1–3. Iš kur žinome, kad Jehova yra nuolankus?

 TĖTIS nori pamokyti sūnų kai ko svarbaus. Jam rūpi, kad vaikas pamoką paimtų į širdį. Tačiau kaip prie mažylio prieiti ir kaip su juo kalbėti? Grėsmingai prieš jį atsistojus piktai išbarti? O gal pasilenkus ar priklaupus švelniai ir su meile pasišnekėti? Be jokios abejonės, išmintingas ir nuolankus tėtis vaiko širdį stengsis palenkti švelnumu ir romumu.

² O koks Tėvas yra Jehova? Išdidus, griežtas? O gal nuolankus, švelnus ir romus? Jehova žino viską ir yra labai išmintingas. Protingi ir daug žinių turintys žmonės dažnai yra išdidūs. „Žinojimas išpučia“, – rašoma Biblijoje (1 Korintiečiams 3:19; 8:1). O Jehova yra ne tik „išmintingos širdies“, bet ir nuolankus (Jobo 9:4). Nuolankumas jo didybės ir padėties nė kiek nesumenkina. Nors yra visavaldis, Jehova neturi nė trupučio išdidumo. Kodėl galime taip teigti?

³ Jehova yra šventas, todėl išdidumas, kaip ir kitos blogos savybės, jam svetimas (Morkaus 7:20–22). Pranašas Jeremijas apie Jehovą netgi pasakė: „Tavo siela mane prisimins ir prie manęs pasilenks“ (Raudų 3:20). a Argi ne nuostabu: Jehova, visavaldis Dievas, buvo pasiruošęs pasilenkti prie Jeremijo – menko, netobulo žmogaus, –  kad jį padrąsintų (Psalmyno 113:7). Taip, Jehova yra nuolankus. O iš ko jo nuolankumas matyti? Ką bendro ši savybė turi su išmintimi? Ir ką gera patiriame dėl to, kad Jehova yra nuolankus?

4, 5. a) Kaip nuolankumas pasireiškia ir su kuo nereikėtų painioti Jehovos nuolankumo? b) Kaip Jehova parodė nuolankumą Dovydo atžvilgiu ir kuo ši Jehovos savybė reikšminga mums?

⁴ Nuolankus asmuo nėra susitelkęs į save ir nesididžiuoja. Jis taip pat pasižymi romumu, kantrumu, nuolaidumu ir supratingumu (Galatams 5:22, 23). Tačiau tai nereiškia, kad jis yra silpnas ar neryžtingas. Taip, Jehova yra nuolankus, romus, kantrus ir supratingas, tačiau nederėtų manyti, kad jis negali supykti ar prireikus panaudoti savo galią griauti, naikinti. Dėl to, kad yra nuolankus ir romus, jis tobulai valdo savo jausmus ir savo galią griauti, naikinti naudoja tik tada, kada reikia  ir kiek reikia (Izaijo 42:14). O ką bendra nuolankumas turi su išmintimi? Vienas biblistas pasakė tokią mintį: „Nuolankumas pasireiškia [...] ir nesavanaudiškumu, jis yra vienas iš pamatinių išminties akmenų.“ Taip, tikra išmintis neatsiejama nuo nuolankumo. Ką gera patiriame dėl to, kad Jehova yra nuolankus?

⁵ Karalius Dovydas Jehovą šlovino: „Tu duodi man išgelbėjimo skydą, tavo dešinė mane palaiko ir tavo nuolankumas daro mane didį“ (Psalmyno 18:35). Dovydas buvo menkas, netobulas žmogus, tačiau Jehova teikėsi, vaizdžiai sakant, pasilenkti, kad galėtų kasdien juo rūpintis ir saugoti. Dovydas suprato: jeigu Jehova gelbės jį nuo priešų ir padarys didžiu karaliumi, tai tik dėl to, kad yra nuolankus. Iš tiesų, argi turėtume vilties būti išgelbėti iš nuodėmės ir mirties, jeigu Jehova nebūtų nuolankus ir nenorėtų kaip švelnus ir mylintis Tėvas mumis rūpintis?

6, 7. a) Kodėl negalima sakyti, kad Jehova yra kuklus? b) Kodėl svarbu ugdytis romumą ir švelnumą?

⁶ Verta atkreipti dėmesį, kad nuolankumas nėra tas pat, kas kuklumas. Kuklumas, kaip ir nuolankumas, turi daug bendra su išmintimi. Pavyzdžiui, Patarlių 11:2 rašoma: „Išmintis yra su kukliaisiais.“ Kuklumą derėtų ugdytis visiems Dievo tarnams. Tačiau skaitydami Bibliją niekur nerasime pasakyta, kad Jehova yra kuklus. Kodėl? Biblijos kontekste kuklumas siejamas tik su žmogumi. Kuklus žmogus suvokia savo ribas – supranta, kad yra dalykų, kurių jis nesugeba arba neturi teisės daryti. O Jehovos, visagalio Dievo, neriboja niekas, išskyrus jo paties nustatytas teisingas normas (Morkaus 10:27; Titui 1:2). Be to, jis yra Aukščiausiasis, niekam nepavaldus. Taigi kuklumas – savybė, nepriskirtina Dievui.

 ⁷ Jehova yra ne tik nuolankus, bet ir romus, švelnus. Jis aiškiai duoda suprasti: jeigu jo tarnas nori būti išmintingas, jam reikia ugdytis švelnumą ir romumą. Ne be reikalo Biblijoje rašoma apie „išminčiai būdingą romumą“ (Jokūbo 3:13). b Pažiūrėkime, kokį pavyzdį šiuo atžvilgiu Jehova mums parodė.

8–10. a) Kas dar rodo, kad Jehova yra nuolankus? b) Koks Jehovos elgesys su angelais rodo, kad jis yra nuolankus?

⁸ Kas dar rodo, kad Jehova yra nuolankus? Jis dalijasi darbais su savo tarnais ir mielai juos išklauso. To daryti jis neprivalo – pagalbos ar patarimo jam tikrai nereikia (Izaijo 40:13, 14; Romiečiams 11:34, 35). Vis dėlto Biblijoje užrašytas ne vienas pasakojimas, kurį skaitydami matome, koks Jehova yra nuolankus.

⁹ Pakalbėkime apie vieną įdomų epizodą iš Abraomo gyvenimo. Kartą jis sulaukė trijų svečių. Tai buvo angelai. Vienas iš jų kalbėjo ir veikė Jehovos vardu ir Abraomas kreipėsi į jį „Jehova“. Per tą angelą Dievas Abraomui pasakė išgirdęs „šauksmą prieš Sodomą ir Gomorą“ ir pridūrė: „Leisiuosi žemyn pažiūrėti, ar jie taip ir elgiasi, kaip byloja mane pasiekęs šauksmas. Sužinosiu, kaip yra iš tikrųjų“ (Pradžios 18:3, 20, 21). Žinoma, šie žodžiai nereiškė, kad Jehova ketino nusileisti žemėn. Veikiau Dievas norėjo pasakyti, kad siųs angelus reikalo ištirti (Pradžios 19:1). Bet negi visa regintis Jehova negalėjo pats pažiūrėti ir sužinoti, kokia yra tikroji padėtis toje vietovėje? Aišku, galėjo. Vis dėlto išsiaiškinti visus faktus ir aplankyti Loto šeimą Sodomoje jis pavedė angelams.

 ¹⁰ Jehova taip pat visada pasirengęs išklausyti savo tarnus. Kartą jis paklausė angelų, kaip būtų galima pakurstyti nedorąjį karalių Ahabą žygiuoti į karą, kur jis pražūtų. Jehovai patarimo, aišku, nereikėjo. Vis dėlto jis priėmė vieno angelo pasiūlymą ir siuntė jį savo plano įgyvendinti (1 Karalių 22:19–22).

11, 12. Iš ko Abraomas galėjo suprasti, kad Jehova yra nuolankus?

¹¹ Jehova išklauso ir žmones. Jam nėra vis vien, kaip jo tarnai jaučiasi. Pavyzdžiui, kai Jehova pasakė Abraomui ketinantis sunaikinti Sodomą ir Gomorą, šis labai sutriko. „Tu tikrai taip nepadarytum, – pasakė Abraomas ir pridūrė: – Argi visos žemės Teisėjas pasielgtų neteisingai?“ Paskui paklausė, ar Jehova tų miestų pasigailėtų, jeigu juose būtų 50 teisių žmonių. Jehova patikino, kad pasigailėtų. Bet Abraomas vėl paklausė to paties, sumažindamas skaičių iki 45. Jehova dar sykį patikino, kad miestų nesunaikins, tačiau Abraomas klausinėti nenustojo. Skaičių sumažino iki 40, paskui – iki 30, 20, kol galiausiai pasiteiravo dėl 10 teisiųjų. Jis, ko gero, nelabai suprato, koks Jehova yra gailestingas. Šiaip ar taip, Dievas leido savo ištikimam tarnui ir draugui išreikšti susirūpinimą ir kantriai, nuolankiai jo klausėsi (Pradžios 18:23–33).

¹² Dauguma protingų, išsilavinusių žmonių nėra linkę kantriai klausytis tų, kurie, palyginti su jais, ne tokie išsilavinę ir protingi. c O Dievas Abraomo klausėsi, nes yra nuolankus. Abraomas taip pat suprato, kad Jehova yra „lėtas pykti“ (Išėjimo 34:6). Turbūt pripažindamas, kad neturi teisės abejoti Aukščiausiojo sprendimų  teisingumu, jis porąkart maldavo: „Jehova, meldžiu nerūstauti“ (Pradžios 18:30, 32). Jehova tikrai nepyko. Jis pasižymi „išminčiai būdingu romumu“.

13. Kodėl žodis „supratingas“ labai tinka Jehovai apibūdinti?

¹³ Jehovos nuolankumas pasireiškia ir supratingumu. Netobuliems žmonėms šios savybės, deja, neretai stinga. Biblijoje žodžiu „supratingas“ verčiamas graikiškas žodis, kuris gali reikšti ir „nuolaidus“. Taigi Dievas yra supratingas ir linkęs nusileisti – kaip matėme, jis savo tarnus ne tik išklauso, bet ir yra pasiruošęs patenkinti jų prašymus, jeigu šie neprieštarauja jo teisingoms normoms. Supratingumu pasireiškia ir Dievo išmintis. Štai Jokūbo 3:17 rašoma: „Išmintis iš aukštybių [...] supratinga [pažod. „nuolaidi“].“ Iš ko matosi, kad Jehova yra supratingas? Pavyzdžiui, jis yra lankstus, lengvai prisitaiko prie įvairių aplinkybių. Jehova, kaip rodo jo vardo reikšmė, tampa, kuo reikia, kad įgyvendintų savo tikslus ir sumanymus (Išėjimo 3:14). Taip, Dievo vardo reikšmė yra išties iškalbinga.

14, 15. Ką Ezechielio regėtas vežimas leidžia suprasti apie dangiškąją Jehovos organizacijos dalį ir kuo ji skiriasi nuo žmonių ir jų organizacijų?

¹⁴ Kad Jehova sugeba lengvai prisitaikyti, geriau suprantame skaitydami Biblijoje aprašytą įspūdingą regėjimą, kuriame jis leido pranašui Ezechieliui išvysti savo organizacijos dangiškąją dalį. Pranašas regėjo nepaprasto dydžio paties Jehovos valdomą vežimą. Įdomiausia buvo tai, kaip tas vežimas judėjo. Milžiniški ratai galėjo judėti visomis keturiomis kryptimis. Jie buvo pilni akių, todėl matė visur ir galėjo akimirksniu keisti kryptį – nepristabdydami ir nepasisukdami. Vežimas galėjo  lėkti žaibiškai ir nemažindamas greičio pasukti stačiu kampu! (Ezechielio 1:1, 14–28) Taip, Jehovos organizacija, kaip ir jis pats, lengvai prisitaiko prie kintančių aplinkybių ir visada reaguoja greitai.

¹⁵ Neretai žmonės ir jų organizacijos, nors ir labai stengiasi, į įvairius pokyčius reaguoja lėtai. Tai galima pailiustruoti pavyzdžiu. Tanklaivis ar krovininis traukinys gali stulbinti savo dydžiu ir galia. Bet jeigu ant bėgių staiga atsirastų kokia kliūtis, traukinio pasukti ir jos apvažiuoti nebūtų įmanoma. Staigiai sustabdyti irgi nepavyktų – pakrautas traukinys stabdomas gali nuriedėti dar maždaug porą kilometrų. O tanklaivis išjungus variklį dar gali nuplaukti aštuonis kilometrus. Net jei varikliai būtų paleisti atbuline eiga, tanklaivis sustotų tik už kokių trijų kilometrų. Galima sakyti, su žmonėmis yra panašiai. Daugelis dėl išdidumo nenori taikytis prie kintančių aplinkybių. Tokio nelankstumo pasekmė – sužlugę verslai ar net nuverstos vyriausybės (Patarlių 16:18). Kaip gerai, kad Jehova ir jo organizacija ne tokie.

16. Kodėl galima sakyti, kad Jehova elgėsi su Lotu supratingai?

¹⁶ Prisiminkime pasakojimą apie Sodomos ir Gomoros sunaikinimą. Jehovos angelas Lotui ir jo šeimai aiškiai pasakė bėgti į aukštumas. Tačiau Lotas bėgti ten nenorėjo. „Meldžiu, Jehova, tik ne ten!“ – maldavo jis. Manydamas, kad kalnuose pražus, Lotas prašė leisti jam su šeima prisiglausti gretimame Coare. Bet Jehova ir tą miestą ketino sunaikinti. O dėl Loto būgštavimų, jie buvo be pagrindo – Jehova tikrai būtų kalnuose jį apsaugojęs. Vis dėlto Dievas atsižvelgė į Loto prašymą ir  nusprendė jį patenkinti. „Gerai, ir šįkart parodysiu tau malonę“, – pasakė angelas Lotui (Pradžios 19:17–22). Jehova išties yra supratingas ir nuolaidus.

17, 18. Kodėl galima sakyti, kad Jehova pasielgė su nineviečiais supratingai?

¹⁷ Jehova visada atsižvelgia ir į nuoširdžią atgailą. Jis yra gailestingas ir teisingas. Prisiminkime pranašą Joną. Jehova jį siuntė į nedorumu ir žiaurumu garsėjusį Ninevės miestą. Eidamas gatvėmis Jona skelbė aiškią Jehovos žinią: po 40 dienų didingasis miestas bus sunaikintas. Tačiau įvyko netikėta permaina: nineviečiai ėmė atgailauti (Jonos 3 skyrius).

¹⁸ Atkreipkime dėmesį, kaip į pasikeitusią nineviečių nuostatą reagavo Jehova ir kaip Jona. Jehova atsižvelgė į jų atgailą ir vietoj „galingo kovotojo“ tapo nuodėmes atleidžiančiu Dievu (Išėjimo 15:3). d O štai Jona nenorėjo susitaikyti su tuo, kad nineviečiai pakeitė nuostatą, ir gailesčio jiems nejautė. Priešingai nei Jehova, pranašas pritrūko supratingumo; jis buvo panašus į minėtąjį traukinį ar tanklaivį. Jonos manymu, Ninevė turėjo pražūti, kaip jis ir skelbė. Tačiau Jehova savo tarnui parodė kantrybę – davė svarbią pamoką, kad reikia būti supratingam, nuolaidžiam ir gailestingam (Jonos 4 skyrius).

19. a) Kodėl galime būti tikri, kad Jehova nesitiki iš mūsų daugiau, nei galime? b) Kodėl, remiantis Patarlių 19:17, galima teigti, kad Jehova yra ne tik geras ir supratingas, bet ir labai nuolankus?

¹⁹ Jehovos supratingumas matomas ir iš to, kad jis savo tarnams nėra pernelyg reiklus. Karalius Dovydas pasakė: „Jis žino mūsų prigimtį, atsimena, kad esame tik  dulkės“ (Psalmyno 103:14). Jehova žino mūsų ribotumus ir trūkumus geriau už mus pačius. Jis niekada nesitiki iš mūsų daugiau, nei galime. Biblijoje sakoma, kad vieni žmonės yra „geri ir supratingi“, o kiti – tokie, „kuriems sunku įtikti“ (1 Petro 2:18). O koks yra Jehova? Galime neabejoti – geras ir supratingas. Atkreipk dėmesį į Patarlių 19:17: „Kas daro gera vargšui, tas skolina Jehovai.“ Taip, Jehova mato kiekvieną mūsų geradarystę. Ir tai ne viskas. Kaip rodo ši Biblijos eilutė, Kūrėjas žmonėms už jų daromus gerus darbus jaučiasi skolingas. Išties, Jehovos nuolankumas neprilygstamas.

20. Kodėl galime būti tikri, kad Jehova klausosi mūsų maldų ir į jas atsako?

²⁰ Jehova ir šiandien savo tarnams yra geras ir supratingas. Jis klausosi mūsų nuoširdžių maldų. Nors nekalba per angelus, nemanykime, kad į mūsų maldas neatsakys. Prisiminkime apaštalą Paulių. Jis prašė bendratikius melsti Dievą išlaisvinti jį iš kalėjimo ir pridūrė: „Kad būčiau greičiau jums sugrąžintas“ (Hebrajams 13:18, 19). Dėl mūsų nuoširdžių maldų Jehova gali padaryti tai, ko daryti neketino (Jokūbo 5:16).

21. a) Nors Jehova yra nuolankus, ko jis niekada nepadarys? b) Ką Jehovai jaučiame suvokdami, koks jis nuolankus?

 ²¹ Žinoma, tai, kad Jehova yra nuolankus – švelnus, romus, kantrus, supratingas ir pasirengęs išklausyti, – nereiškia, kad jis nusižengs savo teisingiems principams. Daugelis dvasininkų sumenkina Jehovos nustatytas normas ir pataikauja tikintiesiems manydami, kad jų atžvilgiu elgiasi supratingai (2 Timotiejui 4:3). Tačiau eiti į kompromisą – rinktis lengvesnį, patogesnį kelią – nereiškia būti supratingam. Jehova yra šventas; savo teisingų normų jis niekada nepamins (Kunigų 11:44). Taigi nepamirškime: Jehova elgiasi su mumis supratingai dėl to, kad yra nuolankus. Argi ne nuostabu, kad išmintingiausias asmuo visatoje yra ir pats nuolankiausias? Išties, mums labai gera artintis prie didžio ir sykiu švelnaus, romaus, kantraus ir supratingo Dievo.