„Nesikreipkite į mirusiųjų dvasių iššaukėjus [...], kad per juos nesusiteptumėte“ (Kunigų 19:31, Brb).

KĄ SAKO ŽMONĖS?

Suprantama, žmonės nori įsitikinti, kad mirę artimieji nesikankina. Todėl sako: „Kodėl nepabandžius su jais užmegzti ryšį per kokią dvasinę esybę, aiškiaregį ar mediumą? Galbūt šitaip sužinotume atsakymus į rūpimus klausimus ir atgautume vidinę ramybę.“

KĄ SAKO BIBLIJA?

Bandymai susisiekti su mirusiaisiais, — beje, senovėje taip elgtis buvo įprasta — šioje knygoje vertinami labai aiškiai. Pavyzdžiui, Įstatyme, Jehovos duotame Izraelio tautai, rašoma: „Tenebūna rasta tarp jūsų nė vieno, kuris [...] tariasi su [...] dvasiomis, arba teiraujasi mirusiųjų. Juk kas tik tokius dalykus daro, tas pasibjaurėtinas Viešpačiui“ (Pakartoto Įstatymo 18:10-12). Be to, Biblijoje sakoma, jog tie, kas užsiima spiritizmu, „Dievo karalystės nepaveldės“ (Galatams 5:19-21).

„Gyvieji žino, kad turės mirti, o mirusieji nebežino nieko“ (Mokytojo 9:5).

KĄ SAKO ŽMONĖS?

Daugelis tvirtina, jog žmogui mirus kažkokia jo dalis egzistuoja ir toliau. Todėl kartais bando susisiekti su mirusiaisiais, galbūt norėdami kažką sužinoti arba permaldauti, kad šie gyvuosius paliktų ramybėje.

KĄ SAKO BIBLIJA?

„Gyvieji žino, kad turės mirti, o mirusieji nebežino nieko. [...] Jų meilė, neapykanta, pavydas [visa, ką jie jautė būdami gyvi] jau seniai pradingo“ (Mokytojo 9:5, 6). Taigi Biblija moko, jog mirusieji yra mirę tikrąja to žodžio prasme! Jie nebegali mąstyti, veikti ir netgi garbinti Dievą. Psalmyno 115:17 rašoma: „Ne mirusieji šlovina Viešpatį, ne tie, kurie nužengia į tylos buveinę.“

„Argi reikia klausti mirusiųjų gyvųjų reikalais?“ (Izaijo 8:19, Brb)

KĄ SAKO ŽMONĖS?

Kai kas teigia, jog mediumai gali pasakyti apie mirusįjį tai, ką galėjo žinoti tik jis pats, šeimos nariai ar draugai.

KĄ SAKO BIBLIJA?

1 Samuelio knygos 28-ame skyriuje pasakojama, kaip neištikimas karalius, vardu Saulius, pažeidė Dievo įstatymą, draudžiantį kreiptis į mediumus. Jis nuvyko pas mirusiųjų dvasių iššaukėją, kuri, kaip atrodė, susisiekė su neseniai mirusiu Dievo tarnu Samueliu. Bet ar tai tikrai buvo Samuelis? Ne! Kažkas, kas tik dėjosi esąs Samuelis.

Juo apsimetė Šėtono, melo tėvo, parankinis — piktoji dvasia (Jono 8:44). Kodėl piktosios dvasios, kitaip tariant, demonai, stengiasi įteigti, kad mirusieji ir toliau gyvena? Jų tikslas — apšmeižti Dievą ir diskredituoti jo rašytinį Žodį, Bibliją (2 Timotiejui 3:16).

Taigi ar reikėtų suprasti, kad mirusiam žmogui nebėra jokios vilties? Tikrai ne! Biblijoje užrašytas Dievo pažadas, kad užmigę mirties miegu bus prikelti * (Jono 11:11-13; Apaštalų darbų 24:15). Be to, esame patikinami, jog mirę mūsų artimieji nepatiria jokių kančių.