Ištikimi, bendradarbiaujantys tėvai

▪ Pietų Afrikos plynaukštės stepėje temperatūra nukritusi arti nulio. Iš savo šilto kabineto trečiame aukšte nerimastingai stebiu stūgaujančio žiemos vėjo lankstomą belapį medį. Ten tarp šakų senegalinis purplelis įsitaisė šildyti porelę savo tridienių paukščiukų.

Dar prieš patelei padedant pirmuosius kiaušinius purplelis kartu su ja suko lizdą — patinėlis nešė šakeles, o patelė jas dėliojo į vietą. Kadangi jie puikiai pasidarbavo, piktoms žiemos vėtroms nepavyko nupurtyti lizdelio, dabar tapusio namais jau dviem vadoms. Patelė perėjo tuos kiaušinius naktį, patinėlis — dieną. Maždaug po dviejų savaičių kiaušiniai prasikalė. Dar po poros savaičių jaunikliai jau bus pakankamai dideli ir stiprūs skraidyti.

Paklausykite! Ar girdite tą mielą burkavimą, sklindantį lyg švelnus juokas? Tai purplelio patelė nuo kitos šakos praneša, jog atskrido su prikimštu gūžiu maisto savo alkaniems mažyliams ir pasiruošusi pakeisti savo partnerį. Netgi tada, kai paukščiukai pakils iš lizdo, abu tėvai ir toliau juos maitins, kol šie išmoks savimi pasirūpinti.

Niekaip neatsistebiu, kaip tie paukščiai bendradarbiauja ir meiliai rūpinasi vienas kitu. Jų instinktai patikimai perduodami iš kartos į kartą. Tai primena žodžius iš Psalmyno 86:8: „Nėra tokio kaip tu [...], Viešpatie! Nė vienas nėra padaręs, ką tu padarei.“

Šventajame Rašte, savo rašytiniame Žodyje, Jehova Dievas tėvams duoda gaires, kurios yra tokios pat patikimos, kaip tie instinktai, duoti purpleliams. Štai Biblijoje mamos raginamos „mylėti savo [...] vaikus“ (Titui 2:4). Tėčiams sakoma: „Neerzinkite savo vaikų, bet auklėkite juos, drausmindami ir mokydami Viešpaties vardu“ (Efeziečiams 6:4; 1 Timotiejui 5:8). Be abejo, tėvai, kurie šitaip ir augina savo vaikus, Dievui yra be galo brangūs.