O VARGE! Danielius, atrodo, pateko į didelę bėdą. Tačiau liūtai neliečia jo! Ar žinai, kodėl? Kas įmetė Danielių čia, kur tiek daug liūtų? Pažiūrėkime.

Dabar Babilono karalius yra vyras, vardu Darijus. Jis labai mėgsta Danielių, kadangi Danielius yra geras ir išmintingas žmogus. Darijus paskiria Danielių vyriausiuoju valdovu savo karalystėje. Todėl kiti karalystės vyrai pavydi Danieliui, ir štai ką jie padaro.

Jie ateina pas Darijų ir sako: ‘O karaliau, mes nusprendėme, kad tu turi išleisti įsakymą, kuriame būtų reikalaujama per 30 dienų negarbinti jokio kito dievo ar žmogaus, išskyrus tave, o karaliau. Jeigu kas nors nepaklus, tas turi būti įmestas pas liūtus.’ Darijus nežino, kodėl šie vyrai reikalauja tokio įstatymo. Bet jis mano, kad tai gera mintis, ir parašo tokį įstatymą. Dabar jo pakeisti nebegalima.

Kai Danielius sužino apie tą įstatymą, jis eina namo ir, kaip yra įpratęs, meldžiasi. Piktieji vyrai žino, kad Danielius nenustos meldęsis Jehovai. Jie džiaugiasi, kadangi, atrodo, jų planas atsikratyti Danieliumi pavyks.

Kai karalius Darijus sužino, kodėl šiems vyrams reikėjo to įstatymo, jis labai nuliūsta. Bet jis negali jo pakeisti, todėl turi paliepti įmesti Danielių į liūtų duobę. Bet karalius sako Danieliui: ‘Aš tikiu, kad tavo Dievas, kuriam tu tarnauji, apsaugos tave.’

Darijus toks prislėgtas, kad tą naktį negali užmigti. Rytą jis bėga prie liūtų duobės. Tu matai jį čia. Jis šaukia: ‘Danieliau, gyvojo Dievo tarne! Ar tavo Dievas, kuriam tu tarnauji, galėjo išgelbėti tave nuo liūtų?’

‘Dievas siuntė savo angelą, — sako Danielius, — ir sučiaupė liūtų nasrus, todėl jie nepadarė man žalos.’

Karalius labai džiaugiasi. Jis liepia iškelti Danielių iš duobės. Tuomet jis įsako įmesti ten piktuosius vyrus, kurie mėgino atsikratyti Danieliumi. Jiems dar nenukritus ant duobės dugno, liūtai griebia juos ir sutriuškina visus jų kaulus.

Karalius Darijus rašo visiems savo karalystės žmonėms: ‘Aš įsakau, kad kiekvienas gerbtų Danieliaus Dievą. Jis daro didžius stebuklus. Jis išgelbėjo Danielių nuo liūtų.’