DABAR pažvelk į Kainą ir Abelį. Jie abu užaugo. Kainas tapo žemdirbiu. Jis augina javus, vaisius ir daržoves.

Abelis tapo avių augintoju. Jis mėgsta rūpintis mažais ėriukais. Jie užauga į dideles avis, ir taip Abelis greitai turi prižiūrėti visą avių kaimenę.

Vieną dieną Kainas ir Abelis atnašauja Dievui dovaną. Kainas atnašauja kai kuriuos savo išaugintus vaisius. Abelis gi — pačias geriausias savo avis. Jehovai patinka Abelis, ir Jam maloni jo dovana. Tačiau Kainas ir jo dovana jam nepatinka. Ar tu žinai, kodėl?

Ne todėl, kad Abelio auka būtų geresnė už Kaino. Tai todėl, kad Abelis yra geras žmogus. Jis myli Jehovą ir savo brolį. Bet Kainas yra blogas; jis nemyli savo brolio.

Todėl Dievas sako Kainui, kad jis turi pasikeisti. Tačiau Kainas neklauso. Jis labai piktas, kadangi Dievui labiau patinka Abelis. Dėl to Kainas sako Abeliui: ‘Išeikime į laukus.’ Kai jie ten pasilieka vieni, Kainas smogia savo broliui Abeliui. Jis smogia taip stipriai, kad užmuša jį. Ar ne siaubingas toks Kaino poelgis?

Nors Abelis ir miręs, tačiau Dievas vis dar prisimena jį. Abelis buvo geras, o Jehova niekada neužmiršta tokių asmenų. Taigi vieną dieną Jehova Dievas vėl sugrąžins Abelį gyventi. Po to Abeliui niekada nebereikės mirti. Jis turės galimybę amžinai gyventi čia, žemėje. Ar ne puiku bus susipažinti su panašiais į Abelį asmenimis?

Tačiau Dievui nepatinka tokie žmonės kaip Kainas. Po to, kai Kainas nužudė savo brolį, Dievas nubaudė jį, išsiųsdamas toli nuo likusios šeimos. Iškeliaudamas gyventi į kitą žemės vietą, jis pasiėmė kartu vieną iš savo seserų, kuri vėliau tapo jo žmona.

Laikui bėgant Kainas ir jo žmona turėjo vaikų. Kiti Adomo ir Ievos sūnūs bei dukterys tuokėsi ir taip pat turėjo vaikų. Greitai žemėje atsirado daug žmonių. Susipažinkime su kai kuriais iš jų.