SAULIUS vėl bando pagauti Dovydą. Jis pasiima 3000 geriausių savo karių ir išeina jo ieškoti. Kai Dovydas apie tai išgirsta, jis siunčia žvalgus sužinoti, kur Saulius ir jo vyrai sustojo nakvoti. Tada Dovydas klausia dviejų savo vyrų: ‘Kuris iš jūsų eis su manimi į Sauliaus stovyklą?’

‘Aš eisiu’, — sako Abisajis. Abisajis yra Dovydo sesers Zerujos sūnus. Kai Saulius ir jo vyrai miega, Dovydas ir Abisajis tyliai slenka į stovyklą. Jie paima Sauliaus ietį ir vandens ąsotį, padėtus prie Sauliaus galvos. Niekas jų nepastebi ir negirdi, nes visi stipriai įmigę.

Pažvelk dabar į Dovydą ir Abisajį. Jie pasitraukė per saugų atstumą ir dabar yra vieno kalno viršūnėje. Dovydas šaukia Izraelio kariuomenės vadui: ‘Abneri, kodėl tu nesaugai savo valdovo karaliaus? Pažvelk! Kur jo ietis ir jo vandens ąsotis?’

Saulius pabunda. Jis pažįsta Dovydo balsą ir klausia: ‘Ar tai tu, Dovydai?’ Ar tu matai Saulių ir Abnerį ten apačioje?

‘Taip, mano Viešpatie karaliau’, — atsako Sauliui Dovydas. Ir Dovydas klausia: ‘Kodėl tu mėgini sugauti mane? Ką pikta tau padariau? Štai čia tavo ietis, o karaliau. Tegu vienas iš tavo tarnų ateina ir tepasiima ją.’

‘Nusidėjau aš, — prisipažįsta Saulius. — Pasielgiau kvailai.’ Nuo tada Dovydas nueina savo keliu, o Saulius sugrįžta namo. Bet Dovydas sako sau: ‘Vieną kurią dieną Saulius nužudys mane. Aš turiu bėgti į filistinų žemę.’ Jis taip ir padaro. Dovydui pavyksta apgauti filistinus — jie patiki, kad jis dabar jų pusėje.

Po kurio laiko filistinai išsirengia kariauti su Izraeliu. Mūšyje Saulius ir Jonatas žūva. Tai Dovydą labai nuliūdina, ir jis rašo nuostabią giesmę, kurioje gieda: ‘Skaudu man dėl tavęs, mano broli Jonatai. Koks brangus tu man buvai!’

Po to Dovydas grįžta į Izraelį, į Hebrono miestą. Čia vyksta karas tarp tų, kurie karaliumi išrinko Sauliaus sūnų Isbosetą, ir tarp tų, kurie nori, kad karaliumi būtų Dovydas. Bet pagaliau laimi Dovydo vyrai. Dovydui yra 30 metų, kai jis tampa karaliumi. Hebrone jis valdo septynerius su puse metų. Čia jam gimsta kai kurie jo sūnūs: Amnonas, Absalomas ir Adonijas.

Po kurio laiko Dovydas su savo vyrais eina užimti puikaus Jeruzalės miesto. Joabas, kitas Dovydo sesers Zerujos sūnus, vadovauja mūšiui. Dovydas apdovanoja Joabą, paskirdamas jį vyriausiuoju savo armijos vadu. Dabar Dovydas pradeda valdyti Jeruzalėje.