AR MATAI, kaip žmonės juokiasi iš to jauno vyro? Ar žinai, kas jis? Tai Jeremijas. Labai žymus Dievo pranašas.

Netrukus po to, kai karalius Jozijas pradeda naikinti šalyje stabus, Jehova liepia Jeremijui būti Jo pranašu. Tačiau Jeremijas mano, kad būti pranašu jis per jaunas. Bet Jehova sako, kad Jis padės jam.

Jeremijas kalba izraelitams, kad jie nustotų darę bloga. ‘Dievai, kuriuos garbina tautos, netikri’, — sako jis. Bet dauguma izraelitų verčiau garbina stabus negu tikrąjį Dievą Jehovą. Kai Jeremijas sako žmonėms, kad Dievas nubaus juos už jų piktadarybes, jie tik juokiasi iš jo.

Bėga metai. Jozijas miršta, ir po trijų mėnesių karaliumi tampa jo sūnus Joakimas. Jeremijas nenustoja kalbėjęs tautai: ‘Jeruzalė bus sunaikinta, jeigu jūs nesiliausite piktai elgtis.’ Kunigai čiumpa Jeremiją ir šaukia: ‘Už tokius žodžius tave reikia užmušti.’ Tuomet jie sako Izraelio kunigaikščiams: ‘Jeremijas vertas mirties, kadangi kalbėjo prieš mūsų miestą.’

Ką dabar darys Jeremijas? Jis neišsigąsta! Jis kalba jiems visiems: ‘Jehova siuntė mane pasakyti jums visa tai. Jeigu jūs nepakeisite piktų savo gyvenimo kelių, Jehova sunaikins Jeruzalę. Bet žinokite: jeigu mane nužudysite, tai nužudysite nieko pikta nepadariusį žmogų.’

Kunigaikščiai palieka Jeremiją gyvą, bet izraelitai nenustoja darę savo piktų darbų. Pagaliau Babilono karalius Nabuchodonosaras ateina ir kovoja prieš Jeruzalę. Galiausiai Nabuchodonosaras padaro izraelitus savo tarnais. Jis daug tūkstančių jų išveda į Babiloną. Tik pagalvok, ką reiškia būti svetimų žmonių išvestam iš savo namų į svetimą šalį!