Ar reikėtų baimintis užsibūti saulėje?

„Kadangi ozono sluoksnis plonėja, o visame pasaulyje populiaru kuo daugiau mėgautis saule, didėja rizika, jog dėl per didelio UV [ultravioletinių spindulių] poveikio žmogaus organizmui padaugės sveikatos problemų; tokia padėtis kelia rimtą susirūpinimą visuomenės sveikata“ (BUVĘS PASAULINĖS SVEIKATOS ORGANIZACIJOS GENERALINIS DIREKTORIUS DR. LI JONG-VUKAS).

MARTINAS, šviesios odos vyras iš Šiaurės Europos, ilsėdamasis Italijoje, užmigo paplūdimio skėčio šešėlyje. Nubudęs pamatė, kad šešėlis pasislinkęs, ir jo kojos jau ne baltos, o baisiai paraudusios. „Teko kreiptis į ligoninės skubios pagalbos skyrių, — pasakoja Martinas. — Mano kojos sustiro ir išsipūtė kaip dešrelės. Dvi tris dienas kenčiau baisų skausmą. Negalėjau nei stovėti, nei sulenkti kojų. Oda taip įsitempė, jog bijojau, kad nesusproginėtų.“

Daugelis mano, kad saulės baimintis reikia tik šviesios odos žmonėms, tokiems kaip Martinas. Tačiau nors tie, kieno oda tamsesnė, labiau apsaugoti nuo nudegimų, jie irgi gali susirgti odos vėžiu, kuris dažnai vystosi nepastebimai tol, kol nepasiekia pavojingos stadijos. Kiti perkaitimo saulėje pavojai yra akių ir imuninės sistemos pažeidimai. Jie gali pasireikšti praėjus ne vieneriems metams.

Žinoma, paprastai UV spinduliai tuo intensyvesni, kuo arčiau pusiaujas. Todėl tie, kas gyvena atogrąžų arba paatogrąžio juostoje arba ten keliauja, turi imtis papildomų atsargumo priemonių. Viena priežastis, dėl kurios to reikia, yra, turimais duomenimis, pastaraisiais metais suplonėjęs apsauginis ozono sluoksnis. Tad paanalizuokime kai kuriuos galimus pavojus, gresiančius dėl persikaitinimo saulėje.

Žala akims

Dėl kataraktos — pagrindinės aklumo priežasties — pasaulyje priskaičiuojama per 15 milijonų neregių. Katarakta išsivysto, kai akies lęšiuke ima irti baltymai ir kauptis pigmentas, dėl kurio lęšiukas praranda skaidrumą, formuojasi drumstis. Tai viena iš ligų, kurios dėl UV spindulių gali pasireikšti po daugelio metų. Paskaičiuota, kad apie 20 procentų susirgimų katarakta arba šios ligos paūmėjimo atvejų sukelia besaikis buvimas saulėje.

Deja, juostoje arti pusiaujo, kur katarakta sergama dažniausiai, yra daug besivystančių šalių, kuriose diduma žmonių gyvena skurdžiai. Todėl Afrikoje, Azijoje, Centrinėje ir Pietų Amerikoje yra milijonai neregių, nes būdami neturtingi jie neįstengia susimokėti už kataraktos šalinimo operaciją.

Žala odai

Trečdalį pasaulyje diagnozuojamo vėžio atvejų sudaro odos vėžys. Kasmet užregistruojama  apie 130000 naujų susirgimų melanoma — pačia pavojingiausia odos vėžio forma, — taip pat apie du tris milijonus kitų odos vėžio atvejų — bazaliomos ir plokščialąstelinio vėžio. Paskaičiuota, jog kasmet nuo odos vėžio miršta apie 66000 žmonių. *

Kaip saulė pažeidžia odą? Dažniausiai pasitaiko stiprus persikaitinimas saulėje, sukeliantis eritemą, arba raudonę. Tuoj pat pasireiškiantis jos poveikis gali trukti kelias dienas. Jai būdinga tai, kad iššoka pūslės ir lupasi oda.

Odai nudegus saulėje, UV spinduliai sunaikina didumą išorinio sluoksnio ląstelių ir pažeidžia gilesnius sluoksnius. Bet koks odos spalvos pokytis, atsiradęs dėl saulės poveikio, rodo, kad odai pakenkta. Vėžys gali išsivystyti, kai pažeidžiama genų DNR, kontroliuojanti odos ląstelių augimą ir dalijimąsi. Be to, saulė keičia odos struktūrą ir mažina jos elastingumą. Dėl to oda ima per anksti raukšlėtis, bliūkšti bei lengvai susidaro kraujosruvos.

Žala imuninei sistemai

Tyrimai parodė, jog tuomet, kai oda sugeria per daug UV spindulių, šie itin neigiamai veikia kai kurias žmogaus imuninės sistemos funkcijas. Tada gali susilpnėti organizmo savigyna nuo vienų ar kitų ligų. Yra žinoma, kad net nuosaikiai pasikaitinus saulėje padidėja rizika užsikrėsti bakterinėmis, grybelinėmis, parazitinėmis arba virusinėmis ligomis. Daugelis pastebi, jog pasideginus pasikartoja pūslelinė. Viename Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) pranešime sakoma, jog viena rūšis ultravioletinių spindulių, žinomų kaip UVB, „pasirodo, silpnina imuninę sistemą. Esant pūslelinei, imuninė sistema nebepajėgia suvaldyti šią ligą sukeliančio viruso, todėl organizme tūnantis užkratas atsinaujina“.

Taigi, turint omenyje vėžį, saulės spinduliai gali smogti dvejopai: pirmiausia tiesiogiai pažeisti DNR, paskui susilpninti imuninės sistemos gebėjimą atstatyti tokį pažeidimą.

Vadinasi, išmintinga imtis atsargumo priemonių ir nepersikaitinti. Antraip mūsų sveikata, o gal net ir gyvybė, gali atsidurti pavojuje.

[Išnaša]

[Rėmelis 11 puslapyje]

KAIP APSISAUGOTI

▪ Stenkitės kuo mažiau būti saulėje vidurdienį, nuo dešimtos iki šešioliktos valandos, kai UV spinduliai ypač intensyvūs.

▪ Laikykitės šešėlyje.

▪ Renkitės taip, kad rankas ir kojas dengtų tankaus audinio laisvas drabužis.

▪ Dėvėkite plačiabrylę skrybėlę, kad apsaugotumėte akis, ausis, veidą ir sprandą.

▪ Rizika pakenkti akims labai sumažės, jei nešiosite geros kokybės apgaubiančius, arba su šoniniais skydeliais, akinius nuo saulės, kurie 99—100 procentų apsaugo nuo UVA ir UVB (ultravioletinių spindulių rūšys).

▪ Kas dvi valandas gausiai tepkitės plataus spektro apsauginiu kremu, kurio apsaugos nuo saulės faktorius mažiausiai 15.

▪ Kadangi soliariumuose naudojami UV spinduliai, PSO rekomenduoja tokio įdegio vengti.

▪ Saugokite kūdikius ir vaikus, kurių oda ypač jautri.

▪ Niekada nemiegokite saulėkaitoje.

▪ Atsiradus apgamui, strazdanai arba dėmelei, dėl kurios nerimaujate, kreipkitės į gydytoją.