1, 2. a) Kuo pavojinga buvo izraelitų, įžengusių į Sinajaus sritį, kelionė? b) Kokiais žodžiais Jehova savo tautą padrąsino?

 IZRAELITŲ, 1513 m. p. m. e. pradžioje įžengusių į Sinajaus sritį, laukė pavojinga kelionė. Prieš akis plytėjo siaubinga dykuma, kurioje knibždėjo nuodingų gyvačių ir skorpionų (Pakartoto Įstatymo 8:15). Be to, pakeliui galėjo užpulti priešiškos tautos. Į šią dykynę izraelitus atvedė Jehova. Ar jis sugebės savo tautą nuo pavojų apsaugoti?

² Jehova izraelitus padrąsino: „Patys matėte, ką padariau egiptiečiams. Atsinešiau jus pas save kaip erelis jauniklius ant sparnų“ (Išėjimo 19:4). Jehova izraelitams priminė išgelbėjęs juos nuo egiptiečių – tarsi ant erelio sparnų nunešęs į saugią vietą. Pažiūrėkime, kodėl erelio sparnai tinkamai vaizduoja Dievo apsaugą.

3. Kodėl galima sakyti, kad erelio sparnai tinkamai vaizduoja Dievo apsaugą?

³ Galingais, net iki poros metrų ilgio sparnais erelis ne tik sklando padangėje. Jais lyg kokiu skėčiu erelio patelė pridengia jauniklius nuo kaitrios vidurdienio saulės arba apgaubia pučiant žvarbiam vėjui, kad nesušaltų. Jehova, kaip tas erelis, globojo ir gynė savo jauną, ką tik susikūrusią Izraelio tautą. Kol buvo Dievui ištikima, dykumoje ji galėjo slėptis po jo galingais sparnais (Pakartoto Įstatymo 32:9–11; Psalmyno 36:7). O kaip su mumis? Ar mes irgi galime tikėtis Jehovos apsaugos?

4, 5. Kodėl galime visiškai pasitikėti Jehovos pažadu mus saugoti ir ginti?

⁴ Apsaugoti savo tarnus Jehova, be abejo, pajėgia – juk jis visagalis Dievas (Pradžios 17:1). Kaip neįmanoma sustabdyti galingų jūros bangų, taip neįmanoma sulaikyti Jehovos, kai jis ko nors imasi. Kadangi Jehova gali padaryti viską, kad įgyvendintų savo valią, galbūt pagalvojame: „Ar saugoti savo tarnus irgi yra jo valia?“

⁵ Taip! Jehova pažadėjo, kad savo tarnus saugos. „Dievas – mūsų prieglobstis, mūsų stiprybė, varguose jį lengva prisišaukti į pagalbą“, – rašoma Psalmyno 46:1. Dievas nemeluoja, todėl jo pažadu mus saugoti ir ginti galime visiškai pasikliauti (Titui 1:2). Panagrinėkime kelias vaizdingas iliustracijas, kurios leidžia suprasti, kad Jehova mumis rūpinasi ir saugo.

6, 7. a) Kaip piemuo rūpindavosi avimis? b) Koks Biblijoje užrašytas palyginimas pailiustruoja, kad Jehova trokšta globoti ir saugoti savo tarnus?

⁶ Jehova yra mūsų Ganytojas, o mes – „jo tauta ir jo ganyklos avys“ (Psalmyno 23:1; 100:3). Avims itin reikia globos. Bibliniais laikais piemuo turėjo būti labai drąsus, kad apgintų kaimenę nuo liūtų, vilkų, lokių, taip pat apsaugotų nuo vagių (1 Samuelio 17:34, 35; Jono 10:12, 13). Bet jam reikėdavo būti ir švelniam. Aviai ganykloje pradėjus ėriuotis, piemuo ją rūpestingai saugodavo. Paskui silpnutį jauniklį parnešdavo į aptvarą.

⁷ Palygindamas save su ganytoju, Jehova patikina, kad nuoširdžiai nori mus globoti ir saugoti (Ezechielio  34:11–16). Prisimink 2-ame šios knygos skyriuje aptartus žodžius iš Izaijo 40:11. Pranašas apie Jehovą sakė: „Jis kaip ganytojas savo kaimenę žiūrės. Savo rankomis ėriukus jis surinks ir užantyje nešios.“ Kaip ėriukas atsiduria piemens užantyje? Galbūt prie jo prieina ir nosim baksteli į koją. Tačiau piemeniui į glėbį pats neįšoka – piemuo pasilenkia, švelniai paima jį ir įsideda į užantį. Argi ne paguoda žinoti, kad Jehova, mūsų Ganytojas, trokšta mus globoti ir saugoti?

8. a) Ką Dievas žada apsaugoti ir kaip tai pabrėžiama Patarlių 18:10? b) Ką svarbu daryti, kad Dievo vardas taptų mums apsauga?

⁸ Bet Jehova saugo tik tuos, kurie prie jo artinasi. Patarlių 18:10 rašoma: „Jehovos vardas – tvirtas bokštas, teisusis bėga į jį ir randa apsaugą.“ Bibliniais laikais dykumose kartais statydavo bokštus, kur buvo galima apsisaugoti nuo pavojaus. Bet kad galėtų tokiame bokšte pasislėpti, žmogus turėdavo į jį bėgti. Su Jehovos apsauga yra panašiai. Dievo vardas nėra koks stebuklingas žodis. Nepakanka jį kartoti. Turime pažinti tą, kuris tuo vardu vadinasi, juo pasitikėti ir stengtis gyventi pagal jo nustatytas moralės normas. Taigi Jehova pažadėjo: jeigu su pasitikėjimu prie jo artinsimės, jis bus mums tarsi saugus bokštas. Argi nesame jam už tai dėkingi?

9. Ar Jehova tik pažadėjo saugoti savo tarnus?

⁹ Jehova ne tik buvo pažadėjęs savo tarnus saugoti, bet ir daug kartų juos apsaugojo. Bibliniais laikais Jehova neretai savo galinga ranka stebuklingai apgindavo visą Izraelio tautą nuo stiprių priešų (Išėjimo 7:4). Be to, jis apsaugodavo pavienius asmenis.

10, 11. Kokių Biblijoje yra pavyzdžių, kaip Jehova apsaugojo pavienius savo tarnus?

 ¹⁰ Štai trys jauni hebrajai – Šadrachas, Mešachas ir Abed Negas – nesutiko nusilenkti Babilono karaliaus Nebukadnecaro pastatytai auksinei statulai. Karalius įsiuto ir pagrasino įmesti juos į liepsnojančią krosnį. „Koks gi dievas išgelbės jus iš mano rankų?“ – tyčiojosi galingiausias to meto valdovas žemėje (Danieliaus 3:15). Jaunuoliai visiškai pasikliovė Jehovos galia juos išgelbėti, tačiau netvirtino, kad jis tai padarys. Taigi karaliui jie atsakė: „Jei taip su mumis pasielgtum, o karaliau, Dievas, kuriam tarnaujame, gali mus išgelbėti“ (Danieliaus 3:17). Ir Visagalis išgelbėjo – nors jaunuolius įmetė į septyniskart karščiau nei paprastai iškūrentą krosnį, jiems nieko nenutiko. Nebukadnecarui teko pripažinti: „Nėra dievo, kuris galėtų išgelbėti taip, kaip jų Dievas“ (Danieliaus 3:29).

¹¹ Kad turi galią apsaugoti, Jehova itin įspūdingai parodė, kai perkėlė savo viengimio Sūnaus gyvybę į žydaitės, vardu Marija, įsčias. Jo siųstas angelas Marijai pasakė, kad ji taps nėščia ir pagimdys sūnų, paskui paaiškino: „Ant tavęs nusileis šventoji dvasia ir Aukščiausiojo galia apgaubs tave savo šešėliu“ (Luko 1:31, 35). Dievo Sūnui Marijos įsčiose labai reikėjo apsaugos. Ar motinos įgimta nuodėmė ir netobulumas nepakenks vaisiui? Ar Šėtonas dar negimusiam vaikeliui nepadarys kokios žalos, ar nenužudys jo? Kai tik Marija pastojo, Jehova tarsi apjuosė ją apsaugine siena, kad niekas – nei netobulumas, nei kokia jėga, nei žiaurus žmogus ar demonai – nepakenktų augančiam vaisiui. Jehova globojo Jėzų ir po jo gimimo (Mato 2:1–15).  Iki nustatyto laiko jis savo brangų Sūnų saugojo nuo visokios žalos.

12. Kodėl Jehova bibliniais laikais stebuklingai apsaugojo kai kuriuos žmones?

¹² Kodėl Dievas kai kuriuos žmones taip stebuklingai apsaugojo? Daugeliu atvejų – kad įgyvendintų savo valią. Tai yra visų svarbiausia. Pavyzdžiui, kad būtų įvykdyta tai, ką jis numatė dėl visos žmonijos gerovės, Jėzus iki tam tikro laiko turėjo likti gyvas. Daugybė atvejų, kai Dievas saugojo savo tarnus, užrašyti mums pamokyti, „kad dėl savo ištvermės ir Raštų teikiamos paguodos turėtume viltį“ (Romiečiams 15:4). Taip, šie Biblijos pasakojimai stiprina mūsų tikėjimą visagaliu Dievu. O kokios apsaugos iš Dievo galime laukti šiandien?

13. Ar Jehova yra įpareigotas stebuklingai mus saugoti? Paaiškink.

¹³ Nors Dievas pažadėjo mus saugoti, tai nereiškia, kad jis įsipareigojo dėl mūsų daryti kokius nors stebuklus. Dievas nežada lengvo gyvenimo šiame pasaulyje. Ištikimi Jehovos tarnai nėra apsaugoti nuo skurdo, karo, ligų, mirties. Jėzus savo mokiniams tiesiai pasakė, kad dėl tikėjimo jiems net gali tekti mirti, ir pabrėžė būtinybę laikytis ištvermingai iki galo (Mato 24:9, 13). Jeigu Jehova stebuklingai gelbėtų mus nuo visų nelaimių, Šėtonas turėtų dėl ko iš jo šaipytis ir teigti, kad savo Dievui tarnaujame ne iš meilės, o iš savanaudiškų paskatų (Jobo 1:9, 10).

14. Kokie pavyzdžiai rodo, kad Jehova ne visus savo tarnus apsaugodavo?

¹⁴ Ir bibliniais laikais Jehova neapsaugodavo visų savo tarnų nuo pirmalaikės mirties. Pavyzdžiui, 44 m. e. m.  karalius Erodas nukirsdino apaštalą Jokūbą, tačiau kiek vėliau Jehova iš jo rankų išvadavo Petrą (Apaštalų darbų 12:1–11). O štai apaštalas Jonas, Jokūbo brolis, pergyveno ir Petrą, ir Jokūbą. Akivaizdu, negalime tikėtis, kad Dievas apsaugos visus savo tarnus. Taip pat nepamirškime, kad mus, kaip ir kitus žmones, ištinka „nelaimės metas ir atsitiktinumas“ (Mokytojo 9:11). Tad kaip Jehova mus saugo šiandien?

15, 16. a) Iš kur žinome, kad Jehova saugo savo tarnus kaip grupę? b) Kodėl galime būti tikri, kad Jehova saugos savo tarnus dabar ir per „didįjį suspaudimą“?

¹⁵ Kokia prasme Dievas saugo mūsų gyvybę? Mes, Jehovos tarnai, galime tikėtis, kad jis saugos mus kaip grupę. Šėtonas labai norėtų pražudyti visus Jehovos tarnus, tad jeigu Jehova jų nesaugotų, „šio pasaulio valdovui“ jie taptų lengvu grobiu (Jono 12:31; Apreiškimo 12:17). Kai kurios galingos valdžios draudė liudytojams dirbti evangelizacijos darbą ir mėgino su jais susidoroti. Vis dėlto Jehovos tarnai jiems pavestą darbą ištikimai tęsė. Kodėl priešininkams nepavyko sustabdyti tos palyginti mažos ir, regis, silpnos krikščionių grupės? Todėl, kad Jehova laikė ją apglėbęs savo sparnais (Psalmyno 17:7, 8).

¹⁶ O ar Dievas apsaugos mūsų gyvybę per artėjantį „didįjį suspaudimą“? Kai Dievas vykdys teismo nuosprendį nedoriems žmonėms, mums nereikės bijoti. Juk Biblijoje sakoma: „Jehova žino, kaip išgelbėti dievotus žmones iš mėginimo ir išlaikyti neteisiuosius Teismo dienai, kad būtų nubausti mirtimi“ (Apreiškimo 7:14; 2 Petro 2:9). Kol tai įvyks, galime būti  ramūs dėl dviejų dalykų. Pirma, Jehova neleis, kad pražūtų visi jo tarnai. Antra, tiems, kurie liks jam ištikimi, jis dovanos amžiną gyvenimą naujame pasaulyje. Net jei kai kurie mirtų, Dievas juos prikels. Mirusiesiems nėra saugesnės vietos už Dievo atmintį (Jono 5:28, 29, išn.).

17. Kodėl galima sakyti, kad Dievo Žodis mums yra apsauga?

¹⁷ Kaip dar Jehova mus saugo? Mes turime jo Žodį. Juo vadovaudamiesi galime keistis į gera ir būti laimingi (Hebrajams 4:12). Laikydamiesi Jehovos duotų principų galime bent iš dalies apsaugoti savo sveikatą ir gyvybę. „Aš, Jehova, esu tavo Dievas. Mokau tave to, kas naudinga“, – rašoma Izaijo 48:17. Taip, jei vadovaujamės Dievo Žodžiu, galime gyventi sveikiau ir ilgiau. Pavyzdžiui, klausydami raginimo atsisakyti ištvirkavimo ir atsikratyti visko, kas teršia kūną, nepasiduodame kūno geismams, įveikiame žalingus įpročius ir taip išvengiame problemų, kurios vargina daugelį žmonių (Apaštalų darbų 15:29; 2 Korintiečiams 7:1). Esame labai dėkingi Jehovai už visus pamokymus. Jie mums yra tikra apsauga.

18. Kaip Jehova rūpinasi mūsų dvasiniu saugumu ir gerove?

¹⁸ Svarbiausia, Jehova rūpinasi mūsų dvasiniu saugumu. Jis mus myli ir sergi nuo dvasinės žalos teikdamas visa, ko reikia, kad ištvertume išbandymus ir stiprintume savo ryšį su juo. Taip Jehova, galima sakyti, saugo mūsų gyvybę – jis nori, kad gyventume ne keletą metų, o amžinai. Pažiūrėkime, ką Dievas daro, kad būtume dvasiškai stiprūs.

19. Kaip Jehovos dvasia padeda pakelti visokius sunkumus?

 ¹⁹ Jehova yra maldos klausytojas (Psalmyno 65:2). Kai sunkumų našta ima atrodyti nebepakeliama, išlieję jam širdį pajausime palengvėjimą (Filipiečiams 4:6, 7). Gal Dievas stebuklingai mūsų problemų ir nepašalins, bet į nuoširdžias maldas atsakys – duos išminties, kaip tas problemas spręsti (Jokūbo 1:5, 6). Taip pat duos šventosios dvasios (Luko 11:13). Ši galinga dvasia padės pakelti bet kokius sunkumus. Ji gali suteikti „neįprastai didelės galios“, kad laikytumės ištvermingai ir kantriai lauktume meto, kai Jehova pašalins visa, kas kelia mums skausmą (2 Korintiečiams 4:7).

20. Kokią pagalbą Jehova gali suteikti per savo tarnus?

²⁰ Kad mus apsaugotų, Dievas kartais į pagalbą siunčia mūsų bendratikius. Jehova yra subūręs savo tarnus į pasaulinę broliją (1 Petro 2:17; Jono 6:44). Šiluma, kurią jaučiame būdami tarp brolių ir sesių, akivaizdžiai rodo, kad šventoji dvasia gali padėti žmonėms tapti geresniais. Dievo dvasia brandina mumyse gerą vaisių, pavyzdžiui, meilę, malonumą, gerumą  (Galatams 5:22, 23). Kai esame prislėgti ir sulaukiame iš brolio ar sesės paguodos žodžio ar išmintingo patarimo, galime padėkoti Jehovai už tai, kad mumis rūpinasi.

21. a) Kaip Jehova maitina mus „reikiamu metu“? b) Kaip tu asmeniškai patyrei, kad Jehova rūpinasi tavo dvasine gerove?

²¹ Jehova saugo mus ir kitaip – rūpinasi, kad nepritrūktume dvasinio maisto. Stiprybės semiamės skaitydami jo Žodį. Be to, Jehova paskyrė „ištikimą ir nuovokų vergą“, kad „reikiamu metu“ tiektų mums dvasinį maistą. Maisto turime apsčiai ir įvairaus. Ištikimas vergas leidžia spaudinius, pavyzdžiui, žurnalus Sargybos bokštas ir Atsibuskite!, pateikia naudingos informacijos interneto svetainėje jw.org, taip pat rengia sueigas, suvažiavimus ir kongresus (Mato 24:45). Gal tave ne kartą sustiprino ir padrąsino kokia nors mintis, kurią išgirdai sueigoje kam nors komentuojant, sakant kalbą ar meldžiantis? O gal tavo gyvenimą paveikė straipsnis, išspausdintas viename iš mūsų žurnalų? Atmink: visa tai Jehova duoda dėl to, kad rūpinasi mūsų dvasiniu saugumu ir gerove.

22. Kam Jehova visada naudoja savo galią ir kodėl tuo džiaugiamės?

²² Būkime tikri, Jehova globoja „visus, kas prie jo glaudžiasi“ (Psalmyno 18:30). Mes suprantame, kad dabar negalime tikėtis Jehovos apsaugos nuo visų nelaimių. Tačiau neabejojame: savo galią jis visada naudoja tam, kad būtų įgyvendinta jo valia ir atėjus metui jo tarnai galėtų džiaugtis tobulu gyvenimu. Jeigu artinsimės prie Jehovos ir būsime jam ištikimi, tas gyvenimas truks amžinai. Turėkime tai omenyje ir dabartiniai vargai ir sunkumai atrodys laikini ir lengvi (2 Korintiečiams 4:17).