KIEKVIENAS sodininkas žino, jog derlius priklauso nuo to, ar sėkla pasėta tinkamu laiku ir tinkamoje vietoje. Tačiau, kad ir kaip tai atrodytų keista, atogrąžų miškuose dalis pačios veiksmingiausios sėjos darbų atliekama naktį, negana to, — iš oro. Skrajojantys sodininkai — tai vaisėdžiai šikšnosparniai; kai kurie iš jų vadinami skraidančiosiomis lapėmis. *

Dauguma šikšnosparnių visą naktį naršo po mišką ieškodami medžių su gardžiais vaisiais ir žiedų, kuriuose gausu nektaro. Kol skrajoja iš vienos vietos į kitą, suvirškina vaisius ir pašalina tai, ko jų organizmas nepasisavino — minkštimo likučius bei sėklas. Šikšnosparniai atlieka ne tik sėjos darbus; siurbdami taip mėgstamą nektarą, dar ir apdulkina žiedus.

Kadangi per naktį šie gyvūnai įveikia nemažą nuotolį, sėklas gali išbarstyti labai plačiai. Be to, perleidę sėklas per virškinimo traktą, „pasirūpina“ ir trąšomis, kad augalai vešėtų. Taigi nenuostabu, kad drėgnuosiuose atogrąžų miškuose nuo šikšnosparnių priklauso, ar gausybė įvairių augalų  bus apdulkinta ir ar bus išbarstytos jų sėklos.

Kadangi vaisėdžiai šikšnosparniai apkeliauja didžiules teritorijas, jiems būtini navigacijos įgūdžiai ir puikus regėjimas. Tamsoje jie mato geriau nei žmonės ir netgi skiria kai kurias spalvas. Be to, nevengia skraidyti tiek dieną, tiek naktį.

Samoa salose gyvenančios skraidančiosios lapės susiporuoja visam gyvenimui. Kaip pastebėta, kai kurių jų rūšių patelės labai rūpinasi savo jaunikliu, kelias savaites niekur jo nepalieka vieno, o žindo beveik tol, kol užauga. Įdomu, kad dviejų rūšių vaisėdžių šikšnosparnių patelės, kuriai nors vaikuojantis, kartais pabūna net „pribuvėjomis“.

Deja, daugeliui šių gyvūnų gresia išnykimas iš dalies dėl to, kad naikinamas jų arealas. Jei taip atsitiktų, Pietų Ramiojo vandenyno salose padariniai būtų katastrofiški, nes kai kuriuos augalus, regis, gali apdulkinti tik šikšnosparniai. Todėl niekada nenuvertinkime šių skrajojančių sodininkų darbo.