BE JAU aptartų fantastinių pasaulio pabaigos scenarijų, yra realių grėsmių, apie kurias diskutuoti verta. Daugeliui nerimą kelia nepaliaujamai augantis gyventojų skaičius, dėl kurio gali pristigti vandens ir maisto. Kiti baiminasi, kad krachas ištiks pasaulinę finansų sistemą. O ką jau kalbėti apie stichines nelaimes, epidemijas ar branduolinį karą? Argi tai nesukeltų globalinės katastrofos?

Trumpai aptarkime kai kuriuos pasaulio pabaigos scenarijus, kuriuose, nors nebūtinai žūsta visi, kiekvienu atveju dabartinei civilizacijai, regis, ateina neišvengiamas galas.

1991-aisiais Filipinuose išsiveržus Pinatubo ugnikalniui, žuvo per 700 žmonių, apie 100000 liko be pastogės. Į trisdešimties kilometrų aukštį pakilo milžiniškas pelenų debesis. Nusėdę ant žemės, pelenai palaidojo javus, o kai kur nuo jų svorio net įgriuvo namų stogai. Tiek Pinatubo, tiek kitų į jį panašių ugnikalnių išsiveržimas ne vieneriems metams pakeičia klimatą.

Spėjama, kad lyginant su jau buvusiais, žmonijos laukia šimtus kartų galingesni ir žymiai pragaištingesni ugnikalnių išsiveržimai. Neskaitant tiesioginės griaunamosios jėgos, dėl klimato pokyčių žūtų javų derlius, imtų trūkti maisto, prasidėtų visuotinis badas.

„Išsiveržę ugnikalniai fauną ir florą pražudo daugelio kilometrų spinduliu; itin galingi ugnikalnių išsiveržimai sunaikintų ištisas rūšis ir pakeistų klimatą visoje planetoje“ (Nacionalinė geografija).

Vieną ankstyvą 1908-ųjų rytą Vanavaros kaimo (Sibiras) prekybos punkto verandoje sėdėjusį vyrą ant žemės nubloškė sprogimo banga. Tvokstelėjo toks karštis, tarsi ant kūno būtų užsiliepsnoję marškiniai. Sprogimo, kurį sukėlė maždaug 35 metrų skersmens apie šimtą tūkstančių tonų sveriantis asteroidas, epicentras buvo maždaug už 60 kilometrų. Žemės atmosferoje dėl oro pasipriešinimo susidarius aukštam slėgiui ir kylant temperatūrai asteroidas sprogo. Energijos išsiskyrė 1000 kartų daugiau, nei sprogus bombai, sulyginusiai su žeme Hirošimos miestą. Buvo išguldyta apie 2000 kvadratinių kilometrų Sibiro taigos. Didesnis asteroidas, žinoma, padarytų daugiau žalos — sukeltų milžiniškus gaisrus, dėl kurių klimatas Žemėje ilgainiui atšaltų ir išnyktų diduma augalijos bei gyvūnijos.

„Kiek tik Žemė egzistuoja, ji visada iš kosmoso buvo bombarduojama kometų bei asteroidų. Praeityje tokie susidūrimai buvo dažnesni, bet jų bus ir ateityje. Čia tik laiko klausimas“ (Vyresnysis astronomijos ir astrofizikos dėstytojas Krisas Palma [Chris Palma], Pensilvanijos valstijos universitetas).

Mokslininkai įsitikinę, jog kylanti vidutinė Žemės temperatūra, orų anomalijos, tirpstančios ledo kepurės bei ledynai, mažėjantys koralinių rifų plotai, nykstančios gyvūnų ir augalų rūšys liudija apie besikeičiantį klimatą. Nors nuomonės, kas dėl to kaltas, skiriasi, manoma, jog didžiausią žalą daro automobiliai ir pramonė, nes deginant iškastinį kurą — anglį, naftos produktus bei gamtines dujas — į atmosferą išsiskiria daug anglies dvideginio.

Kai kurie specialistai teigia, jog išmetamos dujos sukelia šiltnamio efektą: šiluma nuo Žemės paviršiaus lėčiau išspinduliuojama į atmosferą, todėl temperatūra kyla. Kadangi medžiai absorbuoja anglies dvideginį, prie klimato pokyčių prisideda ir besaikis miškų kirtimas.

„Jei išmetamo anglies dvideginio nesumažės ir visuotinio atšilimo tempai nesulėtės, daugelio mokslininkų nuomone, planetos vidutinė temperatūra ir toliau kils. Padariniai bus vis baisesni, orai vis mažiau nuspėjami, o kylant vandenyno lygiui bus užlietos žemesniuose pakrančių ruožuose įsikūrusios gyvenvietės“ (paimta iš knygos „A Mind for Tomorrow: Facts, Values, and the Future“).

XIV amžiuje vos per dvejus metus maras nusinešė trečdalį Europos gyventojų. 1918—1920 metais nuo ispaniškojo gripo mirė mažiausiai penkiasdešimt milijonų žmonių. Kadangi anuomet nebuvo tiek susisiekimo priemonių, ligos plito lėčiau. Tačiau augant miestams ir tobulėjant transportui bet kokia liga gali staigiai išplisti po visus žemynus.

Pandemija gali kilti ir savaime, bet vis labiau baiminamasi biologinio ginklo — laboratorijose sukurtų ligų užkratų. Šios srities mokslininkai sako, jog net nedidelė grupė žmonių, turinčių reikiamą išsilavinimą, internetu nusipirkusi įrangos, pajėgtų sukurti mirtiną biologinį ginklą.

„Įprastos užkrečiamosios ligos kaip ir anksčiau kelia didelę grėsmę. Tačiau piktavalio žmogaus, kaip mąstančios būtybės, rankose šių ar dirbtinai sukurtų, taip pat daugeliui vaistų atsparių ligų sukėlėjai gali tapti biologinės katastrofos priežastimi“ (Dvipartinis masinio naikinimo ginklų ir terorizmo tyrimų centras).

Per pastaruosius penkerius metus Jungtinėse Valstijose dėl nepaaiškinamos bičių žūties bitininkai kasmet praranda maždaug po trisdešimt procentų bičių šeimų. Pasaulyje plinta fenomenalus reiškinys, kuomet iš avilio staiga paslaptingai dingsta visa bičių šeima. Bitės ne tik aprūpina mus medumi, bet ir apdulkina svarbiausias kultūras, tarp jų vynmedžius, obelis, sojas, medvilnę. Taigi galima sakyti, kad esame nuo bičių priklausomi.

Priklausomi esame ir nuo fitoplanktono. Be jo neturėtume žuvų. Be sliekų, vėdinančių dirvą, derlius būtų kur kas mažesnis. Nykstant tokioms svarbioms rūšims, imtų stigti maisto, o kilus badui žmonės griebtųsi smurto, prasidėtų riaušės. Dėl taršos, gyventojų pertekliaus, dirvožemio alinimo, arealo niokojimo ir klimato pokyčių gyvūnų rūšys nyksta kone 1000 kartų sparčiau, nei tai vyktų natūraliai.

„Kasmet išnyksta nuo 18000 iki 55000 biologinių rūšių. Priežastis — žmonių veikla“ (Jungtinių Tautų plėtros programa).

Vienas branduolinis sprogimas akimirksniu gali nušluoti visą miestą. Liūdna, tačiau tai jau dukart įvyko 1945-ųjų rugpjūtį. Branduoliniu vadinamas labai stiprus sprogimas, kurio smogiamoji banga, vėjas, karštis, ugnis, radiacija naikina viską pakeliui ir neša mirtį. Radiacija užteršia maistą ir vandenį. Kilus branduoliniam karui, į atmosferą būtų išmesta tonos dulkių. Jos nepraleistų Saulės spindulių, ir Žemėje atvėstų. Žūtų pasėliai ir kiti augalai. Be maisto neišgyventų nei žmonės, nei gyvuliai. Manoma, jog branduolinį ginklą turi devynios šalys, dar kelios, regis, šiuo metu jį kuria. Įsigyti tokį ginklą labai norėtų ir teroristinės organizacijos.

„Branduolinis ginklas tebėra pavojingiausia ir labiausiai tikėtina grėsmė civilizacijai. [. . .] Pasaulyje vis dar yra apie 25000 branduolinių galvučių [. . .]. Anksčiau ar vėliau atominę bombą įsigis ir teroristai“ (Susirūpinusių mokslininkų sąjunga).