juos darau paskubomis“ (Julius).

Kas padėtų. Planuok ne tik tuos darbus, kuriuos privalai padaryti, bet ir tai, ką daryti mėgsti. „Žinodamas, jog vėliau galėsiu užsiimti mėgstama veikla, sparčiau nudirbu, kas reikalinga“, — sako Julius.

 Dar vienas pasiūlymas: turėk kokį didelį, svarbų tikslą, taip pat užsibrėžk mažesnius tikslus, vedančius jo link. Jie padės neišklysti iš kelio. Jau minėtas šešiolikmetis Nojus sako: „Norėčiau būti visalaikis evangelizuotojas. Šis tikslas jau dabar man padeda laikytis susidaryto tvarkaraščio ir taip ruoštis veiklos kupinam gyvenimui ateityje.“

Ką gali daryti. Kokį vieną ar net kelis įgyvendinamus tikslus galėtum užsibrėžti ir pasiekti per artimiausią pusmetį?

․․․․․

Kokį įgyvendinamą tikslą galėtum pasiekti per porą metų ir ko dabar galėtum imtis, kad tai pavyktų?

․․․․․

Trečias barjeras. Tvarkos palaikymas

Kodėl gali nesinorėti. Tu nesupranti, ką bendra turi tvarkingumas ir mokėjimas išmintingiau planuoti laiką. Be to, nepalaikyti tvarkos, atrodo, kur kas lengviau. Kambarį išsivalyti juk galima ir rytoj arba nevalyti visai! Netvarka tau nekliudo, tad didelis čia daiktas! Bet gal iš tikrųjų ne toks jau ir mažas?

Kodėl vis dėlto verta. Jeigu palaikysi tvarką, prireikus daiktus susirasi lengviau ir taip sutaupysi laiko. Be to, nereikės blaškytis ir nervintis (1 Korintiečiams 14:40).

Ką sako tavo bendraamžiai. „Būna, kad pristingu laiko ir drabužių nesusidedu. Tada jų krūvoje nebesugebu rasti daiktų, kurių taip reikia!“ (Mendė).

„Visą savaitę ieškojau piniginės. Buvau ne juokais išsigandęs. Galiausiai ją radau — kai susitvarkiau kambarį“ (Frankas).

Kas padėtų. Pasistenk daiktus sudėti į vietas iškart, kai tik gali. O jeigu vis apsitvarkysi, nelaukdamas, kol nebus kur kojos pastatyti, nereikės tam skirti daug laiko ir daiktus rasi lengviau.

Ką gali daryti. Įprask palaikyti tvarką. Pamėgink kurį laiką pagyventi tvarkingiau ir pažiūrėk, ar tai nepadės.

Pradėk nuo mažų permainų ir nedelsk — keistis imk nuo šiandien! Kokie patarimai, duoti šiame straipsnyje, tau pasirodė naudingiausi?

․․․․․

Pamėginsiu juos taikyti ․․․․․ savaitę (-es) ir pažiūrėsiu, kaip seksis.

Daugiau rubrikos „Jaunimas klausia“ straipsnių anglų kalba galima rasti tinklalapyje www.watchtower.org/ype

[Išnaša]

PAMĄSTYK

▪ Kiek laiko turi išmiegoti, kad jaustumeisi žvalus?

▪ Kieno galėtum paprašyti, kad padėtų susidaryti dienotvarkę?

▪ O jeigu tvarkaraštį jau turi, ką galėtum jame patobulinti?

[Rėmelis/iliustracija 20, 21 puslapiuose]

Per savaitę 8—18 metų jaunuoliai savo laiką (nurodyta valandomis) praleido taip:

17

su tėvais

30

mokykloje

44

žiūrėdami televizorių, žaisdami kompiuterinius žaidimus, bendraudami internetu ir mobiliuoju telefonu, klausydami muzikos

KUR DINGSTA MANO LAIKAS?

Susumuok, kiek laiko kas savaitę praleidi

žiūrėdamas televizorių: ․․․․․

žaisdamas kompiuterinius žaidimus: ․․․․․

sėdėdamas prie kompiuterio: ․․․․․

klausydamasis muzikos: ․․․․․

Iš viso: ․․․․․

Kiek laiko lengvai galėčiau skirti svarbesniems dalykams: ․․․․․

[Iliustracija 20 puslapyje]

Jeigu pirma sukrausi smulkius daiktus, reikalingesniems vietos neliks