Erodas Didysis ir jo statybų šedevrai

JIS gyveno daugiau kaip prieš du tūkstantmečius ir viešpatavo apie trisdešimt metų. Valdė Judėją ir kai kurias aplinkines sritis. Istorijoje šis žmogus žinomas kaip Erodas Didysis.

Dažniausiai Erodas prisimenamas kaip tas, kuris iš pavydo žudė ne tik savo šeimos narius, bet ir bejėgius mažus berniukus. Kai astrologai iš Rytų jam pranešė, kad gimė būsimasis karalius, Erodas apsimetė norįs vaikui išreikšti pagarbą. Jis paprašė astrologų surasti berniuką ir po to sugrįžti pas jį. Dievui perspėjus astrologus, kad negrįžtų, Erodas įsakė Betliejuje, kur šie surado Jėzų, bei jo apylinkėse išžudyti visus berniukus, dvejų metų ir jaunesnius (Mato 2:1-18).

Tačiau iki tų dramatiškų įvykių Erodas buvo pagarsėjęs savo įspūdingais statybų projektais. Jis statė šventyklas, amfiteatrus, hipodromus, akvedukus, taip pat ištaigingas tvirtoves su prabangiomis pirtimis. Jo projektai išties buvo išskirtiniai; jie stebina net šiuolaikinius inžinierius, tyrinėjančius tų statinių griuvėsius.

Erodas rinkdavosi įspūdingas vietoves ir priimdavo tokius architektūrinius sprendimus, kad statiniai su kraštovaizdžiu sudarytų darnią visumą. Jo rūmai buvo išpuošti įmantriomis freskomis, dailiais lipdytiniais pagražinimais ir mozaikinėmis grindimis. Be to, Judėjoje Erodas pirmas pradėjo statyti romėniškojo stiliaus pirtis su karštais ir šiltais kambariais ir po grindimis išvedžiota šildymo sistema. Tiesą sakant, šis valdovas statė ištisus miestus; vieną iš jų — su dirbtine įlanka uostui.

Cezarėjos uostamiestis

Cezarėjoje Erodas pastatė vieną iš didžiausių jūros uostų romėnų pasaulyje. Jo dydis stulbina archeologus. Išmetę inkarą ten galėjo stovėti šimtas laivų. Tai jau savaime liudijo, kad Cezarėja tapo tarptautinės prekybos centru.

Pirsai ir bangolaužiai buvo sukonstruoti pagal paskutinį tų laikų technikos žodį. Vis dėlto žinovus glumino tai, kaip darbininkams pavyko sudėti milžiniškus blokus, kurių matmenys, anot žydų istoriko Juozapo Flavijaus, buvo apytiksliai penkiolika, trys ir trys metrai. Neseniai narai nustatė, jog Erodo laikais naudoti blokai, pasirodo, buvo iš betono. Darydami juos pirsams ir bangolaužiams, darbininkai pildavo betoną į klojinius, paskui blokus nugramzdindavo ir įtvirtindavo.

Puikiai išplanuotame uostamiestyje buvo šventykla, dedikuota Cezariui Augustui, rūmai, hipodromas, 4000 vietų teatras ir požeminis nuotekų vamzdynas. Iš maždaug už šešių kilometrų stūksančio Karmelio kalnyno akvedukais ir tuneliais į Cezarėją atitekėdavo gėlas versmių vanduo.

Jeruzalė ir Erodo šventykla

Didžiausias Erodo projektas buvo jo pastatyta šventykla Jeruzalėje. Šitoje vietoje pagal paties Dievo įkvėptą ir Dovydui perteiktą architektūrinį planą pirmąją šventyklą buvo pastatęs Dovydo sūnus karalius Saliamonas (1 Karalių 6:1; 1 Metraščių 28:11, 12). Maždaug po 420 metų ją sugriovė babiloniečiai. Praėjus dar apie 90 metų šventyklą atstatė  Judo valdytojas Zerubabelis, bet ši jau nebuvo tokia įspūdinga.

Apie Erodo pastatytąją šventyklą Juozapas Flavijus rašė, kad ji iš visų pusių „dengta didžiulėmis aukso plokštėmis. Vos patekėjus saulei šventykla taip ryškiai švytėdavo, kad tie, kas bandydavo į ją pažvelgti, būdavo priversti nukreipti žvilgsnį tarsi nuo tiesioginių saulės spindulių. Prie šventyklos artėjantiems atvykėliams ji atrodydavo panaši į sniegu apklotą kalną, nes visa, kas nepadengta auksu, buvo tyriausio baltumo“.

Šventyklos atramines sienas statė tūkstančiai žmonių. Vakarų pusėje jų ilgis siekė apie 500 metrų. Milžiniški akmenys buvo sudėti nesutvirtinant jų skiediniu. Kiekvienas toks akmuo svėrė netoli 400 tonų; pasak vieno mokslininko, „senovės pasaulyje dydžiu jiems niekur nebuvo lygių“. Taigi nenuostabu, kad Jėzaus mokiniams tai darė įspūdį! (Morkaus 13:1) Sienas vainikavo milžiniška platforma, vadinama Šventyklos kalnu. Senovėje tai buvo didžiausia žmonių sudėta platforma. Joje būtų sutilpę daugiau nei 20 futbolo aikščių!

Erodas buvo ir kitų statybų Jeruzalėje iniciatorius. Vienas iš jo statinių — prie anksčiau pastatytos šventyklos prisišliejusi Antonijaus tvirtovė. Be to, Erodas pasistatydino rūmus bei prie įeigos į miestą pastatė tris unikalius daugiaaukščius bokštus.

 Samarija ir Jerichas

Augustas Cezaris Erodui padovanojo senovinį Samarijos miestą, kurį šis pervadino Sebaste ir išpuošė įvairiais statiniais. Vienas jų, kaip manoma, greičiausiai buvo kolonomis apjuostas stadionas. Apie Erodo pomėgį statyti liudija ir čia iškilę daugybė didžiulių pastatų, išdabintų puošniomis freskomis.

Jerichas įsikūręs Jordano slėnyje apie 250 metrų žemiau jūros lygio, kur vyrauja subtropinis klimatas. Jis užėmė apie 1000 hektarų ir priminė miestą-sodą. Čia Erodas pasistatė žiemos rūmus. Juos sudarė treji rūmai, sujungti į vieną didžiulį statinį. Kiekvienuose iš jų buvo priėmimo salės, pirtys, sodai ir plaukimo baseinai. Nenuostabu, kad Jerichas tapo Erodo pamėgta žiemos rezidencija!

Unikalūs rūmai-tvirtovės

Tačiau žiemą Erodas turėjo ir kitokį pasirinkimą, kur gyventi. 400 metrų aukštyje virš Negyvosios jūros ant Masados plynaukštės jis įkūrė tvirtovę. Čia iškilo dailūs trijų aukštų rūmai su terasa ir maudymosi baseinais, taip pat dar vieneri rūmai, kur buvo įrengta romėniška pirtis su šildymo vamzdžiais sienose bei tualetais su vandens nuleidimo sistema!

Toje nesvetingoje dykumoje Erodas sukūrė tai, ką galima pavadinti karališkąja sanatorija. Jis aprūpino ją tuzinu rezervuarų, kuriuose tilpo apie 40000000 litrų vandens. Kadangi tvirtovėje buvo įrengta ir efektyvi sistema lietaus vandeniui rinkti bei saugoti, jo pakako tiek auginti pasėliams, tiek mėgautis plaukimo baseinais bei pirtimis.

Kitas Erodo puikaus inžinerinio sumanumo įrodymas buvo Erodiumo rūmai-tvirtovė ant gerai matomos kalvos maždaug už 5 kilometrų į pietryčius nuo Betliejaus. Statinys susidėjo iš dviejų dalių: aukštutinio ir žemutinio Erodiumo. Aukštutinėje dalyje stūksojo įspūdingi rūmai-tvirtovė su penkiaaukščiu rytiniu bokštu, kuris buvo dominuojantis panoramos akcentas (dabar likę tik griuvėsiai). Prieš dvejus metus tarptautinės žinių agentūros pranešė, jog Erodiumo aukščiausiuose šlaituose rastos Erodo kapo liekanos. Anot jų, šis radinys patvirtina Juozapo Flavijaus aprašymą, kad būtent čia pirmajame amžiuje ėjo Erodo laidotuvių procesija.

Žemutiniame Erodiume buvo rūmų priestatų kompleksas ir tarnybinės patalpos. Labiausiai akį patraukdavo kolonomis išpuoštas romėniškojo stiliaus sodas, juosiantis didžiulį baseiną su dekoratyvine sala viduryje. Šis baseinas buvo beveik dvigubai didesnis už šiuolaikinį olimpinį baseiną. Jis buvo naudojamas kaip rezervuaras, bet jame taip pat buvo maudomasi ir net irstomasi valtimis. Vanduo į baseiną akveduku atitekėdavo iš šaltinių, esančių už penkių kilometrų.

Prieš kelerius metus vienas lankytojas apie apylinkių kraštovaizdį pasakė: „Rytuose mums atsivėrė reginys iki pat Negyvosios jūros. Prieš mus plytėjo Judėjos dykuma, kur Dovydas sėkmingai slapstėsi nuo jį persekiojančio Sauliaus. Matydami, koks išraižytas šios vietovės reljefas, supratome, kaip Dovydui tai pavykdavo, ypač turint omenyje, kad jis šią dykumą tikriausiai puikiai pažinojo nuo mažumės. Pagalvojome, kad ganydamas avis jis turbūt dažnai kopdavo į tą pačią kalvą ir stebėdavo tą patį didingą vaizdą, kuriuo dabar gėrėjomės mes.“

Apie Erodo statybų projektus prirašyta nemažai veikalų. Esama daug prielaidų, kodėl jis ėmėsi tokios milžiniškos statybų programos. Kai kurių manymu, tai darė siekdamas asmeninės arba politinės šlovės. Kad ir kokie buvo Erodo Didžiojo motyvai, ši trumpa apžvalga patvirtina, jog į istoriją jis įėjo ne tik kaip nuožmus despotas, bet ir kaip statybos šedevrų kūrėjas.

 [Iliustracija 25 puslapyje]

CEZARĖJA

Pavaizduota apytiksliai

[Iliustracija 25 puslapyje]

RŪMAI JERUZALĖJE

Maketas

[Iliustracija 25 puslapyje]

ERODO ŠVENTYKLA

Maketas

[Iliustracija 26 puslapyje]

MASADA

Triaukščių rūmų griuvėsiai

[Šaltinio nuoroda]

Pictorial Archive (Near Eastern History) Est.

[Iliustracija 26 puslapyje]

ERODIUMAS

Pavaizduota apytiksliai

[Iliustracijų šaltinių nuorodos 25 puslapyje]

Cezarėja: Hiram Henriquez/National Geographic Stock; Rūmai: Courtesy of Israel Museum, Jerusalem, and Todd Bolen/Bible Places.com