Ir al contenido

Ir al índice

BʼANTAJIK 51

Rut rukʼ Noemí

Rut rukʼ Noemí

PA RI Loqʼalaj Pixabʼ kariq jun wuj ubʼiʼ Rut. Are jun bʼantajik chirij kikʼaslemal nikʼaj winaq ojer pa täq ri qʼij chiʼ e kʼo jueces pa Israel. Rut are jun ali rech ri tinamit Moab; rech ta Israel, ri utinamit ri Ajawaxel. Tekʼuriʼ chiʼ ri Rut xretaʼmaj chirij ri qastzijalaj Ajawaxel, Jehová, sibʼalaj xuloqʼoqʼej wariʼ. Noemí are jun ixoq kʼi chi ujunabʼ che xukʼut chuwäch ri Rut ri utzij ri Jehová.

Noemí ajisraelita. Areʼ rukʼ rachajil xuqujeʼ ri kebʼ kalkʼwal xebʼe pa ri tinamit Moab chiʼ xa jubʼiqʼ (jbʼe) chi täq ktijowik kʼo pa Israel. Xopan jun qʼij che ri rachajil ri Noemí xkamik. Tekʼuriʼ, ri kebʼ ral ri Noemí xekʼuleʼ rukʼ kebʼ moabitas jun ubʼiʼ Rut jun chik ubʼiʼ Orpá. Tekʼuriʼ xqʼax 10 junabʼ, ri kebʼ ral Noemí xekamik. ¡Sibʼalaj xbʼisonik! ¿Su xubʼan Noemí?

Xopan jun qʼij che ri Noemí xubʼij che ktzalij kukʼ ruwinaq, xubʼan (xukʼam) bʼi jun nimalaj bʼe. Rut rukʼ Orpá kkaj kebʼe rukʼ, rumal laʼ xebʼe rukʼ. Chiʼ qʼaxnäq chi kebʼ oxibʼ qʼij chiʼ e kʼo pa bʼe, Noemí xubʼij wariʼ chike: ‹Chixtzalij pa ri itinamit chixkanaj kan rukʼ täq inan›.

Noemí xubʼij kan bʼena chike ri Rut rukʼ Orpá, rumal laʼ xeʼok pa oqʼej, rumal che sibʼalaj kkaj ri Noemí. Are waʼ xkebʼij: ‹¡Kqaj täj kojkanaj kanoq! Are kqaj kojbʼe awukʼ kukʼ awinaq›, xechaʼ. Tekʼuriʼ Noemí xubʼij wariʼ chike: ‹Ix rajawaxik che kixtzalajik, wal. Are utz kixelik we ixkʼo kukʼ iwinaq›. Rukʼ wariʼ Orpá xumaj bʼi ubʼe pa ri utinamit. Tekʼuriʼ Rut xbʼe täj.

Tekʼuriʼ Noemí xubʼij wariʼ che Rut: ‹Orpá xbʼek. Jat at rukʼ›. Tekʼuriʼ Rut xubʼij wariʼ: ‹¡Xaq mabʼij chwe che katinya kanoq! Chya chwe kinbʼe awukʼ. Jachiʼ, o ni, katbʼe wi, kinbʼe in chilaʼ, jachiʼ katkanaj wi, chilaʼ kinkanaj wi in. Ri atinamit kubʼan nutinamit xuqujeʼ ri aDios kubʼan nuDios. Jachiʼ katkam wi, chilaʼ kinkam wi in, xuqujeʼ chilaʼ kinmuq wi na in›. Chiʼ Rut xubʼij wariʼ, Noemí kʼo ta chi xubʼij che ri Rut che ktzalajik.

Kʼisbʼal re ri kebʼ ixoqibʼ xeʼopan Israel. Chilaʼ xekanaj wi. Rut xumaj chanim uchak, rumal che xopan ri qʼij che kyak ri cebada. Kʼo jun achi ubʼiʼ Boaz xuya che ri Rut kumol ri cebada pa rulew. ¿La awetaʼm jachin laʼ ri unan ri Boaz? Are ri Rahab, rech ri tinamit Jericó.

Xopan jun qʼij ri Boaz xubʼij wariʼ che Rut: ‹Nutom che kʼo winaq e chʼawnäq chawij, che sibʼalaj at utz rukʼ Noemí. Wetaʼm che xaya kan ri atat anan xuqujeʼ ri atinamit tekʼuriʼ xatpe pa jun tinamit che awetaʼm ta uwäch. ¡Are kwaj che ri Jehová kuya tewchibʼäl chawe!›

Rut xubʼij wariʼ: ‹Sibʼalaj at utz wukʼ, tat. Ri xabʼij chwe sibʼalaj kubʼan utz chwe›. Boaz sibʼalaj utz xril ri Rut, xqʼax kebʼ oxibʼ qʼij tekʼuriʼ xekʼuleʼik. ¡Sibʼalaj xkikotik ri Noemí rumal wariʼ! Tekʼuriʼ Noemí sibʼalaj xkikotik chiʼ Rut xkʼejeʼ ri nabʼe ral rukʼ Boaz, xkekoj Obed che ubʼiʼ. Ri Obed xubʼan umam ri David; kqetaʼmaj na chirij ri David.

Ri wuj Rut 1-4.