PRAĖJO dar dvi dienos, ir dabar jau ketvirtadienio vakaras. Jėzus ir 12 jo apaštalų atėjo į šį aukštutinį kambarį valgyti Paschos vakarienę. Vyras, kurį matai išeinantį — Judas Iskarijotas. Jis eina pranešti kunigams, kaip jie gali suimti Jėzų.

Kaip tik vakar Judas nuėjo pas juos ir paklausė: ‘Ką man duosite, jeigu padėsiu jums sugauti Jėzų?’ Jie atsakė: ‘Trisdešimt sidabrinių.’ Taigi Judas dabar eina susitikti su tais vyrais, kad nuvestų juos pas Jėzų. Argi tai ne siaubinga?

Paschos vakarienė baigėsi. Bet Jėzus dabar pradeda kitą — ypatingą vakarienę. Jis duoda savo apaštalams duoną ir sako: ‘Valgykite ją, nes ji reiškia mano kūną, kuris už jus bus atiduotas.’ Po to jis paduoda jiems taurę vyno ir sako: ‘Gerkite jį, nes jis reiškia mano kraują, kuris bus už jus išlietas.’ Biblijoje tai vadinama Viešpaties vakariene.

Izraelitai valgė Paschą prisimindami, kaip Dievo angelas „aplenkė“ jų namus Egipte, bet nužudė pirmagimius egiptiečių namuose. Tačiau dabar Jėzus nori, kad jo pasekėjai prisimintų jį ir tai, kaip jis atidavė savo gyvybę už juos. Ir todėl jis liepia jiems švęsti šią ypatingą vakarienę kiekvienais metais.

Po Viešpaties vakarienės Jėzus liepia savo apaštalams būti drąsiems ir tvirtiems tikėjime. Galiausiai jie pagieda Dievui giesmes ir po to išeina. Dabar jau labai vėlu, tikriausiai po vidurnakčio. Pažiūrėkime, kur jie eina.