Gamtoje tai buvo pirmiau

„Net gandras padangėse žino, kada keliauti“ (Jeremijo 8:7).

APIE migruojančius gandrus pranašas Jeremijas rašė daugiau nei prieš 2500 metų. Šiandien žmonės vis dar negali atsistebėti migruojančiais gyvūnais, kaip antai lašišomis, vandenynais nuplaukiančiomis tūkstančius kilometrų ir sugrįžtančiomis į upelius, kuriuose užsiveisė, arba kietaodžiais jūrų vėžliais, kurie irgi yra neįtikėtini keliauninkai. Vienas toks vėžlys, dedantis kiaušinius Indonezijoje, buvo pastebėtas už 20000 kilometrų prie Oregono valstijos krantų Jungtinėse Valstijose. Poruotis kietaodžiai vėžliai dažnai vėl atplaukia į tas pačias Indonezijos vietas.

Kai kurie gyvūnai žino, kaip sugrįžti į gimtuosius kraštus. Tai dar įstabesnis menas nei kasmet migruojančių gyvūnų navigaciniai sugebėjimai. Štai iš mažytės salos Ramiojo vandenyno viduryje tyrinėtojai lėktuvu nuskraidino ir keliose vietose už tūkstančių kilometrų paleido į laisvę 18 albatrosų — vienus prie vakarinio Ramiojo vandenyno pakraščio, kitus — prie rytinio. Nepraėjus nė kelioms savaitėms dauguma paukščių buvo grįžę namo.

Karveliai, po stiprios anestezijos arba besisukančiame būgne nugabenti į nepažįstamas vietas už 150 kilometrų, apskridę kelis ratus, vis tiek nustatydavo savo padėtį ir pasukdavo tiksliai namų link. Kadangi šie paukščiai sugeba rasti savo namus net uždėjus jiems ant akių lęšius su matiniu stiklu, tyrinėtojai mano, jog reikiamą kryptį jie nustato pagal kažkokiu būdu gaunamą navigacinę informaciją.

Drugiai monarchai iš Šiaurės Amerikos platybių žiemoti skrenda už tūkstančio kilometrų į mažą žemės lopinėlį Meksikoje. Nors ten niekada nėra buvę, drugiai nepasiklysta ir dažnai atskrenda į tuos pačius medžius, kur ankstesniais metais kiaušinėlius dėjo jų „proseneliai“. Bet paaiškinti, kaip jie tą sugeba, mokslas bejėgis.

Žmogaus naudojami navigacijos prietaisai yra absoliučiai priklausomi nuo palydovų, o gyvūnai, regis, moka pasinaudoti įvairiais navigacijos metodais — orientuotis pagal vietovės ženklus ir saulę, jausti magnetinius laukus, savitus kvapus ir net garsus. Biologijos profesorius Džeimsas L. Guldas rašo: „Visiems gyvūnams, kurių egzistencija priklauso nuo tikslios navigacijos, suteikta sugebėjimų įvairovė. [...] Dažniausiai jie turi alternatyvią „įrangą“ — atsargines priemones, ir renkasi tą, kuri duoda patikimiausią informaciją.“ Gyvūnų orientacijos sudėtingumas ir toliau stulbina mokslininkus.