„Nedirbsi sau drožinio nei jokio paveikslo, panašaus į tai, kas yra aukštai danguje, čia, žemėje, ir vandenyse po žeme. Nesilenksi jiems ir negarbinsi jų“ (Išėjimo 20:4, 5).

Atvaizdų garbinimas ne kartą pasmerktas hebrajiškoje Biblijos dalyje, dar vadinamoje Senuoju Testamentu.

PAPLITĘS TEIGINYS.

Kaip rašoma leidinyje New Catholic Encyclopedia, žydai turėjo daugybę atvaizdų, susijusių su Dievo garbinimu, „ir tie puošybos elementai buvo laikomi didelėje pagarboje“. * Kaip pavyzdžiai šioje enciklopedijoje minimi vaisių, gėlių ir gyvūnų raižiniai, kurie puošė Jeruzalės šventyklą (1 Karalių 6:18; 7:36).

KĄ REIKĖTŲ ŽINOTI.

Priešingai nei tvirtinama New Catholic Encyclopedia, Dievui ištikimi žydai jokių raižinių ar piešinių, esančių šventykloje, negarbino. Iš tikrųjų Biblijoje niekur nerašoma, kad koks izraelitas garbindamas Dievą būtų naudojęsis atvaizdais.

KĄ SAKO BIBLIJA?

„Savo garbės neperleisiu kitam, — Dievas kalbėjo per pranašą Izaiją, — nei savo šlovės stabams“ (Izaijo 42:8).

„Kas gi vienija Dievo šventyklą su stabais? [...] Nebelieskite to, kas netyra“ (2 Korintiečiams 6:16, 17).

„Jau vien siūlymas puošti bažnyčias atvaizdais pirmiesiems krikščionims būtų kėlęs pasibaisėjimą, o lenkimasis jiems ar meldimasis priešais juos laikomas ne kuo kitu, kaip stabmeldyste“ (paimta iš knygos History of the Christian Church).

PAPLITĘS TEIGINYS.

„Išties nėra jokio pagrindo abejoti, kad pirmieji krikščionys garbindami Dievą naudojosi atvaizdais, — rašoma leidinyje New Catholic Encyclopedia. — Katakombos yra tikros pirmųjų krikščionių meno galerijos. [...] Mitologinėmis figūromis buvo išpuoštos net tos patalpos, kur jie rinkdavosi garbinti Dievą, ar laidodavo mirusiuosius.“ *

KĄ REIKĖTŲ ŽINOTI.

Seniausi atvaizdai, rasti šiose katakombose, — požeminiuose labirintuose, skirtuose mirusiesiems laidoti, — datuojami ne ankstesniu kaip trečiuoju amžiumi, kitaip tariant, nuo Jėzaus mirties praėjus maždaug 200 metų. Todėl tai, kas leidinyje New Catholic Encyclopedia įvardijama kaip „pirmųjų krikščionių praktikuojamas Dievo garbinimas“, nebuvo toks, kokio laikėsi pirmojo amžiaus Jėzaus sekėjai ir apie kurį rašoma graikiškoje Biblijos dalyje, dar vadinamoje Naujuoju Testamentu. Atvaizdų buvimas katakombose tiktai liudija, kad trečiajame amžiuje nominalieji krikščionys jau buvo perėmę pagoniškus papročius — Dievą garbino naudodami atvaizdus, ir tai darė tikriausiai dėl atsivertėlių. *

KĄ SAKO BIBLIJA?

„Bėkite nuo stabmeldystės“ (1 Korintiečiams 10:14).

„Sergėkitės stabų“ (1 Jono 5:21).

Atvaizdų garbinimas — religinis paprotys, neparemtas Biblija. Todėl Jehovos liudytojai atvaizdų negarbina ir neturi jų nei namuose, nei patalpose, kur renkasi šlovinti Dievą.

PAPLITĘS TEIGINYS.

„Kadangi, kreipiantis į atvaizdą, malda pasiekia tik tą asmenį, kurį atvaizdas simbolizuoja, — rašoma minėtoje enciklopedijoje, — šitoks garbinimas, skirtas konkrečiam asmeniui, gali būti perteikiamas per jį simbolizuojantį atvaizdą.“

KĄ REIKĖTŲ ŽINOTI.

Mokydamas savo sekėjus melstis, Jėzus nesinaudojo atvaizdais. Apie tikrojo Dievo garbinimą naudojant atvaizdus Naujajame Testamente nėra net užuominos.

KĄ SAKO BIBLIJA?

„Jehovą, savo Dievą, garbink ir dievatarnystę eik jam vienam“ (Mato 4:10).