Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

Kaip išsiversti su mažiau lėšų

Kaip išsiversti su mažiau lėšų

Kaip išsiversti su mažiau lėšų

TURINT mažiau lėšų, reikia kruopščiai planuoti. Tai pabrėžė ir Jėzus. Jis paklausė: „Kas iš jūsų, norėdamas pastatyti bokštą, pirmiau atsisėdęs neskaičiuoja išlaidų, kad įsitikintų, ar turės iš ko užbaigti?“ (Luko 14:28, 29). Kaip galėtumėte pritaikyti šį principą? Kad ‘paskaičiuotumėte išlaidas’ pragyvenimui, kurios neviršytų jūsų pajamų, susidarykite biudžetą. Kaip tai praktiškai įgyvendinti? Pamėginkite štai ką.

Kai gaunate pajamų, suskirstykite jas dalimis, konkrečias sumas atidėdamas esamoms ir būsimoms išlaidoms. (Žiūrėkite rėmelį  8 puslapyje.) Kai išlaidos suplanuotos, galėsite matyti, kur išeina pinigai ir kiek jų išleidžiama nebūtiniems dalykams. O tai padės nuspręsti, kur galite sutaupyti.

Kad susiplanuotumėte biudžetą, tinkantį jūsų aplinkybėms, pritaikykite šiuos patarimus.

Apsipirkite išmintingai

Kai Raulis neteko darbo, jo žmona Berta ėmė apsipirkinėti kitaip. „Stengiausi gauti nuolaidų kuponų, o maisto prekių parduotuvėse pasinaudoti akcijomis, pavyzdžiui, kai dvi prekės parduodamos už vienos kainą“, — sako ji. Štai dar keli siūlymai.

Kuo per savaitę maitinsite šeimą, planuokite pagal tai, kokie produktai išparduodami.

● Pirkite ne pusfabrikačius, o pagrindinius produktus, ir iš jų valgius gaminkitės patys.

● Apsirūpinkite didesnėmis išparduodamų prekių arba sezoninių produktų atsargomis.

● Pirkite urmu, bet neprikaupkite per daug produktų, kurie ilgainiui genda.

● Taupykite, įsigydami kokybiškų dėvėtų drabužių.

● Apsipirkti važiuokite ten, kur žinote kainas esant žemesnes, jei tokia kelionė apsimoka.

● Apsipirkinėkite rečiau. *

Užsirašinėkite

„Susidaryti biudžetą mums buvo būtinybė, — pasakoja Fredas, — todėl surašydavau, kiek pinigų reikia sumokėti tuoj pat ir kiek dar tą patį mėnesį reikės mokėti vėliau.“ Jo žmona Adelė priduria: „Eidama į turgų tiksliai žinodavau, kiek galiu išleisti. Kartais, kai reikėdavo ką nors nupirkti vaikams ar namų ūkiui, pažiūrėjusi į biudžetą pagalvodavau: „Šito neišgalim, todėl turime palaukti kito mėnesio.“ Viską turėti popieriuje buvo labai pravartu.“

Prieš pirkdamas pagalvokite

Įpraskite pasvarstyti: „Ar man iš tikrųjų šito reikia? Ar senasis daiktas išties susidėvėjo, o gal tik noriu kažko naujo? Jei kokio nors daikto prireiks retai, gal užtektų jį išsinuomoti? O jeigu numatote naudotis juo dažnai, gal jus tenkins kokybiškas nenaujas?

Nors kai kurie čia duoti patarimai gali atrodyti mažmožiai, pritaikant juos visus, nauda bus apčiuopiama! Esmė ta, kad, įpratęs taupyti smulkmenose, būsite ekonomiškas ir dideliuose dalykuose.

Būkite išradingas

Kad išleistumėte mažiau tam, kas nebūtina, stenkitės mąstyti nešabloniškai. Štai Adelė pasakoja: „Turėjome du automobilius, bet greitai vieno atsisakėme, o kitu važiuodavome visi kartu arba mus veždavo kiti. Kad sutaupytume degalų, vienu reisu planuodavome sutvarkyti kuo daugiau reikalų. Išlaidas apkarpėme iki pačių būtiniausių.“ Toliau pateikiame dar kitus būdus, kaip būti išradingiems.

● Užveiskite daržą ir užsiauginkite daržovių.

● Kad prailgintumėte naudojimosi prietaisais laiką, laikykitės gamintojo instrukcijų.

● Grįžęs namo tuoj pat persirenkite — taip jūsų išeiginiai drabužiai ilgiau išliks nauji.

Neužsisklęskite

Daugelis praradusiųjų darbą užsisklendžia ir vengia bendravimo. Bet Fredas taip nesielgė. Jis sulaukė emocinės paramos iš savo šeimos narių, tarp jų ir suaugusių vaikų. „Mes išmokome daug kuo dalytis vienas su kitu, ir tai mus suartino, — sako jis. — Kiekvienas jautėme, jog tai mūsų bendra problema.“

Fredas sėmėsi stiprybės ir iš bendratikių, krikščionių, su kuriais reguliariai susitikdavo Jehovos liudytojų Karalystės salėje. „Po mūsų krikščioniškos sueigos visada jaučiuosi atsigavęs, — sako jis. — Visi tokie geri ir supratingi. Matydami jų paramą ir atjautą, suvokėme, kad nesame vieni (Jono 13:35).

Kaip padeda tikėjimas

Dėl nedarbo nukentėjo milijonai žmonių. Jie jaučia apmaudą ir mano esą darbdavių išduoti. Anksčiau minėtam Rauliui stresą dėl netikėtai prarasto darbo teko patirti dusyk — vieną savo tėvynėje, Peru, kitą Niujorke. Atleistas antrąjį kartą, Raulis padarė išvadą: „Šiais laikais pasaulyje nėra absoliučiai nieko pastovaus.“ Bėgant mėnesiams jam taip ir nepavyko rasti darbo. Kas Rauliui padėjo ištverti? Jis pasakė: „Išsiugdžiau artimus santykius su Dievu ir supratau, jog tam, kad jausčiausi tikrai ramus, man tereikia juo pasitikėti.“

Raulis yra Jehovos liudytojas. Biblijos studijos jam padėjo išsiugdyti tvirtą tikėjimą rūpestingu dangiškuoju Tėvu, kuris žada: „Niekada aš tavęs nepamesiu ir neapleisiu“ (Hebrajams 13:5). Jo šeimos gyvenimas nebuvo lengvas. „Visada meldėme būtiniausių dalykų ir išmokome džiaugtis tuo, kuo Dievas mus aprūpindavo“, — sako Raulis. Jo žmona Berta priduria: „Kartais labai nerimaudavau galvodama, ar Raulis ras darbą. Bet matėme, kad Jehova atsako į mūsų maldas, kasdien suteikdamas, ko reikia. Nors ir neturėjome tiek kiek anksčiau, tam tikra prasme mūsų gyvenimas tapo daug paprastesnis.“

Kadangi Fredas yra Jehovos liudytojas, Biblijos studijavimas jam buvo nepamainoma pagalba, leidusi visai kitomis akimis pažvelgti į situaciją, kurioje jis atsidūrė. „Kartais norime užsitikrinti ateitį turėdami darbą, aukštas pareigas arba sąskaitą banke, — sako Fredas. — Bet aš supratau, kad vienintelis garantas yra Jehova Dievas, ir tik mūsų draugystė su juo suteikia tikrąją ramybę dėl ateities.“ *

[Išnašos]

^ pstr. 13 Remiantis vieno tyrimo išvadomis, beveik 60 procentų pirkinių įsigyjama neplanuotai.

^ pstr. 30 Daugiau informacijos, kaip tvarkytis su pinigais, ieškokite kito mūsų žurnalo, Sargybos bokšto, 2009 m. rugpjūčio 1 d. numeryje, p. 10—12.

[Anotacija 9 puslapyje]

„Visada meldėme būtiniausių dalykų ir išmokome džiaugtis tuo, kuo Dievas mus aprūpindavo“

[Rėmelis/lentelė 8 puslapyje]

 Kaip susiplanuoti biudžetą

1) Susirašykite pagrindines mėnesio išlaidas: visą mėnesį registruokite viską, ką išleidžiate maistui, būstui (nuomai arba paskolos grąžinimui), komunalinėms paslaugoms, automobiliui bei panašiems dalykams. Sąskaitų, kurias apmokate kartą per metus, sumą padalinkite iš 12 ir pridėkite prie mėnesio išlaidų.

2) Išlaidas suskirstykite į kategorijas: maistas, būstas, automobilis bei kelionės išlaidos ir taip toliau.

3) Apskaičiuokite, kiek pinigų turite kas mėnesį atidėti kiekvienos kategorijos išlaidoms. Jei kokią sąskaitą gaunate kartą per metus, paskaičiuokite, kiek pinigų reikės atidėti kas mėnesį.

4) Užrašykite, kiek realių pajamų gauna visa šeima, atėmus atskaitymus, pavyzdžiui, mokesčius. Gautą sumą palyginkite su išlaidomis.

5) Kas mėnesį atidėkite tiek pinigų, kad užtektų padengti išlaidas pagal kiekvieną kategoriją: jeigu naudojatės grynaisiais, paprasčiausiai būtų kiekvienai išlaidų kategorijai skirti po voką ir ant jo padaryti atitinkamą užrašą. Tada į vokus periodiškai įdėkite tiek pinigų, kiek reikia numatytoms išlaidoms apmokėti.

Perspėjimas. Jeigu turite kredito kortelę, naudokitės ja atsakingai! Daugelio suplanuotas biudžetas žlugo dėl pagundos „pirk dabar, mokėk vėliau“.

[Lentelė]

(Prašom žiūrėti patį leidinį)

Realios mėnesio pajamos

REALUS ATLYGINIMAS ․․․․․Lt KITA ․․․․․Lt

REALŪS KITŲ ŠEIMOS

NARIŲ ATLYGINIMAI ․․․․․Lt IŠ VISO

․․․․․Lt

Planuojamos Faktinės

mėnesio išlaidos mėnesio išlaidos

․․․․․Lt nuoma arba paskola ․․․․․Lt

․․․․․Lt draudimas/mokesčiai ․․․․․Lt

․․․․․Lt komunalinės paslaugos ․․․․․Lt

․․․․․Lt transportas ․․․․․Lt

․․․․․Lt pramogos/kelionės ․․․․․Lt

․․․․․Lt ryšių paslaugos ․․․․․Lt

․․․․․Lt maistas ․․․․․Lt

․․․․․Lt kita ․․․․․Lt

PLANUOJAMA IŠ VISO FAKTIŠKAI IŠ VISO

․․․․․Lt ․․․․․Lt

Skirtumas tarp pajamų ir išlaidų

MĖNESIO PAJAMOS ․․․․․Lt

MINUS() LIKUTIS

MĖNESIO IŠLAIDOS ․․․․․Lt ․․․․․Lt