1–3. a) Kaip Saliamonas išsprendė dviejų moterų ginčą ir ką tai pasako apie jo išmintį? b) Ko duoti mums žada Jehova ir ką šiame skyriuje aptarsime?

 BYLA buvo ne iš lengvųjų: dvi moterys susiginčijo dėl vaikelio. Abi gyveno tuose pačiuose namuose ir abi vos kelių dienų skirtumu pagimdė po sūnų, tačiau vienas kūdikis mirė ir moterys susiginčijo, kuri yra gyvojo kūdikio motina. a Atrodo, kad žemesnysis teismas bylą jau nagrinėjo, bet taip ir neišsprendė, nes to, kas atsitiko, niekas nematė. Galiausiai moterys atėjo pas Izraelio karalių Saliamoną. Ar jam pavyks išsiaiškinti tiesą?

² Išklausęs moterų ginčą, Saliamonas liepė atnešti kalaviją. Tada įsakė padalyti vaiką į dvi dalis ir duoti kiekvienai po pusę. Tikroji motina iškart puolė melsti karalių verčiau atiduoti kūdikį tai kitai moteriai, tačiau toji primygtinai reikalavo vaiką padalyti. Tiesa išaiškėjo. Saliamonas žinojo, koks stiprus ryšys sieja motiną su kūdikiu, ir šiomis žiniomis pasinaudodamas ginčą išsprendė. Įsivaizduok, kaip motinai palengvėjo, kai Saliamonas liepė atiduoti kūdikį jai ir pasakė: „Ji yra jo motina“ (1 Karalių 3:16–27).

³ Kokia nepaprasta išmintis, ar ne tiesa? Kai žmonės išgirdo, kaip Saliamonas ginčą išsprendė, juos apėmė  pagarbi baimė. Biblijoje rašoma: „Žmonės matė, kad karalius teisingumui vykdyti turi Dievo išminties.“ Taip, išminties Saliamonui suteikė pats Dievas. Jis jam buvo pasakęs: „Duosiu tau išmintingą, išmanančią širdį“ (1 Karalių 3:12, 28). O ar mes galime gauti Dievo išminties? Taip. Dievas įkvėpė Saliamoną pasakyti: „Jehova duoda išminties“ (Patarlių 2:6). Jehova žada duoti išminties tiems, kurie siekia jos įgyti. O ką daryti, kad tos išminties gautume? Ir iš ko matysis, kad ja vadovaujamės?

4–7. Ko reikia, kad įgytume Dievo išminties?

⁴ Ar Dievas savo išminties suteikia tik tiems, kurie protingi ir išsilavinę? Ne. Jehova mielai jos duoda kiekvienam – nežiūrėdamas į kilmę ar išsilavinimą (1 Korintiečiams 1:26–29). Tačiau reikia ir paties žmogaus pastangų. Biblija ragina: „Stenkis [išminties] įgyti“ (Patarlių 4:7). Ko reikia, kad jos įgytume?

⁵ Pirma, svarbu ugdytis Dievo baimę. „Jehovos baimė yra išminties pradžia“, – rašoma Patarlių 9:10. Taigi, tikrosios išminties neįgysime, jei nejausime Dievui pagarbios baimės. Kodėl? Prisimink, kad būti išmintingam reiškia gebėti tinkamai naudotis sukauptomis žiniomis. Bijoti Dievo reiškia didžiai jį gerbti, jo klausyti ir pasitikėti – ne gūžtis prieš jį iš siaubo. Dievo baimė skatina stengtis sužinoti, kas jo akyse teisinga ir ko jis iš mūsų tikisi, ir tomis žiniomis vadovautis. Taip gyventi – išmintingas pasirinkimas, juk Jehova nori mums paties geriausio.

⁶ Antra, turime būti nuolankūs ir kuklūs. Tik tokiems žmonėms Dievas suteikia savo išminties (Patarlių  11:2). Jeigu esame nuolankūs ir kuklūs, noriai pripažinsime, kad nežinome visko, kad mūsų nuomonė ne visada teisinga ir kad mums būtina suprasti, ką vienu ar kitu klausimu mano Jehova. Kaip sakoma Biblijoje, Jehova išpuikėliams priešinasi, o tiems, kurių širdis nuolanki, mielai suteikia savo išminties (Jokūbo 4:6).

⁷ Trečia, labai svarbu tyrinėti Dievo Žodį. Būtent jame glūdi Jehovos išmintis. Kad jos įgytume, Dievo Žodį tyrinėti turime negailėdami pastangų (Patarlių 2:1–5). Ketvirta, labai svarbu melstis. Jeigu nuoširdžiai melsime Jehovą išminties, jis dosniai jos duos (Jokūbo 1:5). Be atsako neliks ir mūsų prašymai suteikti šventosios dvasios. Ji padės atrasti Dievo Žodyje išmintingų pamokymų, kuriais vadovaudamiesi išspręsime problemas, išvengsime pavojų ir priimsime protingus sprendimus (Luko 11:13).

8. Iš ko matysis, ar turime Dievo išminties?

⁸ Kaip sužinojome iš 17 skyriaus, Jehovos išmintis gerai matoma praktikoje – ji pasireiškia darbais. Taigi ar jos turime, matysis iš mūsų elgesio ir gyvensenos. Jėzaus mokinys Jokūbas apibūdino, kaip Dievo išmintis pasireiškia: „Išmintis iš aukštybių pirmiausia yra tyra, paskui taikinga, supratinga, linkusi paklusti, pilna gailestingumo ir gerų vaisių, nešališka, neveidmainiška“ (Jokūbo 3:17). Aptarkime šiuos žodžius ir pamąstykime: „Ar aš vadovaujuosi išmintimi iš aukštybių?“

9. Ką reiškia būti tyram ir kodėl tai būtina?

⁹ „Pirmiausia yra tyra.“ Būti tyram reiškia būti moraliai ir dvasiškai švariam – dorai elgtis, mąstyti. Biblija  mus ragina įsileisti išmintį į širdį. Bet į širdį, kurioje pilna nedorų minčių, troškimų ir motyvų, Jehovos išmintis įeiti negali (Patarlių 2:10; Mato 15:19, 20). Jei mūsų širdis tyra – tiek, kiek įmanoma netobulam žmogui, – mums pavyks šalintis pikta ir daryti gera (Psalmyno 37:27; Patarlių 3:7). Remiantis Biblija, išvada būtų tokia: kad galėtume pasižymėti savybėmis, kuriomis pasireiškia dieviškoji išmintis, pirmiausia turime būti moraliai ir dvasiškai švarūs.

10, 11. a) Kodėl turime būti taikingi? b) Kaip derėtų elgtis, jei susivokėme, kad įžeidėme bendratikį?

¹⁰ „Paskui taikinga.“ Jeigu turime Jehovos išminties, stengsimės gyventi taikoje su kitais žmonėmis, o taika yra jo dvasios veikmės rezultatas (Galatams 5:22, išn.). Ypač saugosime „taikos ryšį“, vienijantį Jehovos tarnus (Efeziečiams 4:3). O jei geri santykiai su broliu ar sese pašlijo, kaip įmanydami stengsimės juos atkurti. Kodėl tai taip svarbu? Biblijoje rašoma: „Gyvenkite taikiai, ir meilės ir ramybės Dievas bus su jumis“ (2 Korintiečiams 13:11). Jei su bendratikiais gyvename santarvėje, taikos ir ramybės Dievas bus su mumis. Nuo to, kaip su jais elgiamės, labai priklauso, kokie bus mūsų santykiai su Jehova. O iš ko matysis, kad tarpusavio taiką saugome? Panagrinėkime vieną pavyzdį.

¹¹ Tarkim, susivokei, kad įžeidei bendratikį. Kaip elgsiesi? Jėzus pasakė: „Jeigu atnešęs savo dovaną prie aukuro prisimeni, kad tavo brolis turi ką nors prieš tave, palik dovaną prie aukuro. Pirma eik susitaikyti su broliu, o paskui grįžęs aukok savo dovaną“ (Mato  5:23, 24). Taigi tau derėtų nueiti pas bendratikį ir su juo pasikalbėti. Koks turėtų būti to pokalbio tikslas? Susitaikyti. Kalbėdamasis su bendratikiu pripažink, kad užgavai jo jausmus, ir jokiu būdu nesakyk, kad įsižeisti nebuvo dėl ko. Jeigu turėsi omenyje, kad tavo tikslas – atkurti gerus santykius, ir to tikslo sieksi, tikėtina, viską išsiaiškinsite, prireikus atsiprašysite ir vienas kitam atleisite. Tokia tavo nuostata liudys, kad vadovaujiesi Dievo išmintimi.

12, 13. a) Ką reiškia graikiškas žodis, Jokūbo 3:17 išverstas žodžiu „supratinga“? b) Iš ko matysis, kad esame supratingi?

¹² „Supratinga.“ Ką reiškia būti supratingam? Pasak  biblistų, graikiško žodžio, Jokūbo 3:17 verčiamo „supratinga“, reikšmę perteikti nelengva. Vertėjai jį verčia įvairiai: „švelni“, „romi“, „maloninga“, taip pat „nuolaidi“. Pažiūrėkime, iš ko kiti matys, kad esame supratingi.

¹³ „Jūsų supratingumas tebūna žinomas visiems žmonėms“, – rašoma Filipiečiams 4:5. Taigi, svarbu ne tai, kaip į save žiūrime mes, o tai, kokius mus mato kiti – ar, jų nuomone, esame supratingi. Supratingas žmogus nereikalauja smulkmeniškai laikytis taisyklių, nesiekia, kad viskas būtų pagal jį. Jis mielai išklauso kitus ir, kai tik gali, nusileidžia. Be to, su žmonėmis nėra šiurkštus, elgiasi maloniai ir švelniai. Tokie turi būti visi krikščionys, ypač bendruomenės vyresnieji. Juk jeigu vyresnysis yra malonus ir švelnus, kiti nebijos į jį kreiptis (1 Tesalonikiečiams 2:7, 8). Mums visiems vertėtų pamąstyti: „Ar mane pažįsta kaip supratingą, nuolaidų, malonų žmogų?“

14. Iš ko matysis, kad esame „linkę paklusti“?

¹⁴ „Linkusi paklusti.“ Graikiškas žodis, čia išverstas „linkusi paklusti“, Biblijos graikiškojoje dalyje paminėtas tik kartą. Pasak vieno biblisto, šis žodis „dažnai buvo taikomas kariams, kurie noriai paklūsta įsakymams“, ir reiškia „lengvai įtikinamas“. Žmogus, kuris vadovaujasi Dievo išmintimi, noriai klauso to, kas rašoma Biblijoje. Jis ne iš tų, kurie užsispyrusiai laikosi savo nuomonės. Priešingai – kai kas nors Biblija pagrįstais argumentais parodo, kad jo nuomonė klaidinga, jis yra linkęs savo nuostatą pakeisti. Ar tokį tave pažįsta žmonės?

15. Ką reiškia būti gailestingam ir kodėl „gailestingumas“ ir „geri vaisiai“ Jokūbo 3:17 paminėti kartu?

¹⁵ „Pilna gailestingumo ir gerų vaisių.“ b Žmogus, kuris vadovaujasi Dievo išmintimi, turi būti ir gailestingas, nes pasakyta, kad išmintis iš aukštybių yra „pilna gailestingumo“. Atkreipk dėmesį, kad „gailestingumas“ ir „geri vaisiai“ minimi kartu. Ir ne be reikalo. Remiantis Biblija, gailestingas žmogus nuoširdžiai kitais rūpinasi ir, skatinamas atjautos, daro jiems gera. Kaip aiškinama viename žinyne, būti gailestingam reiškia „atjausti kenčiantį ir stengtis kaip nors jam padėti“. Tam, kuris vadovaujasi Dievo išmintimi, rūpi ne sausi faktai ir žinios, o žmonės. Jis yra dėmesingas ir malonus. Iš ko bus matyti, kad gailestingumo nestokojame?

16, 17. a) Kas dar, be meilės Dievui, skatina mus skelbti gerąją naujieną ir kodėl? b) Iš ko dar matysis, kad nestokojame gailestingumo?

¹⁶ Visų pirma, jei esame gailestingi, skelbsime kitiems gerąją naujieną apie Dievo Karalystę. Kas mus skatina dirbti šį darbą? Meilė Dievui. Taip pat gailestis, atjauta žmonėms (Mato 22:37–39). Daugelis šiandien, Biblijos žodžiais tariant, yra „nuengti ir apleisti lyg avys be piemens“ (Mato 9:36). Religiniai vadovai nesirūpina tikinčiųjų dvasinėmis reikmėmis ir nemoko jų tiesos, todėl šie nežino, kokių išmintingų pamokymų yra Dievo Žodyje ir ką gera dėl žmonių netrukus padarys Dievo Karalystė. Kai mąstome apie tai, kokia apgailėtina žmonių dvasinė būklė, nuoširdi atjauta skatina mus daryti viską, kad geroji naujiena žemėje skambėtų kuo plačiau.

 ¹⁷ Iš ko dar matysis, kad nestokojame gailestingumo? Prisiminkime Jėzaus pasakojimą apie samarietį, pakelėje radusį apiplėštą ir sumuštą žmogų. Atjautos paskatintas, samarietis „jo pagailėjo“: aprišo žaizdas ir juo pasirūpino (Luko 10:29–37). Taip, būti gailestingam reiškia prireikus ištiesti kitam pagalbos ranką. Biblija mus ragina: „Darykime gera visiems, o ypač tikėjimo namiškiams“ (Galatams 6:10). Pagalvokime, ką gera galime dėl kitų padaryti. Galbūt pagyvenusį bendratikį reikia nuvežti į sueigas ir iš jų parvežti. O gal kuriai nors našlei namuose reiktų ką nors paremontuoti (Jokūbo 1:27). Prislėgtą žmogų tikrai paguostų „geras žodis“ (Patarlių 12:25). Jeigu esame gailestingi, kiti matys, kad turime išminties iš aukštybių.

18. Ką rausime iš širdies, jei vadovaujamės Dievo išmintimi, ir kodėl?

¹⁸ „Nešališka.“ Jei vadovaujamės Dievo išmintimi, nemanysime, kad esame pranašesni už kitos rasės ar tautybės žmones. Taip pat stengsimės rauti iš širdies bet kokį šališkumą (Jokūbo 2:9). Mes neskirstome žmonių pagal tai, koks jų išsilavinimas, materialinė padėtis ar kokių atsakingų pareigų jie turi bendruomenėje. Gerbiame visus savo bendratikius, nesvarbu, kokia būtų jų padėtis visuomenėje. Jehova juos myli, juo labiau mes turime juos mylėti.

19, 20. a) Kokia yra graikiško žodžio, verčiamo „veidmainis“, kilmė? b) Ką reiškia mylėti „neveidmaininga broliška meile“ ir kuo ji tokia svarbi?

¹⁹ „Neveidmainiška.“ Graikiškas žodis, verčiamas žodžiu „veidmainis“, gali reikšti „aktorius“. Senovės  Graikijoje ir Romoje aktoriai vaidindavo su kaukėmis, tad ilgainiui šiuo graikišku žodžiu imta vadinti apsimetėlius, apgavikus. Jeigu nenorime būti veidmainiai, prisiminkime, kad svarbu ne tik tai, kaip su bendratikiais elgiamės, bet ir ką apie juos manome.

²⁰ Pasak apaštalo Petro, mūsų „klusnumas tiesai“ turi pasireikšti „neveidmaininga broliška meile“ (1 Petro 1:22). Brolius ir seses mylime ne dėl akių. Mes, taip sakant, nesislepiame po kaukėmis. Meilė turi būti tikra, nuoširdi. Jei taip ir bus, pelnysime bendratikių pasitikėjimą, nes jie matys, kad kokie atrodome, tokie ir esame. Nuoširdumas padės pamatą atviriems ir šiltiems santykiams ir kurs bendruomenėje saugią ir malonią atmosferą.

21, 22. a) Kodėl karaliui Saliamonui nepavyko išsaugoti Dievo jam suteiktos išminties? b) Kaip galime saugoti išmintį ir kodėl tą daryti verta?

²¹ Išmintis yra Jehovos dovana, todėl turime ją vertinti ir saugoti. Karalius Saliamonas pasakė: „Brangink išmanymą, sergėk savo protą“ (Patarlių 3:21). Deja, pats karalius Jehovos jam suteiktos išminties neišsaugojo. Kol Dievo klausė, buvo išmintingas. Tačiau senatvėje svetimšalės žmonos palenkė jo širdį prie kitų dievų (1 Karalių 11:1–8). Saliamono pavyzdys rodo, kad žinios bevertės, jei nėra tinkamai panaudojamos.

²² Kaip galime sergėti Jehovos mums suteiktą išmintį? Turime ne tik kasdien skaityti Bibliją ir ja pagrįstus leidinius, kuriuos ruošia „ištikimas ir nuovokus vergas“, bet ir stengtis tai, ką sužinome, pritaikyti gyvenime (Mato 24:45). Vadovautis Dievo mums suteikta išmintimi išties verta – būsime laimingesni jau dabar, be to, galėsime pasiekti „tikrąjį gyvenimą“ naujajame pasaulyje (1 Timotiejui 6:19). O svarbiausia, vadovaudamiesi išmintimi iš aukštybių dar labiau suartėsime su Dievu Jehova – visokios išminties šaltiniu.