1–3. a) Už ką esame dėkingi Jehovai? b) Ko Jehova mūsų prašo?

 ĮSIVAIZDUOK, kad esi skęstančiame laive ir, regis, nebėra jokios vilties. Tačiau netikėtai pasirodo gelbėtojas. Jis įsodina tave į gelbėjimosi valtį ir nuplukdo į saugią vietą. Kaip tau palengvėja! Savo gelbėtojui jauti didžiulį dėkingumą – tikrąja to žodžio prasme esi skolingas jam gyvybę.

² Šis pavyzdys padeda geriau suprasti, ką dėl mūsų visų padarė Jehova. Jis parūpino išpirką, kad galėtume būti išvaduoti iš nuodėmės ir mirties gniaužtų. Kol šią brangią dovaną vertiname, galime jaustis saugūs – Dievas mums atleidžia nuodėmes ir žada amžiną gyvenimą (1 Jono 1:7; 4:9). Kaip kalbėjome 14 skyriuje, parūpindamas išpirką Jehova parodė, kad yra teisingas ir mus myli. Kaip galėtume išreikšti jam dėkingumą už tai, ką dėl mūsų padarė?

³ Visų pirma būtų gerai išsiaiškinti, ko jis pats norėtų, kad dėl jo padarytume. Per pranašą Michėją Jehova sako: „Tau, žmogau, jis pasakė, kas yra gera. Tad ko Jehova tave prašo? Tiktai daryti, kas teisinga, brangint ištikimybę ir eiti kukliai su savuoju Dievu“ (Michėjo 6:8). Atkreipk dėmesį: Jehova mūsų prašo „daryti, kas teisinga“. Ką tai mums reiškia?

4. Ko Jehova iš mūsų tikisi ir iš kur tai žinome?

⁴ Jehova tikisi, kad gyvensime pagal jo nustatytas teisumo ir teisingumo normas. Jis ragina mus: „Mokykitės  gera daryti, būkite teisingi“ (Izaijo 1:17). Taip pat skatina siekti teisumo (Sofonijo 2:3). Ir dar tikisi iš mūsų, kad apsivilksime „naują žmogų, sukurtą pagal Dievo valią, – iš tikrųjų teisų“ (Efeziečiams 4:24). Teisus ir teisingas žmogus saugosis visko, kas Jehovos akyse nešventa, pavyzdžiui, smurto, moralinės nešvaros, ištvirkavimo (Psalmyno 11:5; Efeziečiams 5:3–5).

5, 6. a) Kodėl laikytis Jehovos nustatytų teisumo ir teisingumo normų mums nėra našta? b) Iš ko suprantame, kad elgtis teisingai reikia pastangų?

⁵ Ar laikytis Jehovos nustatytų normų mums yra našta? Ne. Jei mūsų širdį traukia prie Jehovos, daryti tai, kas jam patinka, mums nėra vargas. Mes mylime Dievą, gerai jį pažįstame, todėl norime gyventi taip, kad jis mumis džiaugtųsi (1 Jono 5:3). Prisimink, Jehovai patinka „teisūs darbai“ (Psalmyno 11:7). Kad gebėtume, kaip ir Jehova, elgtis teisingai, turime mylėti, ką jis myli, ir nekęsti, ko jis nekenčia (Psalmyno 97:10).

⁶ Daryti, kas teisu ir teisinga, mums, netobuliems žmonėms, ne visada lengva. Turime nusivilkti senąją asmenybę su nuodėmingais darbais ir apsivilkti naują. Kaip rašoma Biblijoje, asmenybė atnaujinama stengiantis vis geriau pažinti Dievą (Kolosiečiams 3:9, 10). Nauja asmenybė yra nuolatinio darbo ir pastangų vaisius. Vis dėlto, nors ir labai stengiamės, kartais dėl savo nuodėmingos prigimties vis tiek nusidedame – pagalvojame, pasakome ar padarome ką nors ne taip (Romiečiams 7:14–20; Jokūbo 3:2).

7. Ką svarbu turėti omenyje, jeigu padarėme nuodėmę?

⁷ Jeigu atsitiko taip, kad nusidėjome, nuodėmės nederėtų sumenkinti. Vis dėlto neturėtume ir pernelyg savimi nusivilti, manyti, kad nebesame tinkami  tarnauti Jehovai. Dievas yra gailestingas ir nuoširdžiai atgailaujantiems žmonėms nuodėmes atleidžia. Apaštalas Jonas rašė: „Visa tai jums rašau, kad nenusidėtumėte.“ Paskui pridūrė: „O jeigu kuris nusidėtų, turime pas Tėvą padėjėją – Jėzų Kristų, teisųjį“ (1 Jono 2:1). Taip, dėl to, kad Jėzus sumokėjo už mus išpirką, mūsų, nors ir nuodėmingų žmonių, tarnystė Dievui gali būti priimtina. Argi tai neskatina nuoširdžiai stengtis gyventi taip, kad jis mumis džiaugtųsi?

8, 9. Kas bendra tarp evangelizacijos darbo ir Jehovos teisingumo?

⁸ Jehovos akyse elgtis teisingai, be kita ko, reiškia uoliai skelbti kitiems gerąją naujieną apie jo Karalystę. Ką evangelizacijos darbas turi bendra su Jehovos teisingumu?

⁹ Jehova nesiims vykdyti nedoriems žmonėms nuosprendžio prieš tai jų neperspėjęs. Pranašaudamas apie šio pasaulio pabaigą, Jėzus pasakė: „Visose tautose pirma turi būti paskelbta geroji naujiena“ (Morkaus 13:10; Mato 24:3). Žodis „pirma“ leidžia suprasti, kad po to, kai geroji naujiena bus paskelbta visoje žemėje, prasidės kiti įvykiai. Vienas iš jų – didelis suspaudimas. Jis reikš, kad šis nedoras pasaulis tuoj pražus ir prasidės nauja era (Mato 24:14, 21, 22). Dabar Dievas perspėja žmones – suteikia jiems galimybę pasikeisti ir pražūties išvengti (Jonos 3:1–10). Kai jis įvykdys nedoram pasauliui nuosprendį, niekas negalės pagrįstai jo kaltinti, kad pasielgė neteisingai.

10, 11. Kodėl galima sakyti, kad skelbdami gerąją naujieną darome, kas Jehovos akyse teisinga?

¹⁰ Kodėl galima sakyti, kad skelbdami gerąją naujieną  darome, kas Dievo akyse teisinga? Pirma, teisinga yra visomis išgalėmis stengtis padėti žmonėms išsigelbėti. Prisiminkime pavyzdį apie skęstantį laivą. Kieno nors ištrauktas iš vandens ir įsodintas į gelbėjimosi valtį, tikriausiai imtumeisi padėti tiems, kurie tebėra vandenyje. Mes irgi privalome pagelbėti žmonėms, kurie, taip sakant, skęsta šio nedoro pasaulio vandenyse. Tiesa, mūsų pagalbą mažai kas priima. Tačiau kol Jehova rodo kantrybę, mūsų pareiga – padėti žmonėms, kad jie susimąstytų, atgailautų, pasikeistų ir būtų išgelbėti (2 Petro 3:9).

¹¹ Antra, darome, kas teisinga, gerąją naujieną skelbdami visiems žmonėms. Prisimink: „Dievas nėra šališkas – jam priimtinas bet kurios tautos žmogus, kuris jo bijo ir daro, kas teisu“ (Apaštalų darbų 10:34, 35). Mes irgi norime būti nešališki ir į žmones žiūrėti be išankstinio nusistatymo. Gerąją naujieną skelbsime visiems, nesvarbu, kokia jų tautybė, socialinė ar turtinė padėtis. Taip tiems, kurie mūsų klausosi, suteiksime galimybę priimti mūsų skelbiamą žinią į širdį ir imtis reikiamų veiksmų (Romiečiams 10:11–13).

12, 13. a) Kodėl yra negerai teisti kitus? b) Ką reiškia Jėzaus pamokymas „neteiskite“ ir „nesmerkite“?

¹² Daryti, kas teisinga, taip pat reiškia su kitais elgtis taip, kaip su mumis elgiasi Jehova. Smerkti, kritikuoti ir abejoti kitų motyvais lengva. Bet pagalvokime: ar norėtume, kad Jehova primetinėtų mums blogus ketinimus ir nuolat primintų klaidas? Jehova taip su mumis nesielgia. Psalmininkas sakė: „Jei vien  į prasikaltimus žiūrėtum, Jahai, kas tada atsilaikytų, o Jehova?“ (Psalmyno 130:3). Mes labai džiaugiamės, kad Jehova yra teisingas ir gailestingas ir kad mūsų nuodėmių neskaičiuoja (Psalmyno 103:8–10). O kaip su kitais turėtume elgtis mes?

¹³ Jeigu, kaip ir Jehova, elgsimės teisingai ir būsime gailestingi, kitų neteisime, – ypač dėl kokių menkų klaidų ar dėl reikalų, kurie mūsų neliečia. Kalno pamoksle Jėzus įspėjo: „Neteiskite, kad nebūtumėte teisiami“ (Mato 7:1). O Evangelijoje pagal Luką užrašyti dar tokie Jėzaus žodžiai: „Nesmerkite, ir nebūsite smerkiami“ (Luko 6:37). Jėzus žinojo, kad netobulas žmogus linkęs kitus teisti ir smerkti. Klausytojams jis leido suprasti: jei kuris iš jų buvo įpratęs kitus teisti, turėjo liautis tai daręs.

14. Dėl kokių priežasčių mums nevalia kitų teisti?

¹⁴ Kodėl nevalia kitų teisti? Pirma, mes neturime teisės to daryti – ją turi tik Jehova. „Vienas yra Įstatymų Davėjas ir Teisėjas, – rašė Jokūbas ir pridūrė: – O tu kas toks, kad teisi savo artimą?“ (Jokūbo 4:12; Romiečiams 14:1–4). Antra, nuodėminga prigimtis gali trukdyti mums apie kitus spręsti objektyviai. Mūsų požiūrį į kitus gali iškreipti išankstinis nusistatymas, užgauta savimeilė, pavydas ar įsitikinimas savo teisumu. Jei pripažinsime, kad mūsų galimybės spręsti apie kitus ribotos, nedarysime skubotų išvadų. Mes negalime matyti, kas žmogaus širdyje, ir nežinome apie kitus visko. Tad negi drįstume primesti bendratikiams blogus motyvus ar manyti, kad dėl Jehovos jie per mažai stengiasi? Ar ne geriau būtų sekti Jehovos pavyzdžiu – sutelkti dėmesį į gerus savo brolių ir sesių bruožus, o ne į trūkumus.

15. Kaip Dievo tarnams nevalia kalbėti ir elgtis su šeimos nariais ir kodėl?

 ¹⁵ O kaip derėtų elgtis su šeimos nariais? Namai turėtų būti vieta, kur viešpatauja ramybė. Deja, šiais laikais niekas nebesistebi išgirdęs apie vyrą, žmoną, tėvą ar motiną, šeimoje naudojančius fizinį arba psichologinį smurtą. Tačiau Dievo tarnams nevalia namiškių įžeidinėti, kalbėti su jais sarkastiškai ar prieš juos smurtauti (Efeziečiams 4:29, 31; 5:33; 6:4). Taip, Jėzaus paliepimas neteisti ir nesmerkti galioja ir šeimoje. Prisiminkime: būti teisingam reiškia su kitais elgtis taip, kaip su mumis elgiasi Jehova. O mūsų Dievas nėra šiurkštus ar žiaurus – jis „kupinas atjautos“ ir myli tuos, kurie jį myli (Jokūbo 5:11). Išties, Jehova mums yra sektinas pavyzdys.

16, 17. a) Ko Jehova tikisi iš bendruomenės vyresniųjų? b) Ko ir kodėl reikia imtis, jei nusidėjėlis nerodo nuoširdžios atgailos?

¹⁶ Elgtis teisingai privalome visi, ypač krikščionių bendruomenės vyresnieji. Atkreipk dėmesį, kas Izaijo pranašystėje rašoma apie didžiūnus, tai yra apie bendruomenių vyresniuosius: „Štai karalius, kuriam valdant klestės teisumas, štai didžiūnai, kuriems vadovaujant įsigalės teisingumas“ (Izaijo 32:1). Taip, Jehova tikisi, kad vyresnieji, kaip ir jis, elgsis teisingai.

¹⁷ Tie dvasiškai brandūs vyrai žino: kad bendruomenėje vyrautų teisumas ir teisingumas, svarbu ją saugoti moraline ir dvasine prasme tyrą. Kai tenka nagrinėti sunkius bendratikių nusižengimus ir priimti su tuo susijusius sprendimus, vyresnieji seka Jehovos pavyzdžiu – stengiasi būti teisingi, ir, jei tik įmanoma, gailestingi. Jie daro viską, kad paskatintų nusidėjėlį atgailauti. O kaip tada, jei šis pagalbos nepriima ir nesigaili dėl to, ką padarė? Jehovos Žodyje nurodyta imtis ryžtingų veiksmų: „Pašalinkite nedorėlį iš savo tarpo.“ Tai reiškia, kad toks asmuo bus nuo bendruomenės atskirtas (1 Korintiečiams 5:11–13; 2 Jono 9–11). Vyresniesiems, aišku, sunku priimti tokį sprendimą. Tačiau kad bendruomenė liktų moraliai ir dvasiškai tyra, tai padaryti būtina. Broliai tai suvokia, bet kartu nepraranda vilties, kad vieną dieną nusidėjėlis susiprotės ir grįš pas Jehovą (Luko 15:17, 18).

18. Ko vyresnieji neturi pamiršti, jei prireikia duoti bendratikiui Biblija pagrįstą pamokymą?

¹⁸ Sekti Jehovos, teisingo Dievo, pavyzdžiu reiškia ir  prireikus duoti Biblija pagrįstą pamokymą. Žinoma, vyresniųjų tikslas nėra ieškoti brolių ir sesių klaidų ir kiekviename žingsnyje juos taisyti. Vis dėlto kartais būna, kad krikščionis, taip sakant, žengia klaidingą žingsnį. Žinodami, kad Dievas nėra žiaurus ar šiurkštus, vyresnieji stengsis brolį ar sesę romiai pataisyti (Galatams 6:1). Suklydusio bendratikio jie nebars, nekalbės su juo šiurkščiai, verčiau stengsis būti malonūs ir draugiškai paprotins. Net jei reikės jį perspėti – aiškiai pasakyti, kokios bus pasekmės, jeigu ir toliau elgsis neprotingai, – vyresnieji nepamirš, kad jis yra Dievo kaimenės avis (Luko 15:7). a Jeigu pamokymas bus duodamas iš meilės ir su meile, brolis ar sesė, tikėtina, jo paklausys.

19. Kokius sprendimus tenka priimti vyresniesiems ir kuo jie vadovaujasi?

¹⁹ Vyresniesiems dažnai tenka priimti sprendimus, kurie turi įtakos visai bendruomenei. Pavyzdžiui, jie periodiškai susitinka apsvarstyti, ar būtų galima kokį nors brolį rekomenduoti skirti bendruomenės vyresniuoju ar patarnautoju. Vyresnieji žino, kad turi būti nešališki. Tokiuose susitikimuose jie vadovaujasi ne savo jausmais ar nuomone, o Dievo Žodyje nurodytais reikalavimais – sprendimą priima „be išankstinio nusistatymo ir be šališkumo“ (1 Timotiejui 5:21).

20, 21. a) Kuo stengiasi būti vyresnieji ir kodėl? b) Kaip vyresnieji gali padėti sunkumų prislėgtiems bendratikiams?

 ²⁰ Vyresnieji daro, kas teisinga, palaikydami bendratikius ir negailėdami jiems gerų žodžių. Išpranašavęs, kad ateityje jiems vadovaujant įsigalės teisingumas, Izaijas pridūrė: „Kiekvienas iš jų bus užuovėja, pastogė pasislėpti nuo liūties. Jie bus tarsi vandens srovės išdžiūvusiame krašte, lyg didžiulės uolos šešėlis saulės kepinamoje žemėje“ (Izaijo 32:1, 2). Turėdami omenyje šią pranašystę, vyresnieji stengiasi būti bendratikiams paguodos ir atgaivos šaltinis.

²¹ Šiandien daugelį Jehovos tarnų slegia įvairūs sunkumai, todėl palaikymo ir paramos jiems labai reikia. Kaip jūs, vyresnieji, galite savo broliams ir sesėms padėti?  (1 Tesalonikiečiams 5:14) Būkite atjautūs ir juos išklausykite (Jokūbo 1:19). Tikėtina, jiems reikia pasikalbėti su žmogumi, kuriuo pasitiki (Patarlių 12:25). Patikinkite, kad ir Jehova, ir visi bendruomenėje juos vertina, brangina ir myli (1 Petro 1:22; 5:6, 7). Melskitės kartu su jais ir už juos – bendratikiui gali būti didelė paguoda girdėti, kaip vyresnysis nuoširdžiai už jį meldžiasi (Jokūbo 5:14, 15). Jūsų pastangas padėti prislėgtam žmogui Dievas tikrai įvertins.

22. Kaip galime sekti Jehova, teisinguoju Dievu, ir kodėl tai daryti verta?

²² Jei sekame Jehova, teisinguoju Dievu, mūsų draugystė su juo stiprėja. O kad juo sekame, bus akivaizdu iš to, kad vadovausimės jo nustatytomis teisumo ir teisingumo normomis, skelbsime žmonėms gyvybę gelbstinčią žinią ir sutelksime dėmesį į gerąsias kitų savybes. Vyresnieji, jūs darysite, kas teisinga, jei saugosite bendruomenę tyrą, jei prireikus duosite bendratikiui Biblija pagrįstą pamokymą, jei priimdami sprendimus būsite nešališki ir stiprinsite sunkumų slegiamus bendratikius. Jehova labai džiaugiasi matydamas, kad stengiamės sekti jo pavyzdžiu ir daryti, kas teisinga.