Kaip svarbu rodyti meilę

„DAŽNAI juos myluokite!“ — pasakė vienas vaikų psichiatrijos specialistas vienai mamai, ką tik pagimdžiusiai pirmagimius dvynukus. Moteris jo paklausė, kaip sėkmingiausiai auginti vaikus. „Meilę ir prisirišimą reikia rodyti įvairiopai, — pridūrė profesorius, — apkabinimais, bučiniais, šiluma, užuojauta, džiaugsmu, dosnumu, atlaidumu, o kai reikia, ir protingu drausminimu. Niekada neturėtume manyti, jog mūsų vaikai ir taip žino, kad juos mylime.“

Panašios nuomonės laikosi ir Majamio universiteto Touch Research Institute Floridoje (JAV) direktorė Tifani Fild. Ji tvirtina: „Fizinis kontaktas lygiai tiek pat būtinas vaiko augimui ir gerovei kaip maistas bei mankšta.“

Ar suaugusiems taip pat reikalinga fizinė švelnių jausmų išraiška? Taip. Savo moksliniame darbe psichologas klinicistas Klodas Staineris padarė išvadą: kad ir kokio amžiaus būtume, mūsų emocinei gerovei svarbu jausti kitų žodinį ir fizinį švelnumą. Slaugytoja Lora, kuri prižiūri daug pagyvenusiųjų, sako: „Pastebėjau, kad pagyvenusieji, kuriems rodomas švelnumas, jaučiasi visai kitaip. Kai esame su jais malonūs ir švelniai juos liečiame, pelnome jų pasitikėjimą. Tuomet jie noriai vykdo medicinos personalo nurodymus. Tokiu gerumu rodoma pagarba žmogaus orumui.“

Negana to, prieraišumas naudingas ne tik tam, kam jis rodomas, bet ir tam, kas jį rodo. Jėzus Kristus yra pasakęs: „Palaimingiau duoti negu imti“ (Apaštalų darbų 20:35). Ypač daug džiaugsmo patiriame, kai šiltus jausmus išreiškiame nerimo kamuojamam, prislėgtam ar savimi nepasitikinčiam žmogui. Biblijoje aprašytas ne vienas atvejis, kaip tokiems žmonėms buvo parodytas gerumas.

Įsivaizduokite, koks paguostas pasijuto visuomenės atstumtas „vyras, visas raupsuotas“, kai jį gailestingai palietė ne kas kitas, o pats Jėzus Kristus! (Luko 5:12, 13; Mato 8:1-3)

Pamąstykite, koks atgijęs pasijuto senyvas pranašas Danielius, kai Dievo angelas jį sustiprino, šiltai padrąsindamas ir tris kartus paliesdamas. Švelnūs prisilietimai ir ugdantys žodžiai — būtent jų Danieliui ir reikėjo, kad atsigautų fiziškai ir dvasiškai (Danieliaus 10:9-11, 15, 16, 18, 19).

Kartą artimi apaštalo Pauliaus draugai, kad su juo pasimatytų, keliavo 50 kilometrų nuo Efezo iki Mileto. Tuomet Paulius prasitarė, jog tai, ko gero, paskutinis jų susitikimas. Koks pakylėtas apaštalas jautėsi, kai, jiems atsisveikinant, ištikimi draugai „puldami Pauliui ant kaklo, jį bučiavo“! (Apaštalų darbų 20:36, 37)

Taigi tiek Biblija, tiek šiuolaikiniai tyrimai skatina mus rodyti vienas kitam meilę. Tenkindami šį poreikį atsigauname fiziškai ir emociškai. Vadinasi, nuoširdi švelnių jausmų išraiška svarbi ne vien vaikams.