Sikʼ li naʼlebʼ

Sikʼ li xtusulal naʼlebʼ

Li maaʼus aj musiqʼej nekeʼtikʼtiʼik naq nekeʼxye naq ebʼ li kamenaq yoʼyokebʼ

Li maaʼus aj musiqʼej nekeʼtikʼtiʼik naq nekeʼxye naq ebʼ li kamenaq yoʼyokebʼ

Li Santil Hu naxye naq laj Tza «nabʼalaqʼink re chixjunil li ruuchichʼochʼ» (Apocalipsis 12:9). Laj Tza ut ebʼ li maaʼus aj musiqʼej moko nekeʼraj ta naq ebʼ li kristiʼaan teʼxpaabʼ li naxye li Santil Hu. Nekeʼxbʼaanu naq ebʼ li qas qiitzʼin teʼxpaabʼ naq ebʼ li kamenaq yoʼyokebʼ saʼ xnaʼajebʼ li musiqʼej. Qilaq chanru nekeʼxbʼaanu.

Li bʼalaqʼil paabʼal

Ebʼ li kristiʼaan, ebʼ li xul, ebʼ li kar ut ebʼ li xikʼanel xul juntaqʼeet nekeʼkamk

Naabʼal ebʼ li paabʼal nekeʼxkʼut naq saʼ li junjunq chi poyanam, wank kʼaru nakanaak chi yoʼyo naq nekeʼkamk. Nekeʼxye naq li nakanaak chi yoʼyo naxik saʼ li naʼaj bʼarwiʼ yoʼyokebʼ li kamenaq.

Abʼan li Raatin li Yos moko naxkʼut ta aʼin. Saʼ li Santil Hu naq najalmank ru li aatin «musiqʼ» naraj xyeebʼal «musiqʼank». Abʼan, saʼ li aatin «musiqʼ» wank xkomon chik li naʼlebʼ li naʼokenk chisaʼ. Jun eetalil, laj Santiago kixye: «Joʼ naq li tzʼejwalej chi maakʼaʼ xmusiqʼ, aʼan kamenaq» (Santiago 2:26). Joʼkan naq, li musiqʼ aʼan li metzʼew li naxbʼaanu naq junaq li kristiʼaan yoʼyooq.

Li Santil Hu naxye naq maakʼaʼ nakanaak chi yoʼyo naq nakamk junaq li kristiʼaan. Saʼ xkʼabʼaʼ naq ak kamenaq chik, moko naru ta chik xtenqʼankil chi moko xrahobʼtesinkil ebʼ li junchʼol. Li Santil Hu naxye:

«Teʼelq xmusiqʼ, ut chʼochʼ teʼsutqʼiiq wiʼ: saʼ ajwiʼ li kutan aʼan taaraqeʼq chixjunil li xkʼuubʼahomebʼ» (Salmo 146:4).

«Li yoʼyookebʼ nekeʼxnaw naq teʼkamq, aʼut li kamenaqebʼ maakʼaʼ nekeʼxnaw ut maakʼaʼ nekeʼroybʼeni; moko paatzʼajelebʼ ta chik. [...] Joʼchʼinal joʼnimal tatruuq xbʼaanunkil, bʼaanu chi anchal aachʼool. Yookat chi xik saʼ xnaʼajebʼ li kamenaq, ut aran maakʼaʼ chik kʼanjelak ut kʼuubʼank, maaʼani chik nakʼoxlak chi moko nanaʼlebʼak» (Eclesiastés 9:5, 10).

Li Santil Hu naxye naq maakʼaʼ nakanaak chi yoʼyo naq nakamk junaq

Jalan chik xraqal li Santil Hu naxkʼut naq juntaqʼeet nekeʼkamk ebʼ li xul ut ebʼ li kristiʼaan (Eclesiastés 3:19, 20).

Ebʼ li kamenaq maakʼaʼ chik nekeʼxnaw, joʼkan naq maakʼaʼ nakanaak chi yoʼyo naq nakamk junaq li kristiʼaan. Wi taatzʼil rix chixjunil li Santil Hu taakʼe reetal naq maabʼar naxye naq wank kʼaru nakanaak chi yoʼyo naq nakamk junaq li kristiʼaan. Li kʼutum aʼin, moko wank ta saʼ li Santil Hu. Chalenaq rikʼin laj Tza ut ebʼ li maaʼus aj musiqʼej. Li Jehobʼa xikʼ naril ebʼ li tikʼtiʼ li nekeʼxye ebʼ li bʼalaqʼil paabʼal (Proverbios 6:16-19; 1 Timoteo 4:1, 2).

Ebʼ laj aatinanel kamenaq

Ebʼ li maaʼus aj musiqʼej nekeʼxpakʼ ribʼ joʼ xmusiqʼ ebʼ li kamenaq

Laj Tza naxbʼalaqʼi ebʼ li kristiʼaan naq naroksi ebʼ li nekeʼaatinak rikʼin li kamenaq. Laj aatinanel kamenaq, aʼan li kristiʼaan li naru xkʼulbʼal ebʼ li esil li chalenaq rikʼinebʼ li musiqʼej. Li kristiʼaan aʼin ut ebʼ li junchʼol chik chi kristiʼaan nekeʼxkʼoxla naq li esil aʼin chalenaq rikʼinebʼ li ak xeʼkamk. Abʼanan, li Santil Hu naxkʼut naq aʼin moko yaal ta (Eclesiastés 9:5, 6, 10).

Joʼkan bʼiʼ, rikʼin ani nachalk ebʼ li esil aʼin? Nachalk rikʼinebʼ li maaʼus aj musiqʼej! Ebʼ li maaʼus aj musiqʼej nekeʼxkʼe reetal junaq li kristiʼaan naq toj yoʼyo, nekeʼril chanru naʼaatinak, chanru naʼilok, li naxbʼaanu ut li naxnaw. Joʼkan naq moko chʼaʼaj ta chiruhebʼ xkʼebʼal ribʼ joʼ li kristiʼaan li ak xkamk (1 Samuel 28:3-19).

Li yoobʼanbʼil aatin

Laj Tza naxjekʼi ebʼ li tikʼtiʼ chirixebʼ li kamenaq rikʼin li yoobʼanbʼil aatin. Aʼin naxbʼaanu naq ebʼ li kristiʼaan inkʼaʼ chik teʼxpaabʼ li yaal li wank saʼ li Santil Hu (2 Timoteo 4:4).

Wankebʼ nekeʼxye naq xeʼril ru junaq li kristiʼaan li kisutqʼi chaq rikʼinebʼ li kamenaq

Saʼ li tenamit África, naʼabʼimank li yoobʼanbʼil aatin chirixebʼ li kristiʼaan li xeʼileʼk chi yoʼyo naq ak xeʼkamk chik. Rajlal li kristiʼaan aʼin naʼilmank saʼ jun li naʼajej najt chiru li kiwank wi chaq. Abʼan, kʼoxla rix aʼin: «Ma wank tawiʼ xyaalal naq junaq li kisutqʼi saʼ xyanqebʼ li kamenaq txik saʼ jun li naʼaj najt chiruhebʼ li xjunkabʼal ut ebʼ li ramiiw?».

Maare ajwiʼ li kristiʼaan li xeʼril yal juntaqʼeet naʼilok rikʼin li kristiʼaan li kikamk. Jun eetalil, wiibʼ laj Testiiw yookebʼ chi puktesink saʼ jun li kʼalebʼaal ut keʼxkʼe reetal naq chiru naabʼal hoor jun li winq li ak cheek chik yook chi xtaqenkilebʼ. Naq keʼxpatzʼ re, kʼaʼut naq yook chi xtaqenkilebʼ, aʼan kixye naq jun rehebʼ laj Testiiw aʼan li ras li ak kamenaq chik. Chʼolchʼo naq moko joʼkan ta, abʼanan moko kixpaabʼ ta li kiyeemank re. Kʼoxla li kixye li winq aʼin rehebʼ li xjunkabʼal ut ebʼ li rechkabʼal!

Ebʼ li moy u, matkʼ ut xyaabʼ kuxej

Ebʼ li maaʼus aj musiqʼej nekeʼbʼalaqʼink rikʼinebʼ li matkʼ, ebʼ li moy u ut ebʼ li xyaabʼ kuxej

Maare aawabʼihom naq ebʼ li kristiʼaan nekeʼril, nekeʼrabʼi malaj nekeʼxmatkʼe junaq li naʼlebʼ. Ebʼ li naʼlebʼ aʼin chalenaq rikʼinebʼ li maaʼus aj musiqʼej ut nekeʼxsebʼesi ebʼ li kristiʼaan. Li xMarein, li wank África, chiru li qʼoqyink narabʼi naq nabʼoqeʼk xbʼaan li xnaʼchin li ak kamenaq chik. Kʼajoʼ naq naxuwak, joʼkan naq naxjap re ut narajsi chixjunil li xjunkabʼal. Moqon, kikanoʼk ru.

Joʼkan bʼiʼ, wi yaal naq ebʼ li kamenaq yoʼyokebʼ, ma wank raj xyaalal naq teʼxsebʼesi ebʼ li xkomon? Inkʼaʼ. Li naʼlebʼ aʼin chalenaq rikʼinebʼ li maaʼus aj musiqʼej.

Abʼan, kʼaru nakʼulmank rikʼinebʼ li esil li chanchan tawiʼ nakʼanjelak ut nakʼojobʼank chʼoolej? Jun eetalil, li xGbassay, li wank Sierra Leona, yaj. Saʼ jun li xmatkʼ, li xkamenaqil yuwaʼ kixye re naq txik bʼarwiʼ wank jun li cheʼ, tixchʼoq li xxaq ut tixyukʼi rikʼin haʼ ut trukʼ. Maaʼani aj e tixye aʼin. Aʼan kixbʼaanu li kiyeheʼk re ut kikʼiraak.

Jun chik li qanaʼchin kixye naq li xbʼeelom li ak kamenaq chik, kixkʼut ribʼ chiru saʼ li qʼoqyink. Kixye naq chʼinaʼus naʼilok ut chaabʼil tiqibʼanbʼil.

Ebʼ li esil ut ebʼ moy u aʼin, chanchan tawiʼ naq chaabʼil ut nekeʼkʼanjelak. Abʼan, ma nachalk rikʼin li Yos? Inkʼaʼ. Li Jehobʼa aʼan li «Yos [li] tiik [x]chʼool» (Salmo 31:6). Maajunwa raj tooxbʼalaqʼi. Kaʼajwiʼ ebʼ li maaʼus aj musiqʼej nekeʼbʼaanunk re aʼin.

Abʼan, ma wank tawiʼ li yibʼ aj musiqʼej li chaabʼil xnaʼlebʼebʼ? Inkʼaʼ. Usta chanchan tawiʼ naq nekeʼtenqʼank, chixjunilebʼ yibʼebʼ ru xnaʼlebʼ. Naq laj Tza kiʼaatinak rikʼin li xʼEva, chanchan tawiʼ naq chaabʼil xnaʼlebʼ (Génesis 3:1). Abʼan, kʼaru kikʼulmank naq li xʼEva kiʼabʼink chiru ut kixbʼaanu li kixye re? Kikamk.

Laj Tza kixye naq li xʼEva inkʼaʼ tkamq. Li xʼEva kixpaabʼ, abʼan kikamk

Laaʼat nakaanaw naq junaq li kristiʼaan li yibʼru xnaʼlebʼ, naxyoobʼ naq aawamiiw naq naraj aabʼalaqʼinkil malaj xmaqʼbʼal chaawu junaq li kʼaʼaq re ru. Li Santil Hu naxye: «Laj Tza naxpakʼ ribʼ choʼq xʼánjel li kutan saqenk» (2 Corintios 11:14).

Li Yos inkʼaʼ chik naʼaatinak rikʼinebʼ li qas qiitzʼin saʼ Ruuchichʼochʼ rikʼinebʼ li matkʼ, ebʼ li moy u chi moko ebʼ li xyaabʼ kuxej li chalenaq saʼ xnaʼajebʼ li musiqʼej. Aʼan naxbʼeresihebʼ li qas qiitzʼin ut naxkʼe xnaʼlebʼebʼ rikʼin li Santil Hu li naxbʼaanu naq kawresinbʼilaqebʼ «re xbʼaanunkil chixjunil li chaabʼil kʼanjel» (2 Timoteo 3:17).

Joʼkan naq, naq li Jehobʼa naxye qe naq weent tqabʼaanu rikʼin laj Tza naxbʼaanu xbʼaan naq nokooxra. Naxnaw naq ebʼ li maaʼus aj musiqʼej xuwajelebʼ ru xnaʼlebʼ ut xikʼ nokooʼeʼril.