PRABĖGA 10, 20, 30, 39 metai! Izraelitai vis tebėra dykumoje. Bet per visus šiuos metus Jehova rūpinasi savo tauta. Jis maitina juos mana. Jis veda juos dieną, priekyje jų siųsdamas debesies stulpą, o naktį — ugnies stulpą. Ir per visus šiuos metus jų drabužiai nesusidėvi ir kojos nenusitrina.

Dabar štai jau pirmas 40-ųjų metų mėnuo, kai jie paliko Egiptą. Izraelitai vėl stovyklauja Kadese. Iš šios vietos beveik prieš 40 metų buvo išsiųsta 12 žvalgų apžiūrėti Kanaano žemės. Kadese miršta Mozės sesuo Marija. Kaip ir tada, čia vėl iškyla sunkumai.

Žmonės negali rasti vandens. Jie skundžiasi Mozei: ‘Jau geriau būtume mirę. Kodėl tu mus išvedei iš Egipto ir atvedei į šią siaubingą vietą, kur niekas neauga? Čia nėra nei javų, nei figų, nei vynuogių, nei granatų. Netgi vandens čia nėra.’

Kai Mozė ir Aaronas eina prie padangtės melstis, Jehova sako Mozei: ‘Surink visą tautą. Ir stovėdamas priešais juos kalbėk tai uolai. Iš jos ištekės pakankamai vandens ir žmonėms, ir gyvuliams.’

Taigi Mozė surenka tautą ir sako: ‘Klausykite jūs, nepasitikintieji Dievu! Argi Aaronas ir aš turime jums duoti vandens iš šios uolos?’ Tada Mozė trenkia dukart lazda į uolą ir iš jos ištrykšta stipri vandens srovė. Vandens atsigerti užtenka visiems žmonėms bei gyvuliams.

Bet Jehova supyksta ant Mozės ir Aarono. Ar žinai, kodėl? Nes Mozė ir Aaronas pasakė, kad jie galės išgauti vandens iš uolos. Bet iš tikrųjų tai padarė Jehova. Ir kadangi Mozė ir Aaronas nekalbėjo tiesos, Jehova sako, kad jis juos nubaus. ‘Jūs neįvesite mano tautos į Kanaaną’, — sako jis.

Greitai izraelitai palieka Kadesą. Neilgai keliavę, jie pasiekia Horo kalną. Čia, kalno viršūnėje, miršta Aaronas. Jis sulaukė 123 metų amžiaus. Izraelitai labai liūdi Aarono ir 30 dienų jį apverkia. Dabar jo sūnus Eleazaras tampa Izraelio tautos vyriausiuoju kunigu.