Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

Biblija, kalbanti gyva kalba

Biblija, kalbanti gyva kalba

Biblija, kalbanti gyva kalba

„JEI tikite, kad Biblija yra Dievo žodis žmonijai, vadinasi, pripažįstate, kad Dievas nori su mumis bendrauti. [...] Jeigu kasdien gyvenate pagal tai, ką tikite, tai Biblija išties šneka kasdiene kalba.“ Taip savo knygoje Bible Translations: And How to Choose Between Them rašė kalbotyrininkas Alanas Dutis.

Visi, kuriems Biblija brangi, nuoširdžiai su tais žodžiais sutiks. Jie neabejoja, kad „visas Raštas yra Dievo įkvėptas ir naudingas mokyti, drausminti, taisyti, auklėti teisume“ (2 Timotiejui 3:16). Šventasis Raštas nėra sausų religinių dogmų rinkinys. Jis „gyvas ir paveikus“ — parodo, kaip kovoti su gyvenimo sunkumais (Hebrajams 4:12). Tačiau kad ši šventa knyga paliestų skaitytojo širdį ir paskatintų veikti, ji turi šnekėti kasdiene, gyva kalba. Štai vadinamasis Naujasis Testamentas buvo parašytas ne klasikine graikų kalba, kokia rašė Platonas ir kiti filosofai, o bendrine — koinė. Išties, Biblija buvo parašyta taip, kad ją galėtų skaityti ir suprasti paprastas žmogus.

Ne veltui mūsų dienomis Šventasis Raštas verčiamas į daugelį kalbų. Tai duoda puikių vaisių — Biblija tampa vis prieinamesnė visuomenei. Deja, daugeliui vertimų stinga tikslumo ir nuoseklumo. Pavyzdžiui, iš kai kurių Biblijos vertimų sunku suprasti, kas yra siela, kaip yra su mirusiaisiais, taip pat juose nėra Dievo vardo.

Tad Dievo Žodį branginantys žmonės nudžiugo išgirdę, kad išleistas Šventojo Rašto graikiškosios dalies „Naujojo pasaulio“ vertimas į lietuvių kalbą. Jis buvo pristatytas 2011 metų liepos 15 dieną per Jehovos liudytojų srities kongresą Kaune. Šis vertimas iš kitų išsiskiria savo nešališkumu ir tikslumu. Net ir tie, kas nemoka originalo kalbų, jį skaitydami galės aiškiai suprasti Dievo Žodžio mokymus. Kas dirbo prie šio vertimo?

Vertėjai, kurie neprisiėmė garbės

Lietuvių kalba Šventojo Rašto graikiškosios dalies „Naujojo pasaulio“ vertimas pasirodė tik dabar, bet apskritai jis nėra naujas. Šį vertimą dar 1950 metais anglų kalba išleido Sargybos bokšto Biblijos ir traktatų draugija — tarptautinis Biblijos tyrinėtojų susivienijimas, Šventąjį Raštą spausdinantis jau seniai. Dėmesį patraukia jau pats vertimo pavadinimas — Biblija nedalijama, kaip tradiciškai įprasta, į „senąjį“ ir „naująjį“ testamentus. Įdomi ir kita šio vertimo ypatybė. Štai 1950 m. rugsėjo 15 d. Sargybos bokšto numeryje rašoma: „Vertimo komiteto nariai išreiškė norą [...] likti nežinomi, pageidavo, kad jų pavardės nebūtų paskelbtos nei jiems gyviems esant, nei po mirties. Šio vertimo paskirtis — aukštinti gyvojo, tikrojo Dievo vardą.“

Vienatomis visos Biblijos „Naujojo pasaulio“ vertimas buvo išleistas 1961 metais. Nors jį parengusių vertėjų vardai skaitytojui nežinomi, nėra pagrindo abejoti gerais jų motyvais ir nuoširdžiu atsidavimu Dievui. 1984 metų laidos pratarmėje sakoma: „Versti Šventąjį Raštą — tai perteikti paties Dievo Jehovos mintis bei žodžius.“ Toliau paaiškinta: „Jį parengę vertėjai, mylėdami Šventojo Rašto Autorių, jaučia didelę atsakomybę perteikti Jo mintis kuo tiksliausiai.“

Vis dėlto vien gerų ketinimų neužtenka. Ar vertimo komiteto nariai buvo kvalifikuoti imtis tokio darbo? Kai kurių specialistų teigimu, jeigu vertėjų pavardės ir akademiniai laipsniai neatskleidžiami, jų darbas diletantiškas, nevertas dėmesio. Tačiau taip mano ne visi žinovai. Minėtasis Alanas Dutis rašo: „Jeigu ir žinome, kas yra tam tikro Biblijos vertimo rengėjai ar leidėjai, argi iš to galime spręsti apie jo kokybę? Vargu. Apie kokybę galime spręsti tik tyrinėdami patį vertimą.“ *

Daugelis taip ir daro. Šiuo metu „Naujojo pasaulio“ vertimas (visas arba jo dalis) išleistas 100 kalbų daugiau kaip 170 milijonų egzempliorių tiražu. Kokius jo ypatumus skaitytojai gali pastebėti?

Vertimas Dievo vardo šlovei

Jėzus mokė savo mokinius melstis: „Tėve mūsų, kuris esi danguje, tebūna šventu laikomas tavo vardas“ (Mato 6:9). Koks vardas laikytinas šventu? Daugumoje vertimų Aukščiausiasis vadinamas tiesiog Dievu ar Viešpačiu, tarsi būtų bevardis. Tačiau bevardis jis nėra. Hebrajiškųjų Biblijos knygų originaluose Dievo asmenvardis buvo paminėtas beveik 7000 kartų (Išėjimo 3:15, išn.; Izaijo 42:8, Jr). Ilgainiui dėl prietaringos baimės judėjai nustojo vadinti Dievą vardu. Mirus Jėzaus apaštalams, tokios baimės persiėmė ir krikščionių bendruomenė. (Palyginkite Apaštalų darbų 20:29, 30; 1 Timotiejui 4:1.) Graikiškųjų šventraščių perrašinėtojai ėmė keisti Dievo vardą žodžiais Kyrios (Viešpats) ir Theos (Dievas).

Šventojo Rašto „Naujojo pasaulio“ vertime Dievo vardas „Jehova“ drąsiai sugrąžintas į graikiškosios dalies („Naujojo Testamento“) tekstą — pavartotas 237 kartus. Vertėjai tai padarė ne savo pačių nuožiūra, o remdamiesi nuodugnia Biblijos tekstų analize. Štai Luko 4:18 cituojami žodžiai iš Izaijo 61:1. Hebrajiškojo teksto originale šioje Izaijo knygos eilutėje buvo Dievo asmenvardis. * Tad visiškai pagrįstai „Naujojo pasaulio“ vertime jis vartojamas ir Luko 4:18: „Jehovos dvasia ant manęs, nes jis mane patepė nešti gerą naujieną vargšams.“

Toks vertimas padeda suprasti, kur kalbama apie patį Dievą Jehovą, o kur — apie jo viengimį Sūnų Jėzų Kristų. Pavyzdžiui, Mato 22:44 daugumoje vertimų pradedama taip: „Viešpats tarė mano Viešpačiui.“ Kas ir į ką čia kreipiasi? 110 psalmės 1 eilutėje, iš kurios pacituoti šie žodžiai, originaliame tekste yra Dievo vardas. Todėl „Naujojo pasaulio“ vertime Mato 22:44 perteikiama taip: „Jehova tarė mano Viešpačiui: ‘Sėdėk mano dešinėje, kol padėsiu tavo priešus tau po kojomis.’“ Išsiaiškinti, kur Šventajame Rašte kalbama apie Dievą, o kur apie jo Sūnų, svarbu ne vien akademiniais sumetimais (Morkaus 13:32; Jono 8:17, 18; 14:28). Nuo to priklauso kiekvieno žmogaus išgelbėjimas. Kaip rašoma Apaštalų darbų 2:21, „kiekvienas, kas tik šauktųsi Jehovos vardo, bus išgelbėtas“.

Tikslus ir aiškus

„Naujojo pasaulio“ vertimas pasižymi ir kitomis išskirtinėmis ypatybėmis. Jis paremtas kruopščiai parengta Vestkoto ir Horto graikiškojo teksto redakcija. Vertėjai stengėsi kuo tiksliau ir, kiek įmanoma, pažodžiui perteikti mintis paprasta, šiuolaikine kalba. Taip jie išsaugojo savitą originalaus teksto grožį ir atvėrė galimybę skaitytojui dar geriau suprasti gilias Dievo Žodžio mintis.

Štai Luko 23:43 „Naujojo pasaulio“ vertime skaitome: „Jėzus [piktadariui] atsakė: ‘Iš tiesų tau sakau šiandien: su manimi būsi rojuje.’“ Originaliame tekste skyrybos ženklų nebuvo, tad vertėjams tenka spręsti, kur ir kokį ženklą dėti, kad mintis būtų tiksli ir aiški. Tačiau didumoje vertimų Luko 23:43 skyryba sudaro įspūdį, kad Jėzus ir piktadarys jau tą pačią dieną atsidūrė rojuje. „Naujojo pasaulio“ vertime dvitaškis dedamas po žodžio „šiandien“ — tokį supratimą aiškiai palaiko kitos Biblijos eilutės, pavyzdžiui, Jono 20:17; Apaštalų darbų 1:1-3, 9; 10:40; 1 Korintiečiams 15:20 ir Kolosiečiams 1:18.

„Naujojo pasaulio“ vertime Luko 12:5 Jėzaus žodžiai verčiami taip: „Bijokite to, kuris nužudęs turi galią įmesti į Geheną.“ Jėzus čia pavartojo žodį geenna (hebrajiškojo gēj hinnōm atitikmuo graikų kalboje). Išvertus jis reiškia „Hinomo slėnis“. Daugelis vertėjų čia pavartojo iš pagonybės kilusią sąvoką „pragaras“, reiškiančią kančių vietą po mirties. Tačiau ką omenyje turėjo Jėzus? Jo laikais Hinomo slėnis buvo tapęs Jeruzalės sąvartynu ir atmatų deginimo vieta, kur mesdavo lavonus nusikaltėlių, nevertų palaidoti kape, tai yra nevertų, kad jų atminimas būtų išsaugotas. Taigi Jėzaus lūpose Gehena reiškė amžiną pražūtį, bausmę visam laikui — be prikėlimo vilties. Kaip matome, ir čia „Naujojo pasaulio“ vertimas tiksliai atspindi originalo mintį.

Esminiai žodžiai „Naujojo pasaulio“ vertime irgi, kiek įmanoma, verčiami nuosekliai. Pavyzdžiui, žodis psychē visur verčiamas „siela“. Tad skaitant nesunku suprasti, jog siela nėra nemirtinga — ji gali pražūti, mirti (Mato 2:20; Morkaus 3:4; Luko 6:9; 17:33).

Kad Dievo Žodis būtų prieinamas kiekvienam

Šventojo Rašto graikiškosios dalies „Naujojo pasaulio“ vertimas į lietuvių kalbą — puiki pradžia. Rengiamasi išversti visą Bibliją. Ar skaitytojas gali būti ramus, kad lietuviškasis vertimas toks pat tikslus ir nuoseklus kaip angliškas?

Be abejo. Vertimo darbą koordinuoja Jehovos liudytojų Vadovaujančioji taryba. Ji nusprendė, kad Biblijai versti geriausia suburti kelių žmonių grupę. Todėl daugelyje pasaulio šalių buvo sudarytos Biblijos vertėjų grupės. Jehovos liudytojų pagrindiniame biure Brukline (Niujorkas) įkurta vertėjų konsultavimo tarnyba, kuri rūpinasi vertėjų grupėmis ir atsakinėja į jų klausimus, kad darbas vyktų sklandžiai. Labai pagelbėja ir speciali kompiuterinė programa. Tiesa, teksto automatiškai ji neverčia, tačiau vertėjų užduotį gerokai palengvina — padeda užtikrinti tikslumą ir nuoseklumą. Pavyzdžiui, programa leidžia vertėjui matyti, kaip kiekvienas hebrajiškas ir graikiškas žodis išverstas į anglų kalbą, ir parinkti taiklius atitikmenis savo kalboje.

Grupinis darbas ir kompiuterinės priemonės, kaip matyti iš puikių vaisių, labai pasiteisino. Raginame jus parašyti žurnalo Sargybos bokštas leidėjams ir užsisakyti Šventojo Rašto graikiškosios dalies „Naujojo pasaulio“ vertimą. Jo tekstas išspausdintas lengvai skaitomu šriftu, puslapinės antraštės padės greičiau susirasti norimas ištraukas. Daug sužinosite tyrinėdamas detalius žemėlapius ir išsamius priedus. Svarbiausia, šis šiuolaikiškas Biblijos vertimas tiksliai perteikia paties Dievo mintis.

[Išnašos]

^ pstr. 9 Vertimo New American Standard Bible 1971 metų laidos aplanke teigiama panašiai: „Mes nenurodėme nė vieno specialisto pavardės, šitaip norėdami suteikti darbui autoritetingumo; esame tikri, jog Dievo Žodis pats savaime yra autoritetingas.“

^ pstr. 13 Graikiškosios Biblijos dalies rašytojai citavo Septuagintą, hebrajiškųjų raštų vertimą į graikų kalbą. Kadangi vėlesniuose Septuagintos nuorašuose Dievo vardo nėra, daugelis biblistų teigia, jog jo nebuvo ir graikiškųjų knygų originaluose. Tačiau seniausiuose rastuose Septuagintos nuorašuose vardas Jehova yra (perrašytas hebrajiškais rašmenimis). Tai svarus argumentas, rodantis, kad Dievo asmenvardis į graikiškąją Biblijos dalį grąžintas ne be pagrindo.

[Rėmelis/iliustracijos 22, 23 puslapiuose]

„Naujojo pasaulio“ vertimo ypatumai:

Vertėjai stengėsi kuo tiksliau ir, kiek įmanoma, pažodžiui perteikti mintis paprasta, šiuolaikine kalba

Lengvai skaitomas šriftas

Puslapinės antraštės padeda greičiau susirasti norimas ištraukas

Detalūs žemėlapiai padeda geriau įsivaizduoti Biblijoje aprašomus įvykius

[Šaltinio nuoroda]

1 Timotiejui 3:16 (Sinajaus kodeksas, IV amžius)

[Iliustracija 21 puslapyje]

Apaštalas Paulius ir kiti Biblijos rašytojai rašė gyva, kasdiene kalba

[Iliustracija 24 puslapyje]

„Naujojo pasaulio“ vertime aiškiai perteiktos mintys paliečia daugelio širdį