Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

Ką turėčiau žinoti apie socialinius tinklalapius? 1 dalis

Ką turėčiau žinoti apie socialinius tinklalapius? 1 dalis

Jaunimas klausia

Ką turėčiau žinoti apie socialinius tinklalapius? 1 dalis

„Turiu draugų kitose šalyse ir lengviausia su jais palaikyti ryšį per socialinius tinklus. Aš taip džiaugiuosi galėdama su jais bendrauti, kad ir kaip toli nuo manęs jie būtų“ (Sju, 17 metų). *

„Manau, jog naršymas po socialinius tinklus tėra laiko švaistymas ir tinginių užsiėmimas. Tikrų draugų turėsi tik bendraudamas tiesiogiai“ (Gregoris, 19 metų).

KURI iš šių nuomonių artimesnė tau? Kad ir kaip atsakytum, aišku viena: bendrauti per socialinius tinklus tapo nepaprastai populiaru. * Tik pagalvok: kad 50 milijonų žmonių imtų klausytis radijo, prireikė 38 metų, kad žiūrėtų televiziją, — 13 metų, kad naudotųsi internetu, — 4 metų. O portalas Facebook 200 milijonų naudotojų pritraukė vos per pastaruosius dvylika mėnesių!

Pažymėk, teisingas ar klaidingas tolesnis teiginys.

Socialiniais tinklais daugiausia naudojasi paaugliai. ․․․․․ Teisingas ․․․․․ Klaidingas

Atsakymas: teiginys klaidingas. Beveik du trečdaliai populiariausių socialinių portalų lankytojų yra 25 metų amžiaus ir vyresni. 2009 metais sparčiausiai daugėjo naudotojų, kuriems per 55!

Vis dėlto pažinčių tinklais naudojasi milijonai jaunuolių, ir kai kuriems tai tampa mėgstamiausiu bendravimo būdu. „Savo paskyrą padariau neaktyvią, — sako paauglė Džesika, — bet telefonu man niekas neskambino, todėl paskui vėl ją suaktyvinau. Jei nesinaudoji socialiniu tinklalapiu, žmonės apie tave tiesiog pamiršta!“

Kuo socialiniai tinklai tokie patrauklūs? Atsakymas paprastas: žmonės sukurti bendrauti. Būtent todėl taip mielai bendraujama ir virtualioje aplinkoje. Pažiūrėkime, kodėl daugelis tuo susigundo.

1. Patogumas

„Nuolat palaikyti ryšį su daugybe draugų sunku, bet kai jie visi susijungę į vieną tinklą, visai paprasta“ (Lėja, 20 metų).

„Parašyti komentarą — tas pats, kas vienu metu išsiųsti žinutę visiems draugams“ (Kristina, 20 metų).

2. Bendraamžių spaudimas

„Nuolat gaunu pasiūlymų būti įtraukta į kieno nors draugų sąrašą, bet neturiu paskyros, todėl negaliu“ (Natali, 22 metų).

„Kai pasakau žmonėms, kad esu nusprendusi nesusikurti paskyros, jie žiūri į mane klausiamu žvilgsniu: „Su tavim kažkas ne taip?“ (Ieva, 18 metų).

3. Viešoji nuomonė

„Žiniasklaida nuolat skatina: naudokis visomis šiuolaikinėmis bendravimo priemonėmis, nes kitaip neturėsi draugų, o be draugų nėra gyvenimo. Taigi, jei nesinaudoji socialiniais tinklais, esi niekas“ (Katrina, 18 metų).

4. Mokykla

„Socialiniais tinklalapiais naudojasi ir mokytojai. Kartais žinutėmis praneša, kada bus testas. Arba, pavyzdžiui, sprendžiu matematikos uždavinį ir ko nors nesuprantu. Parašau mokytojui žinutę, ir problemos kaip nebūta“ (Marina, 17 metų).

5. Darbas

„Per socialinius tinklus ryšį palaiko ieškantieji darbo. Kartais taip pavyksta įsidarbinti“ (Eimi, 20 metų).

„Socialiniai tinklai man padeda darbe. Šitaip klientams galiu parodyti savo naujausius grafikos darbus“ (Deividas, 21 metų).

Ar vertėtų socialiniame tinklalapyje susikurti paskyrą? Jei gyveni su tėvais, tai derėtų nuspręsti jiems * (Patarlių 6:20). Jei tėvai nenori, kad susikurtum paskyrą, turėtum jiems paklusti (Efeziečiams 6:1).

Antra vertus, kartais tėvai leidžia vaikams naudotis socialiniu tinklalapiu, jei mato, kad šie elgiasi išmintingai, tačiau ir tuomet juos kontroliuoja. Jei taip elgiasi tavo tėvai, ar manai, kad jie pažeidžia tavo privatumą? Tikrai ne! Socialiniai tinklai — paveiki priemonė, todėl tėvai ne veltui rūpinasi, kaip jais naudojiesi. Patirtis rodo, kad naršyti po socialinius tinklus, kaip ir po bet kuriuos kitus interneto puslapius, gali būti pavojinga. O jei tėvai tau leidžia susikurti paskyrą, kaip tų pavojų išvengti?

„Vairuok“ saugiai

Tam tikra prasme naudojimąsi internetu galima prilyginti automobilio vairavimui. Kaip tikriausiai esi pastebėjęs, ne kiekvienas, turintis vairuotojo pažymėjimą, kelyje elgiasi atsakingai. Ir išties nerūpestingai vairuodami daugelis patenka į baisias avarijas.

Panašiai yra ir su internautais. Vieni „vairuoja“ atsakingai, kiti — pramuštgalviškai. Jei tėvai tau leido naršyti po socialinius tinklus, jie pasitiki, kad klastingoje virtualioje erdvėje sugebėsi „vairuoti“ saugiai. Taigi koks „vairuotojas“ esi? Ar parodai turįs „sveikos išminties ir apdairumo“? (Patarlių 3:21)

Kodėl turėtum rimtai apsvarstyti, kaip naudotis socialiniais tinklais? Aptarkime tai dviem aspektais: privatumo ir tinkle praleidžiamo laiko. Kito Atsibuskite! numerio rubrikoje „Jaunimas klausia“ ta pačia tema padiskutuosime dar dviem aspektais — reputacijos ir draugysčių.

PRIVATUMAS

Naršydamas po socialinį tinklalapį, turbūt mažiausiai galvoji apie privatumą. Juk ar ne tam ir užsiregistruoji, kad susipažintum su kitais? Vis dėlto, jei būsi neatsargus, gali patekti į bėdą.

Pailiustruokime tai tokiu pavyzdžiu. Tarkim, turi didelę sumą pinigų. Ar eidamas su draugais pinigus rodytum kiekvienam gatvėje sutiktam praeiviui? Tai būtų kvaila — juk tiesiog prašytumeis apvagiamas! Jei esi supratingas, pinigus įsidėsi, kur jų niekas nematytų.

Įsivaizduok, kad asmeniniai duomenys yra kaip tie pinigai. Pažvelk į žemiau pateiktą sąrašą ir pažymėk punktus, ko apie save nenorėtum atskleisti nepažįstamiesiems.

․․․․․ namų adreso

․․․․․ elektroninio pašto adreso

․․․․․ kurią mokyklą lankai

․․․․․ kada būni namie

․․․․․ kada namuose nieko nebūna

․․․․․ asmeninių nuotraukų

․․․․․ pažiūrų

․․․․․ pomėgių

Net jei esi didžiausias pasaulyje ekstravertas, tikriausiai sutiksi, kad bent jau kai kurių čia išvardintų dalykų bet kam nesakytum. Tačiau daugybė jaunuolių — ir net suaugusiųjų — būtent tokią informaciją nesąmoningai pateikia svetimiems žmonėms! Kaip išvengti tokių spąstų?

Jeigu tėvai tau ir leidžia naršyti po pažinčių tinklus, turi gerai išmanyti, kokius duomenis galima atskleisti, o kokių — ne, ir taip elgtis. Nepasitikėk, kad svetainėje jie bus apsaugoti automatiškai. Iš tikrųjų daugelyje svetainių tavo komentarus gali peržiūrėti daugiau žmonių nei įsivaizduoji. Būtent dėl tos priežasties pokalbių svetainėje Alison pasirenka tokias nuostatas, kad jos išsiųstas žinutes galėtų skaityti tik artimiausi draugai. „Kartais mano draugai turi draugų, kurių aš net nepažįstu, — sako ji, — ir visai nenoriu, kad jie apie mane žinotų.“

Atsargumas būtinas net ir bendraujant su artimais draugais. „Gali priprasti su jais susirašinėti tiesiog be saiko, — sako 21 metų Korina, — tuomet imi pasakoti apie save daugiau nei reikėtų.“

Niekada nepamiršk, kad internete „privatumas“ yra sąlyginė sąvoka. Kodėl? „Dideliuose tinklalapiuose daromos atsarginės duomenų kopijos, — rašo Gven Šurgen O’Kife (Gwenn Schurgin O’Keeffe) knygoje CyberSafe ir priduria, — virtualioje erdvėje informacija neišnyksta, nes tikėtina, kad kur nors vis tiek užsiliks jos kopija. Galvoti priešingai kvaila.“

TINKLE PRALEIDŽIAMAS LAIKAS

Didelei pinigų sumai galima prilyginti ne tik asmeninius duomenis, bet ir laiką. Taigi jį reikia taupyti (Mokytojo 3:1). O socialiniai tinklai laiką ryte ryja. *

„Dažnai sakau sau: „Prisijungsiu tik minutėlei.“ Praeina valanda, o aš vis dar ten“ (Amanda, 18 metų).

„Buvau priklausoma nuo interneto pokalbių svetainės. Kaskart, tik grįžusi iš mokyklos, ištisas valandas peržiūrinėdavau kitų komentarus ir siuntinėdavau juos pati“ (Kara, 16 metų).

„Prisijungti prie svetainės galėjau ir mobiliuoju telefonu. Tad nepaleisdavau jo iš rankų nei eidama į mokyklą, nei mokykloje, nei pakeliui į namus. Tik grįžusi įsijungdavau kompiuterį. Žinojau, kad tai nenormalu, bet liautis nenorėjau“ (Rian, 17 metų).

Jei tau leidžiama lankytis pokalbių svetainėje, pagalvok, kiek laiko kasdien verta ten praleisti. Po to stebėk, kaip tau sekasi. Mėnesį registruok, kiek laiko skiri tam užsiėmimui, ir žiūrėk, ar neperžengi nusistatytų ribų. Nepamiršk, laikas yra tarsi pinigai. Žiūrėk, kad besišnekučiuodamas pokalbių svetainėje „nebankrutuotum“. Juk gyvenime yra daug svarbesnių dalykų (Efeziečiams 5:15, 16; Filipiečiams 1:10).

Kai kurie jaunuoliai, nenorėdami prarasti per daug laiko, imasi tam tikrų priemonių. Štai kelios iš jų:

„Padariau savo paskyrą neaktyvią, ir atsirado marios laiko. Jaučiausi laisva! Neseniai ją vėl suaktyvinau, bet griežtai kontroliuoju laiką. Kartais svetaine nesinaudoju ištisas dienas. Būna, kad net visai apie ją pamirštu. Jei dėl šio įpročio atsiranda problemų, kuriam laikui paskyrą vėl padarau neaktyvią“ (Alison, 19 metų).

„Kartais darau kelių mėnesių pertrauką. Tokių priemonių imuosi, kai susivokiu, jog pokalbių svetainėje jau praleidžiu per daug laiko. Dabar tas užsiėmimas manęs nebevilioja taip kaip anksčiau. Į pokalbių svetainę užsuku tik tada, kai atsiranda koks reikalas, ir ilgiau neužsibūnu“ (En, 22 metų).

Tai, kas svarbiausia

Apie socialinius tinklus turėtum nepamiršti dar vieno dalyko. Kad būtų lengviau tai suprasti, pažymėk ✔, tavo manymu, tinkamiausią variantą.

Socialiniai tinklalapiai visų pirma kuriami...

A) ․․․․․ verslui

B) ․․․․․ bendravimui

C) ․․․․․ pramogai

Kuris atsakymas teisingas? Patikėsi ar ne, — variantas A. Visų pirma kiekvienas socialinis tinklas skirtas verslui. Jis turi duoti pelną, ir daugiausia jo gaunama iš reklamos. O reklamuotojams svetainė tuo pelningesnė, kuo daugiau žmonių joje lankosi ir peržiūri jų komercinius pasiūlymus. Juk kuo daugiau laiko tu ar kas kitas praleidžia svetainėje, tuo daugiau reklamų peržiūri.

Žinodamas tai, lengviau suvoksi štai ką: jei daliniesi informacija su kuo daugiau žmonių arba kuo daugiau laiko praleidi svetainėje, socialiniai tinklai nieko nepraranda, o reklamuotojai, priešingai — išlošia. Taigi, jeigu jau nuspręsi naudotis socialiniais tinklais, saugok asmeninius duomenis ir taupyk laiką.

KITO NUMERIO RUBRIKOJE „JAUNIMAS KLAUSIA“ skaitykite, kaip naršymas po socialinius tinklus gali pakenkti tavo reputacijai ir draugystėms.

Daugiau rubrikos „Jaunimas klausia“ straipsnių anglų kalba galima rasti tinklalapyje www.watchtower.org/ype.

[Išnašos]

^ pstr. 3 Vardai pakeisti.

^ pstr. 5 Socialinis tinklalapis — tai interneto svetainė, kurioje žmogus susikuria paskyrą ir bendrauja su grupe pasirinktų draugų.

^ pstr. 24 Žurnalas Atsibuskite! nei skatina naudotis kokiu socialiniu tinklalapiu, nei tą smerkia. Naršydamas po internetą krikščionis neturi pažeisti Biblijos principų (1 Timotiejui 1:5, 19).

^ pstr. 47 Daugiau apie tai skaityk 2011 metų sausio mėnesio Atsibuskite! numerio rubrikos „Jaunimas klausia“ straipsnyje „Ar nesu priklausomas nuo elektroninių informacijos priemonių?“. Ypač atkreipk dėmesį į rėmelį 26 puslapyje „Buvau priklausoma nuo interneto pokalbių svetainės“.

[Anotacija 25 puslapyje]

Kad 50 milijonų žmonių imtų klausytis radijo, prireikė 38 metų

[Anotacija 25 puslapyje]

Portalas Facebook daugiau kaip 200 milijonų naudotojų įgijo vos per 1 metus

[Rėmelis 27 puslapyje]

KODĖL NEPAKLAUSUS TĖVŲ?

Aptark su tėvais, kokių asmeninių duomenų interneto pokalbių svetainėje nevertėtų pateikti ir kodėl. Kokią informaciją atskleisti internete pavojinga? Taip pat paprašyk, kad tėvai patartų, kaip išlaikyti pusiausvyrą bendraujant virtualioje erdvėje ar tiesiogiai su žmonėmis. Ką jie tau patars?

[Iliustracija 26 puslapyje]

Tai, ką veiki socialiniame tinkle, gali būti ne taip privatu, kaip įsivaizduoji

[Iliustracija 27 puslapyje]

Laikas yra nelyginant pinigai: jei viską išleisi vienoje vietoje, prireikus kur kitur, nebeturėsi