IEŠKODAMAS žolės savo avims, Mozė atkeliavo iki Horebo kalno. Čia jis pamatė liepsnojantį krūmą, kuris degė, tačiau nesudegė!

‘Kaip keista, — pagalvojo Mozė. — Prieisiu arčiau, kad geriau matyčiau.’ Jam priėjus, iš krūmo pasigirdo balsas: ‘Neik artyn. Nusiauk savo sandalus, kadangi vieta, kurioje tu stovi, yra šventa.’ Tai Dievas kalbėjo per angelą, todėl Mozė užsidengė savo veidą.

Dievas kalbėjo toliau: ‘Aš pamačiau savo tautos kančias Egipte. Todėl aš noriu ją išlaisvinti, o tave siunčiu išvesti mano tautą iš Egipto.’ Jehova norėjo atvesti savo tautą į puikiąją Kanaano žemę.

Bet Mozė pasakė: ‘Aš esu niekas. Kaip aš tai padarysiu? Bet, tarkim, aš nueisiu. Izraelitai paklaus manęs: „Kas tave siuntė?“ Ką aš jiems tada pasakysiu?’

‘Pasakysi jiems taip, — atsakė Dievas. — „JEHOVA, Abraomo Dievas, Izaoko Dievas ir Jokūbo Dievas, mane siunčia pas jus.“’ Ir Jehova pridūrė: ‘Tai mano vardas amžiams.’

‘Bet jeigu jie nepatikės, kai aš pasakysiu, jog tu mane siuntei’, — paprieštaravo Mozė.

‘Ką turi rankoje?’ — paklausė Dievas.

Mozė atsakė: ‘Lazdą.’

‘Mesk ją žemėn’, — pasakė Dievas. Ir kai Mozė tai padarė, lazda pavirto gyvate. Jehova po to parodė Mozei kitą stebuklą. Jis sakė: ‘Kišk savo ranką į užantį.’ Mozė tai padarė, ir kai jis ištraukė ranką iš užančio, ji buvo balta kaip sniegas! Atrodė, tarsi ranka būtų apimta baisios ligos — raupsų. Jehova suteikė Mozei galią padaryti ir trečią stebuklą. Pagaliau jis pasakė: ‘Kai tu parodysi šiuos stebuklus izraelitams, jie patikės, kad aš tave siunčiau.’

Po to Mozė parėjo namo ir pasakė Jetrui: ‘Leisk man grįžti pas savo gimines į Egiptą pažiūrėti, kaip jiems sekasi.’ Taip Jetras atsisveikino su Moze, ir Mozė iškeliavo atgal į Egiptą.