1, 2. Ką Jehova buvo numatęs įgyvendinti septintąją dieną ir kas atsitiko jai prasidėjus?

 ŠEŠTĄJĄ kūrimo dieną apžvelgęs visa, ką padarė, Jehova matė, kad tai buvo „labai gera“ (Pradžios 1:31). Deja, prasidėjus septintajai, Adomas su Ieva – gražiausi Dievo kūriniai – Šėtono pakurstyti nusprendė savo Kūrėjo nebeklausyti ir nuo jo nusisuko. Nusidėję jiedu prarado tobulumą ir amžiną gyvenimą. Labai liūdna.

² Septintoji diena, kaip ir šešios ankstesnės, turėjo trukti tūkstančius metų. Tą dieną Dievas buvo paskelbęs šventa ir numatęs, kad jai baigiantis žemė bus rojus, pilnas tobulų žmonių (Pradžios 1:28; 2:3). Tačiau Adomui su Ieva nusidėjus galėjo atrodyti, kad tas Dievo sumanymas liks neįgyvendintas. Ko Jehova imsis? Būtent čia pasimatė, kokia neprilygstama yra Jehovos išmintis.

3, 4. a) Ką apie Jehovą galime spręsti iš to, kaip jis sureagavo į Edene kilusį maištą? b) Ką turime nuolankiai pripažinti?

³ Jehovai nereikėjo ilgai galvoti, ką darys. Jis iškart paskelbė nuosprendį Šėtonui ir Adomui su Ieva, taip pat pasakė džiugią žinią, kad skaudžios maišto Edene pasekmės bus pašalintos (Pradžios 3:15). Dievas sugalvojo būdą, kaip tą padarys. Jo sumanymas turėjo būti įgyvendinamas palaipsniui, bėgant tūkstantmečiams, ir galutinai įvykdytas tolimoje ateityje. Jehovos sprendimas labai paprastas, bet drauge labai išmintingas – ko gero, Biblijos skaitytojui niekada neatsibostų jį analizuoti. Nėra abejonių, kad tai, ką Jehova numatė, taps tikrove. Blogio, nuodėmės ir mirties nebeliks, o Dievui  ištikimi žmonės taps tobuli. Ir visa tai įvyks septintajai dienai dar nepasibaigus – niekas nesukliudys Jehovai laiku įgyvendinti visko, ką yra sumanęs.

⁴ Tikrai, Jehovos išmintis stulbinama. Apaštalas Paulius rašė: „Dievo turtai, išmintis, žinojimas – kokia gelmė!“ (Romiečiams 11:33). Šioje dalyje apie Jehovos išmintį sužinosime daugiau. Tačiau svarbu nuolankiai pripažinti: kad ir kaip stengtumės, mūsų galimybės ją perprasti labai ribotos (Jobo 26:14). Pirmiausia pakalbėkime apie tai, ką apskritai reiškia būti išmintingam.

5, 6. a) Kodėl galima sakyti, kad norint būti išmintingam reikia turėti žinių? b) Kiek toli siekia Jehovos žinios?

⁵ Būti išmintingam nėra tas pat, kas turėti daug žinių. Štai kompiuterių nevadiname išmintingais, nors jie gali sukaupti labai daug informacijos. Vis dėlto kad būtum išmintingas, žinių turėti reikia (Patarlių 10:14). Pavyzdžiui, jeigu sirgtume sunkia liga, išmintingą patarimą, kaip gydytis, galėtų duoti tik mediciną išmanantis žmogus. Taigi žinios ir išmintis – neatsiejami dalykai.

⁶ Jehova yra visažinis Dievas. Jis yra „amžinybės Karalius“, taigi vienintelis gyvena per amžius ir žino viską, kas per tuos amžius vyksta (Apreiškimo 15:3). Biblijoje rašoma: „Joks kūrinys nėra paslėptas nuo Dievo žvilgsnio – visa yra nuoga ir atidengta akims to, kuriam duosime apyskaitą“ (Hebrajams 4:13; Patarlių 15:3). Jehova, visa ko Kūrėjas, apie savo kūrinius žino viską, žmoniją jis stebi nuo pat jos sukūrimo pradžios. Jam kaip ant delno kiekvieno žmogaus mintys ir jausmai (1 Metraščių 28:9). Matydamas, kad išmintingai naudojamės  mums suteikta valios laisve, Dievas džiaugiasi. Jis yra „maldos klausytojas“ ir vienu metu gali klausytis daugybės žmonių, kurie į jį kreipiasi (Psalmyno 65:2). Be to, Jehova viską gerai atsimena, nes jo atmintis tobula.

7, 8. a) Ką reiškia, kad Jehova turi supratimą? b) Kaip suprasti, kad Jehova yra išmintingas?

⁷ Jehova ne tik viską žino. Jis supranta, kaip įvairūs dalykai susiję tarpusavyje. Dievas mato ne tik daugybę smulkių detalių, bet ir bendrą vaizdą. Jis įvertina, kas yra gera ir kas bloga, kas svarbu ir kas ne. O kalbant apie žmogų, Dievas ne tik mato išorę, bet ir įžvelgia tai, kas slypi širdyje (1 Samuelio 16:7). Taigi turėti supratimo ir įžvalgos – geriau nei tik turėti žinių. Tačiau dar geriau yra turėti išminties.

⁸ Būti išmintingam reiškia ne tik ką nors gerai žinoti ir suprasti, bet ir gebėti visu tuo pasinaudoti geriems tikslams siekti. Štai kodėl kai kurie Biblijos originalo kalbų žodžiai, verčiami „išmintis“, reiškia gerų rezultatų duodantį, našų darbą. Jehova savo žinias ir supratimą, taip sakant, įdarbina, kad įgyvendintų savo sumanymus ir tikslus. Kadangi žino ir supranta viską, jis visuomet priima geriausius sprendimus ir jiems įgyvendinti parenka veiksmingiausias priemones. Tai žinodami, suprantame Jėzaus pasakytus žodžius: „Išmintį išteisina jos darbai“ (Mato 11:19). Visa, ką Jehova sukūrė, akivaizdžiai byloja, kad jis labai išmintingas.

9, 10. a) Ką galime pasakyti apie Jehovos išmintį ir kur mes ją matome? b) Kuo įspūdinga yra ląstelės sandara?

⁹ Ar pažįsti kokį meistrą, kurio dirbiniai ne tik labai gražūs, bet ir ilgai tarnauja? Jei taip, be abejo, negalėjai  atsistebėti jo kūrybingumu ir išmanymu (Išėjimo 31:1–3). Už išmintį, kuria naudojasi ką nors kurdami, žmonės turi būti dėkingi Jehovai – kūrybingumu ir išmone prilygti jam niekas negali. Karalius Dovydas apie Jehovą pasakė: „Pagautas baimės šlovinu tave, kad šitaip nuostabiai mane sukūrei! Tavo darbai nuostabūs, aš tai gerai žinau“ (Psalmyno 139:14). Išties, kuo daugiau sužinome, kaip sukurtas žmogaus kūnas, tuo labiau stebimės Jehovos išmintimi.

¹⁰ Pagalvok: tavo gyvybė užsimezgė iš vienos ląstelės – kiaušialąstės, kuri buvo apvaisinta spermatozoido. Ta ląstelė dalijosi į daugybę kitų ląstelių ir dabar tavo, suaugusio žmogaus, kūne jų yra jau apie 100 trilijonų. Jos tokios mažytės, kad 10 000 vidutinio dydžio ląstelių tilptų ant smeigtuko galvutės. Vis dėlto kiekviena jų yra gerokai sudėtingesnė už bet kokį žmogaus suprojektuotą mechanizmą ar net fabriką. Anot mokslininkų, ląstelė panaši į siena apjuostą miestą su saugomais vartais, transporto sistema ir ryšio tinklais, jėgainėmis, gamyklomis, atliekų šalinimo ir perdirbimo įrenginiais, apsaugos sistemomis ir net su savotiška vyriausybe, kuri įsikūrusi branduolyje. Be to, vos per kelias valandas ląstelė gali „pagaminti“ tikslią savo pačios kopiją.

11, 12. a) Kas lemia embriono ląstelių diferenciaciją ir kaip tai dera su žodžiais, užrašytais Psalmyno 139:16? b) Kokie faktai apie žmogaus smegenis liudija, kad Jehova yra labai išmintingas?

¹¹ Žinoma, ne visos ląstelės yra vienodos. Žmogaus embrionui augant ir vystantis vienos jų tampa nervinėmis, kitos – kaulų, raumenų, kraujo, akių ląstelėmis. Tokia diferenciacija užprogramuota ląstelės genetinio kodo „bibliotekoje“, arba DNR. Įdomu, kad karalius Dovydas dvasios įkvėptas Jehovą šlovino: „Mane dar  mezginėlį matė tavo akys ir tavo knygoj buvo surašyti visi mano nariai“ (Psalmyno 139:16).

¹² Kai kurių žmogaus kūno dalių sandara itin sudėtinga. Pavyzdžiu paimkime smegenis. Kai kurie vadina jas sudėtingiausiu iš visų žinomų darinių visatoje. Smegenis sudaro apie 100 milijardų nervinių ląstelių – galimas dalykas, tiek mūsų galaktikoje yra žvaigždžių. Kiekviena nervinė ląstelė jungiasi su tūkstančiais kitų ląstelių. Pasak mokslininkų, žmogaus smegenys galėtų sutalpinti tiek informacijos, kiek sukaupta visose pasaulio bibliotekose, ar netgi daugiau. Dešimtmečius žmogaus smegenis tyrinėjantys mokslininkai pripažįsta, kad vargu ar kada iki galo perpras, kaip jos veikia.

13, 14. a) Kodėl galima sakyti, kad skruzdėlės ir kiti gyvūnai yra išmintingi, ir ką tai pasako apie jų Kūrėją? b) Kodėl galime teigti, kad voratinklis yra įspūdingas Dievo išminties pavyzdys?

¹³ Tačiau žmogus tėra vienas iš pavyzdžių, bylojančių, koks neprilygstamas Jehovos kūrybingumas ir išmonė. Psalmyno 104:24 rašoma: „Kiek daug tavų darbų, Jehova! Visus juos išmintingai padarei. Žemėj pilna tavo kūrinių.“ Pavyzdžiu paimkime skruzdėlę (Patarlių 30:24). Skruzdėlės yra puikiai organizuotos. Vienos skruzdėlyne prižiūri maistą joms „tiekiančius“ amarus, kitos maistui auginasi grybus. Vadovaudamiesi instinktais daugybę nuostabių dalykų daro ir kiti Jehovos kūriniai. Štai kambarinė musė yra tikra aukštojo pilotažo meistrė, jos triukų ore pakartoti nepavyktų net pačiu moderniausiu lėktuvu. Pagalvokime ir apie paukščius. Migruodami jie orientuojasi pagal žvaigždes, magnetinius žemės laukus arba savo vidinį „navigatorių“. Sudėtingą minėtų gyvūnų elgseną žmogus  tyrinėja metų metus. Akivaizdu, jų Kūrėjas yra labai išmintingas.

¹⁴ Iš Dievo kūrybos mokslininkai daug ko mokosi. Yra net atskira mokslo šaka, kurios atstovai siekia atkartoti gamtoje esančių organizmų struktūros ir veiklos principus. Pavyzdžiui, daugelis žiūrėdami į voratinklį stebisi, koks jis gražus. Tačiau inžinieriui didesnį įspūdį daro jo struktūra. Plonytės ir iš pažiūros silpnos voratinklio gijos, proporcingai lyginant, yra tvirtesnės už plieną ir neperšaunamos liemenės medžiagą. Jei voratinklį išdidintume iki žvejybinio laivo tinklo dydžio, juo būtų galima sulaikyti skrendantį keleivinį lėktuvą! Taip, Jehovos išmintį galime matyti kiekviename jo kūrinyje.

15, 16. a) Ką galima pasakyti apie žvaigždes? b) Kodėl galima sakyti, kad vadovauti angelų kareivijoms reikia išminties?

¹⁵ Kad Jehova yra išmintingas, liudija ne tik jo kūriniai žemėje. Žvaigždės, apie kurias šiek tiek kalbėjome 5 skyriuje, nėra bet kaip išmėtytos. Dėl to, kad Jehova išmintingai nustatė dangų valdančius dėsnius, žvaigždės yra susitelkusios į galaktikas, šios – į spiečius, o pastarieji – į superspiečius (Jobo 38:33). Tad nenuostabu, kad dangaus kūnus Jehova vadina pulkais (Izaijo 40:26). Bet išmintingasis Jehova danguje vadovauja ir kitokiems pulkams.

¹⁶ Kaip minėjome 4 skyriuje, Jehova vadinamas „kareivijų Viešpačiu“, nes yra didžiulės kariuomenės, kurią sudaro šimtai milijonų dvasinių būtybių, vyriausiasis Vadas. Iš to galime spręsti, koks Jehova galingas.  O kur čia matyti, kad jis išmintingas? Pamąstyk: Jehova ir Jėzus nenuilstamai darbuojasi (Jono 5:17). Todėl protinga manyti, kad ir angelams – kur kas protingesnėms ir galingesnėms būtybėms už žmones – Aukščiausiasis visada turi prasmingo darbo (Hebrajams 1:7; 2:7). Jo žodį ir valią angelai džiugiai vykdo nuo pat tada, kai buvo sukurti (Psalmyno 103:20, 21). Tai, kad Jehova milijardus metų savo angelams turi malonaus darbo, liudija, koks jis išmintingas.

17, 18. a) Ką reiškia Biblijos žodžiai, kad Jehova „vienintelis išmintingas“? b) Ką apie Jehovos išmintį suprantame iš to, kaip ją apibūdino apaštalas Paulius?

¹⁷ Nenuostabu, kad Biblijoje dėl savo neprilygstamos išminties Jehova dažnai yra aukštinamas. Joje, pavyzdžiui, sakoma: „Dievui, vieninteliam išmintingam, tebūna amžinai šlovė“ (Romiečiams 16:27). Tik Jehova yra tobulai išmintingas, tik jis gali suteikti tikros išminties (Patarlių 2:6). Būtent todėl netgi Jėzus, išmintingiausias Jehovos kūrinys, niekada nesikliovė savo išmintimi – visada kalbėjo tai, ką jam buvo liepęs Tėvas (Jono 12:48–50).

¹⁸ Atkreipk dėmesį, ką apie neprilygstamą Jehovos išmintį pasakė apaštalas Paulius: „Dievo turtai, išmintis, žinojimas – kokia gelmė! Kokie neištiriami jo sprendimai ir nesusekami jo keliai!“ (Romiečiams 11:33). Šiais žodžiais apaštalas išreiškė savo stiprų susižavėjimą. Jo pasirinktas graikiškas žodis, čia verčiamas „gelmė“, yra giminingas žodžiui, reiškiančiam „bedugnė“. Argi tai nesužadina vaizduotės? Mąstydami apie Jehovos išmintį, mes tarsi žiūrime į bedugnę, neišmatuojamą prarają – tokią gilią ir plačią, kad niekada negalėtume  nei suvokti jos dydžio, nei detaliai aprašyti ar nupiešti (Psalmyno 92:5). Apie tai galvodami suprantame, kokie menki esame.

19, 20. a) Kodėl erelis yra tinkamas Dievo išminties įvaizdis? b) Iš kur žinome, kad Jehova geba numatyti ateitį?

¹⁹ Jehova yra „vienintelis išmintingas“ dar ir kitu atžvilgiu: tik jis geba numatyti ateitį. Prisimink, Dievo išmintį vaizduoja erelis. Kilnusis erelis tesveria apie penkis kilogramus, bet jo akys didesnės už suaugusio žmogaus. Erelio regėjimas nepaprastai aštrus: grobį paukštis gali pastebėti iš šimtų metrų ar net kelių kilometrų aukščio. Apie erelį Biblijoje pasakyta: „Jis grobio dairos ir akimis toli užmato“ (Jobo 39:29). Panašiai, Jehova „toli užmato“ ateitį.

²⁰ Tuo galime įsitikinti skaitydami Bibliją. Joje yra šimtai pranašysčių – pasakojimų, nušviečiančių ateitį. Karų baigtis, pasaulinių imperijų iškilimas ir žlugimas, net kai kurių karo vadų strateginiai sprendimai – visa tai buvo išpranašauta Biblijoje, kartais net prieš šimtus metų (Izaijo 44:25–45:4; Danieliaus 8:2–8, 20–22).

21, 22. a) Kodėl nėra pagrindo teigti, kad Jehova iš anksto žino kiekvieną mūsų žingsnį? Pateik pavyzdį. b) Iš kur žinome, kad Jehova nėra beširdis ir kad jam rūpi žmonių jausmai?

 ²¹ Ar tai reiškia, kad Dievas iš anksto žino ir kiekvieną mūsų žingsnį? Tie, kurie tiki likimu, į šį klausimą atsako teigiamai. Tačiau jei tai būtų tiesa, išeitų, kad Dievui trūksta išminties – kad savo gebėjimo numatyti ateitį jis negali kontroliuoti. Jei, pavyzdžiui, turėtum labai gražų balsą, ar privalėtum nepaliaudamas dainuoti? Aišku, ne. Panašiai ir Jehova: jis gali numatyti ateitį, tačiau nesinaudoja šiuo gebėjimu visą laiką. Jei naudotųsi, mes nebeturėtume laisvės rinktis. Bet šios brangios dovanos Jehova niekada iš mūsų neatims (Pakartoto Įstatymo 30:19, 20).

²² Negana to, jeigu Jehova iš anksto nulemtų viską, išeitų, kad jis beširdis, negailestingas ir kad jam nerūpi žmonių jausmai. Bet Dievas ne toks! Biblijoje rašoma, kad jis yra „išmintingos širdies“ (Jobo 9:4). Suprantama, tai nereiškia, kad Jehova turi tikrą širdį. Biblijoje širdis dažnai vaizduoja asmens vidų, jo motyvus ir jausmus, pavyzdžiui, meilę. Kaip žinome, visos Jehovos savybės ir ypatybės yra neatsiejamos nuo meilės. Tas pats pasakytina ir apie jo išmintį (1 Jono 4:8).

23. Ką turėtume daryti žinodami, kad Jehova už mus kur kas išmintingesnis?

²³ Akivaizdu, mes galime visiškai pasikliauti Jehova – jis už mus nenusakomai išmintingesnis. Biblijoje užrašytas toks paraginimas: „Visa širdimi pasitikėk Jehova ir nesikliauk savo paties supratimu. Atmink jį, kad ir ką darytum, ir jis ištiesins tavo kelius“ (Patarlių 3:5, 6). Pažiūrėkime, kas dar Biblijoje rašoma apie Jehovos išmintį, – tai neabejotinai mus dar labiau su juo suartins.