Albarasinas — „erelio lizdas“, kokio niekur kitur nerasite

„Apsilankyti viename gražiausių Ispanijos miestų — tai apsilankyti Albarasine“ (ispanų rašytojas Chosė Martinesas Ruisas, taip pat žinomas kaip Asorinas (1873—1967).

ALBARASINAS — unikalus miestas. Kas jam suteikia savitumo? Pirmiausia — geografinė padėtis, paskui — istorija ir galiausiai — nepaprastai žavingos apylinkės. Todėl 1961-aisiais Ispanijos vyriausybė šį Teruelio provincijos miestelį paskelbė valstybės saugomu paminklu, o 2005-aisiais turistų atstovų grupė Albarasiną išrinko „gražiausiu Ispanijos miestu“.

Albarasinas — tai kalnuose jaukiai įsikūręs senovinis centrinės Ispanijos miestelis, kuriame gyvena apie 1000 žmonių. Aplink plyti kelių upių drėkinamos žalios pievos ir stūkso tuo pačiu vardu pavadinta Siera de Albarasino kalnų virtinė.

Apstu maisto ir vandens

Senovėje Albarasino apylinkės naujakurius viliojo gausybe medžiojamųjų paukščių bei žvėrių. Uolų piešiniai byloja, jog šie žmonės buvo puikūs menininkai ir įžvalgūs gamtos stebėtojai. Jie pripiešė daugybę jaučių bei kitokių gyvūnų ir nuspalvino juos baltu pigmentu, randamu tik šiose apylinkėse. Mokslininkų nuomone, urvuose, ant kurių sienų pavaizduotos kasdienio gyvenimo scenos, čionykščiai rinkdavosi į religines ar kitokias bendruomenės sueigas.

Netoliese esančiame „Montes Universales“ rezervate net ir dabar yra daugybė elnių, šernų bei mažesnių gyvūnų. O Guadalaviaro upė (išvertus iš arabų kalbos „Baltoji upė“) Ispanijoje garsėja kaip viena iš tų, kur esama daugiausia upėtakių.

133 m. p. m. e. romėnai pavergė vietines keltų iberų gentis ir Albarasino regione įkūrė kelis kaimus. Pirmajame amžiuje romėnų inžinieriai nutiesė 18 kilometrų ilgio akveduką (1). Šis statinys laikomas vienu iš sudėtingiausių romėnų viešųjų projektų Ispanijoje. Savo  pėdsaką paliko ir romėnų religija. Viename Albarasine rastame romėnų antkapyje iškaltas užrašas rodo, jog čia gyvavo imperatoriaus kultas.

Suklestėjimas valdant musulmonams

Devintajame amžiuje šį regioną užplūdo maurai. Manoma, jog pavadinimas Albarasinas kilo iš čia apsigyvenusių kolonistų — Beni Razino dinastijos berberų genties musulmonų. Viduramžiais maurai, žydai ir vadinamieji krikščionys gyveno kartu. Jie išlaikė pagarbą ir toleranciją vieni kitiems. Todėl Albarasino istorijoje tai buvo didžiausio suklestėjimo laikotarpis.

Amatininkai darė gražius dirbinius; akivaizdžiai klestėjo ir medicinos praktika. Iš atkasto chirurgijos įrankių rinkinio galima spręsti, kad vietos chirurgai darė netgi kataraktos operacijas. Iki XII amžiaus pabaigos Albarasiną valdė musulmonai; paskui jis perėjo į Romos katalikų rankas. Verta dėmesio, kad Ispanijos istorijoje, regis, tai buvo vienintelis kartas, kai tokie politiniai pokyčiai įvyko taikiai.

Kaip Albarasinas atrodo šiandien? Svečiai vis dar gali paklaidžioti po viduramžių miestą, nes šiuolaikiškų kvartalų jame nėra.

Kvapą gniaužiantis siluetas

Ispanų filosofas Chosė Ortega i Gasetas (1883—1955) Albarasiną aprašė kaip „miestą, kurio kvapą gniaužiantis siluetas veržiasi aukštyn“. Apibūdinta taikliai, nes Albarasinas stovi ant uolos, iškilusios maždaug 1200 metrų virš jūros lygio. Ją juosia gilus tarpeklis, atliekantis gynybinio griovio funkciją. Ši natūrali tvirtovė šimtmečius saugojo miestą, todėl Albarasinas kartais vadinamas Erelio lizdu.

Prieš klajojančio siauromis grįstomis miesto gatvelėmis svečio akis atsiveria įspūdinga praeities architektūra. Vieni iš įdomiausių architektūros paminklų yra Kampinis balkonas, Žydrasis namas (2) ir Chuljanitos namas (3). Pastarasis atrodo taip, tarsi, stovėdamas dviejų gatvių sankryžoje, stengtųsi išlaikyti pusiausvyrą.

To laikotarpio namai pastatyti iš medžio ir gipso — medžiagų, lengvesnių už akmenį, — o tai gana svarbu, kai statoma kalno viršūnėje. Svečių dėmesį patraukia maži namų langeliai su nertinėmis užuolaidomis ir geležinėmis grotomis (4). Savitumo suteikia ir viena ant kitos užeinančios atbrailos, pjaustinėto medžio balkonai, neįprasti — dažniausiai vaizduojantys kokį gyvūną — durų plaktukai.

O kam svaigsta galva, įeidamas į namą, „pakibusį“ virš prarajos, turėtų būti atsargus ir nežiūrėti žemyn. Kadangi miestas stovi ant uolos atodangos, vietos buvo mažai, todėl kai kurie gyventojai namus statėsi tiesiog ant skardžio krašto.

Pačioje kalno viršūnėje, kur kadaise buvo Albarasino centras, stūkso maurų pilis. Išliko ir Tore del Andadoras — dalis sienos, kurią arabai pastatė dešimtajame amžiuje. Vėliau buvo pastatyta gotiškoji katedra, datuojama XVI amžiumi, ir pasagos formos rotušė su apvaliais arkiniais portikais.

Apylinkės gamtos turtai

Albarasinas turi kuo pradžiuginti ir gamtos mylėtojus. Aplinkiniuose kalnuose yra didžiulė ekosistemų įvairovė su gausybe floros ir faunos. Miškingiems kalnams grožio teikia šaltiniai, versmės ir kriokliai. Tie, kas čia iškylauja, gali gėrėtis įspūdingomis žvaigždėtomis naktimis.

Šioje vietovėje gyvena keletas Jehovos liudytojų šeimų. Gražios apylinkės jiems primena Biblijos pažadą, kad valdant Dievo Karalystei nuolankūs žmonės gyvens rojuje, apimančiame visą pasaulį. Šia gerąja naujiena jie stengiasi dalytis su savo kaimynais (Psalmyno 98:7-9; Mato 24:14).

Kasmet siauromis Albarasino gatvelėmis vaikštinėja per šimtas tūkstančių turistų. Jei vykstate į Ispaniją, kodėl neaplankius šio unikalaus kalnuose pasislėpusio „erelio lizdo“?

 [Rėmelis/iliustracijos 18 puslapyje]

ALBARASINE ATRASTI MENO LOBIAI

Sidabrinis kvapiojo aliejaus ąsotis. Jį savo žmonai Zarai (išvertus iš arabų kalbos „Gėlė“) padirbdino maurų karalius Abdelmelikas. Ant ąsočio aukso raidėmis išgraviruoti ir tokie žodžiai: „Amžinas palaiminimas [...], dieviškoji pagalba bei vadovavimas, idant klestėtų gėris ir teisingumas.“ Šis ąsotis laikomas vienu vertingiausių ispanų ir arabų meno dirbinių iš sidabro.

Žuvis, iškaldinta iš kalnų krištolo. Ji papuošta žvynais, turi sidabro burną ir aukso pelekus. Be to, padabinta perlais ir rubinais. Šio meno kūrinio raštas toks įmantrus, kad, žinovų manymu, vienas meistras tokio darbo nebūtų pajėgęs atlikti per visą savo gyvenimą.

[Šaltinių nuorodos]

Ąsotis: Museo de Teruel. Foto Jorge Escudero; krištolas: Sta. Ma de Albarracín Foundation

 [Žemėlapis 16 puslapyje]

(Prašom žiūrėti patį leidinį)

PORTUGALIJA

ISPANIJA

MADRIDAS

Albarasinas

[Iliustracija 17 puslapyje]

1 Akvedukas

[Iliustracijos 18 puslapyje]

2 Žydrasis namas

3 Chuljanitos namas

4 Geležinės grotos

[Iliustracijos šaltinio nuoroda 17 puslapyje]

© Ioseba Egibar/age fotostock