Kunanakas utji uk yatiñataki

Skip to table of contents

 26 YATICHÄWI

Diosajj ‘juchanak pampachiriwa’

Diosajj ‘juchanak pampachiriwa’

1-3. 1) ¿Kunas Davitar wal llakisiyäna, ukat kunas chuymachäna? 2) Juchar purisajja, ¿kunjamsa jikjjatassna, ukat kunas chuymachistu?

“NAYAN jucha luratanakajjasti sinti jathiwa tuku, ukatsti nayatakejj janiw aguantañjamäkiti. Nayasti jan chʼamani wali tukjatätwa” sasaw Davitajj säna (Salmo 38:4, 8AB). Cheqas juchampi aynachtʼañajj kunja jan walisa uk Davitajj sum yatïna. Jehová Diosajj jan wali luräwinak uñiskchisa, janiw taqe chuyma arrepentisiri ukat jan wali luräwinakap jaytiri jaqerojj uñiskaspati, uk yatisaw wali chuymachtʼat jikjjatasïna. Ukat perdonasiri Diosätap yatisaw akham säna: “Tatay, jumajj [...] juch pampachi[rïtawa]” sasa (Salmo 86:5).

2 Juchar purtʼasisajj inas David reyjam wali llakita jikjjatasirïstan. Ukham jikjjatasiñajj yanaptʼistaspawa, ukhamatwa jan wali luräwinak apanuksna. Ukampis uka toqet sinti llakisisajj aynachtʼañaruw pursna. Jiwaspachpaw juchañchassna, ukat Diosajj janipunis perdonkistaspa ukham amuyassna. Ukat Supayajj ‘llakimpi sinti mayjtʼata’ uñjistani ukhajja, jukʼampiw Diosat jitheqtayañ munistaspa, janis Diosatakejj askïksna ukham amuyayistaspa (2 Corintios 2:5-11).

3 Ukampis Diosajj janiw ukham uñjkistuti, jan ukasti wali munasirïtap laykuw juchanak perdonistu. Maynejj taqe chuyma arrepentisi ukhajja, Diosajj perdoniwa sasaw Bibliajj sistu (Proverbios 28:13). Ukhamajj “Diosajj janiw perdonkitaspati” sasin jan amuyañatakejja, kunatsa ukat kunjamsa Diosajj juchanak perdonpacha uk yatjjatañäni.

Kunatsa Diosajj juchanak perdoni

4. ¿Kunsa Diosajj jiwasat yati, ukat uk yatisajj kunjamsa uñjistu?

4 Jehová Diosajj jaqerojj sum uñtʼistu. Ukatwa Bibliajj akham saraki: “Jupajj jiwasanakan laqʼätas yati, ñeqʼet luratäpjjatas yatiraki” sasa (Salmo 103:14). Cheqas laqʼat luratätanwa ukat juchararätas laykojja, jan walinak lurapuntanwa,  uk Diosajj sum yati. Maysa toqetjja, Diosajj sañunak lurir jaqjamawa, ukat jaqenakajj jupan lurat vasonakjamäpjjewa sasaw Bibliajj qhanañchi, ukwa ‘ñeqʼet luratäpjjatas yatiwa’ siski uka arunakajj amtayistu (Jeremías 18:2-6). * Jïsa, Diosajj pantjasir jaqëtas yatiwa, ukat kunjamsa ewjjanakaparojj istʼtan ukarjamaw uñjarakistu.

5. Juchajj kunja chʼamanisa ukjja, ¿kunjamsa Pablojj qhanañchäna?

5 Kunjamsa juchajj jaqenakar wali chʼamampi apnaqe uk Diosajj sum amuyi. Uka toqetjja Arupan sum qhanañcharaki. Kunjamtï mä soldadojj jilïr comandanten munañapankkejja, ukhamarakiw jaqenakajj juchan katuntatäpjje (Romanos 3:9). Uka juchajj jaqenakjjar ‘wali chʼamaniwa’ (Romanos 5:21), ukat sapa maynïnwa ‘utjaraki’ (Romanos 7:17, 20), ukatjja ‘munañaparjamapuniw’ jaqenakar sarnaqayi sasaw Pablojj Romankirinakar säna (Romanos 7:23, 25). Jïsa, ukhamaw juchajj wal aynachtʼayistu (Romanos 7:21, 24).

6, 7. 1) ¿Kunjamsa Diosajj taqe chuyma arrepentisirinakar uñji? 2) Diosajj khuyapayasiriw sasin juchanak lurañajja, ¿kunatsa jan walïki?

6 Ukhamasti, jan walinak jan lurañatakejj qhawqsay chʼamachasiskañäni, janiw khitis jan pantjasis sarnaqksnati, uk Jehová Diosajj sum yati. Ukampis jiwasatï perdontʼita sasin taqe chuyma arrepentisisa rogtʼasiñäni ukhajja, wali munasiri Diosajj perdonistaniwa. Uka toqet parlasajja, Salmo 51:17 qellqatajj akham siwa: “Diosatak cheqpach loqtäwejj kutikipstat chuym loqtañawa. Diosay, llampʼuptat chuymarojj janiw jumajj jiskʼachktati” sasa. Juchar puritap layku wali llakita ukat arrepentisit jaqerojj Diosajj perdoniwa.

7 Ukampis janiw akham amuyañasäkiti: “Jucharar jaqëtwa ukat Diosas khuyapayasirirakiwa, ukhamajj kuna juchanaksa perdonaskitaniwa” sasa. Jehová Diosajj janiw khuyapayasirïtap layku juchanak ukhamak uñchʼukkiti,  khuyapayasiñapajj jan wali jaqenakatakejj tukusjjaspawa. Ukhamajja, yatkasin sapa kuti jan walinak lurapki ukat jan arrepentisipki uka jaqenakarojja, Diosajj janiw perdonkaniti (Hebreos 10:26). Maysa toqetjja, taqe chuyma arrepentisir jaqenakarojj perdoniwa. Ukampis kunjamsa Diosajj juchanak perdonpacha uk jichhajj Bibliampi yatjjatañäni.

¿Kunjamsa Diosajj perdonistu?

8. ¿Kunsa Jehová Diosajj juchanakasampejj luri, ukat uk yatisajj kunjamsa jikjjatastanjja?

8 David reyejj taqe chuyma arrepentisisajj akham sänwa: “Jucha luratanakajj jan[iw] imtʼksmati; juchanakajj jumar arsusiñatakiw amtta, Tatay, jumasti juchanakajjat pampachista[wa]” sasa (Salmo 32:5). ‘Pampachaña’ siski uka arojja, hebreo arunjj “aptaña” jan ukajj “apaña” sañ muni. Ukhamajj uka qellqatanjja, “jucha jayar apaña” sañ muni. Jïsa, Jehová Diosajj Davitan juchapjja aptasin jayarus apjjaspäna ukhamänwa. Uk yatiñaw Davitarojj jan aynachtʼañatakejj wal yanaptʼpachäna (Salmo 32:3). Ukhamarakiw Diosajj juchanak pampachistaspa. Ukampis perdonayasiñatakejj Jesusan loqtasïwipar taqe chuyma iyawsasa perdontʼita sasin mayisiñasawa (Mateo 20:28).

9. ¿Kunja jayarus Diosajj juchanakas apanuku?

9 Davitajj yaqha toqet parlasaw Diosajj kunja khuyapayasiris uk qhanañcharakistu, akham sänwa: “Kamisatejj inti jalsut inti jalantkam wali jayajja, ukham jiwasanakat juchanakas [Diosajj] jayarstʼayistu” sasa (Salmo 103:12). Uka arunakajj ¿kamsañs muni? Inti jalsu toqetjja, inti jalantajj wali jayankapuniwa, janipuniw kunapachas jikisiyksnati. Ukat mä yatjjattʼat jaqejj uka arunakajj kamsañs muni uk qhanañchasajja, akham sarakïnwa: “Wali jayapuniwa, janiw khitis ukjja sum amuytʼkaspati” sasa. Ukhamasti, kunapachatï Diosajj perdonistu ukhajja, juchanakas wali jayarupunis apkaspa ukhamawa, janiw jiwasajj uk sumpach amuyksnati. Ukwa salmonak qellqerin arunakapajj sañ muni.

‘Juchanakamjja khunjam janqʼoruw tukuyäjja’

10. Diosajj pampachkistu uka juchanakjja wiñayatakiw armasjje, ¿kunatsa ukham sistanjja?

 10 ¿Jumajj wali qʼañuchat mä janqʼo isi tʼajjsurïtati? Cheqas suma tʼajjsutasa janiw qʼañojj janqʼo isit sumpach mistkapuniti. Ukampis Diosajj kunjamsa perdonistu ukjja, akham sasaw Bibliajj qhanañchi: “Juchanakamajj wila colorar uñtatäkchinisa, nayajj khunjam janqʼow tukuyäjja; chʼiyar wila isir uñtatäkchinisa, nayajj janqʼo tʼarwaru uñtata tukuyäjja” sasa (Isaías 1:18). * Jïsa, juchajj mä qʼañump sasiwa, janiw uka qʼañjja chʼamasampikejj kunjamatsa apaqksnati. Ukampis Jehová Diosajj apaqaspawa. Juchanakasajj wila colorar jan ukajj chʼiyar wilar uñtatäkchisa, Diosajj khunjama jan ukajj qheyjam janqʼoruw tukuyaspa. Cheqas pampachkistu uka juchanakjja wiñayatakiw Diosajj armasjje.

11. ¿Kunatsa Diosajj atip qhepäjjaruw juchanakas jaqtjje sissna?

 11 Kunapachatï Diosajj Ezequías reyir mä usut qolläna ukhajja, Diosar yuspärañatakejj chuymar purtʼkir mä qʼochu uka reyejj qellqäna, akham sasa: ‘Jumasti taqe juchanakaj-jja atim qhepäjjaruw jaqttajja’ sasa (Isaías 38:17NM). Uka arunakarjamajja, Diosajj arrepentisit jaqen juchanakap aptasajj qheparuw jaqtjje, ukhamat uka juchanak jan mayampi amtjjañataki. Ukat uka qellqatajj akham sañ munarakispa sasaw mä librojj qhanañchi: “Juchanakajajj janis utjkaspa ukhamwa Jumajj tukuytajja” sasa. Ukham perdonasir Diosätap yatisajj wali chuymachtʼataw jikjjatastanjja.

12. Diosajj perdonistu ukhajja jan mayampitakiw juchanakasat armasjje, ¿kunjamsa Miqueas profetan arunakapajj uk amuytʼayistu?

12 Jerusalén marka wasitat saytʼayañ toqet Miqueas profetajj parlkäna ukhajja, Jehová Diosajj taqe chuyma arrepentisirinakarojj perdonaniwa sasinwa atinisïna, ukat Diosarojj akham sänwa: “Janiw yaqha Diosajj jumjam utjkiti, jumasti perdontawa [...] khitinakatï markamatjja jiltʼapki uka jukʼaniru. [...] Ñanqha luratanakajjsti jachʼa qotar jaqontjjam” sasa (Miqueas 7:18, 19). Uka arunakjja, Bibliajj qellqaskäna uka tiempon jakir jaqenakajj sum amuyapjjpachäna. ‘Jachʼa qotar’ kuns jaqontapjjasapäna ukhajja, janiw kunjamatsa apsupkasapänti. Ukhamasti, kunapachatï Diosajj perdonistu ukhajja, jan mayampitakiw uka juchanakat armasjje, ukwa Miqueas profetan arunakapajj amuytʼayistu.

13. ¿“Manunakajata perdonapjjarakita” siski uka arunakajj kamsañs muni?

13 Jehová Diosan perdonasirïtap uñachtʼayañatakejja, Jesusajj qollqe maytʼasirinakat parläna, ukatwa akham sasin Diosat mayisiñ yatichäna: “Manunakajata perdonapjjarakita” sasa (Mateo 6:12MT). Ukhamatwa juchajj mä manükaspasa ukham amuytʼayäna (Lucas 11:4). Cheqansa, juchar purtʼasisajja, Diosampis mä manur mantksna ukhamawa. Maysa toqetjja, griego arunjja “perdonaña” siski uka arojja, “mä manut armasjjaña sañ muni” sasaw mä qellqatajj qhanañchi.  Diosampejj ukhamarakiwa, Jupajj perdonistu ukhajja, manusatjja, mä arunjja, juchasatjja armasjjewa. Ukhamajj Diosajj juch pampachasajja, janipuniw uka juchat mayampsa amtasjjaniti, uk yatiñajj arrepentisirinakatakejj wali askipuniwa (Salmo 32:1, 2).

14. ¿“Juchanakama phiskhuratäñapataki” siski uk arunakajj kamsañs muni?

14 Kunjamsa Diosajj perdoni uka toqet qhanañchaskakiñatakejja, Bibliajj akham sarakiwa: “Ukhamasti, arrepentisipjjam, kutikipstapjjarakim, juchanakama phiskhuratäñapataki” sasa (Hechos 3:19MT). “Phiskhuratäñapataki” siski uk arojja, griego arunjja “qʼomachaña” “qʼal chhaqtayaña” sañ munarakispa. Ukat kunatï tintampi qellqasiwayi uk phiskhuraña sañ munarakispa sasaw yatjjatat jaqenakajj sapjjaraki. ¿Kunjamsa uk lurapjjerïna? Tintjja, gomampi umampi ukat kʼillimampi jan ukajj carbonampi kittasaw lurapjjerïna, ukhamajj uka tintampi qellqasïna uka letranakajja, jichhak qellqataskchïna ukhajj chʼarañ esponjampiw chhaqtayasisapäna. Bibliajj ukham suma arunakampiw Diosajj kunja khuyapayasirisa uk qhanañchtʼistu. Kunapachatï juch pampachkistu ukhajja, mä esponjampis uka juch qʼal phiskhurkaspa ukhamawa.

Jehová Diosajj ‘juchanak pampachiriwa’, uk yatiñaswa muni

15. ¿Jupat kun yatiñassa Jehová Diosajj muni?

15 ¿Biblian utjki uka uñachtʼäwinakat yatjjatasajj kunsa amuytanjja? Jehová Diosajj taqe chuyma arrepentisirinakarojj perdoniwa, uk yatiñaswa Jupajj muni. Ukat perdonasajja, janiw Diosajj juchanakasjja mayamp mayampi amtaykistaniti. Ukhamasti, wali khuyapayasirïtap laykuw Diosajj juchanak pampachi ukat armasjjaraki, uka toqetwa jichhajj jukʼamp yatjjatañäni.

‘Juchanakapat janiw mayampsa amtasjjarakïti’

16, 17. Juchanakamat “janiw mayampsa amtaskjjarakïti” siski uka arunakajja, ¿kamsañs muni, ukat kunatsa ukham sissna?

16 Machaq arustʼäwinkapki uka ajllitanakat parlasajja, Diosajj akham sänwa: “Ñanqha luratanakapatjja perdonarakïwa,  jucha luratanakapatsti janiw mayampsa amtaskjjarakïti” sasa (Jeremías 31:34). Ukhamasti, juch pampachasajja, ¿janipunit Diosajj uka juchat amtasjjpacha? Cheqansa amtasiskiwa, Biblianjja juchar purtʼasipkäna uka jaqenakatjja walja kutiw parli, ukat kunjamsa Diosajj uka jaqenakar perdonäna ukas qhanañchasirakiwa. Sañäni, David chachan sarnaqäwipat sum Bibliajj qhanañchi (2 Samuel 11:1-17; 12:13). Ukhamasti, Jehová Diosajj uka jaqenakan luratanakapat sum amtasiski, ukat jiwasan askisatakiw uka sarnaqäwinakatsa ukat kunjamsa taqe chuym arrepentisirinakarojj perdonäna uka toqenakat qellqayäna (Romanos 15:4). Ukampis “janiw mayampsa amtaskjjarakïti” siski uka arunakajja, ¿kamsañs munpacha?

 17 ‘Amtaña’ siski uka arojja, hebreo arunjj “kuntï nayrajj pasawayki uk amtasin kuns luraña” sañ muni sasaw mä librojj qhanañchi, janiw aleq amtañ toqetak parlkiti (Theological Wordbook of the Old Testament). Ukhamasti, kunapachatï maynejj maynin juchapat ‘amtasi’ ukhajja, lurataparjamaw juchañchi (Oseas 9:9). Ukampis Diosajj juchanak perdonasajja, janiw qhepatjja uka juchat amtasisajj juchañchkiti. Ukwa “janiw [juchanakamat] mayampsa amtaskjjarakïti” siski uka arunakajj sañ muni (Ezequiel 18:21, 22). Ukhamasti, Diosajj janiw juchanakasat sapa kuti amtayañataki, jan ukajj castigañataki amtaskiti, jan ukasti armasjjewa. Jïsa, Jehová Diosajj perdonasiri ukat juchanakas armiri Diosawa, ¿janit uk yatiñajj wal chuymachkistu?

Jan walinak lurasajj jan walin uñjassna

18. Jan walinak lurasajja, jan walinakaruw puriraksna, ¿kunatsa ukham sistanjja?

18 Jehová Diosajj perdonasirïkchisa, juch lurirejj kunayman jan walinakan uñjasispa, Pablojj akham säna: “Kuntejj jaqejj yapuchki ukrakwa apthapini” sasa (Gálatas 6:7). Ukhamasti, jucha luratasatjja, llakinaka tʼaqhesiñanakaw utjaspa. Ukampis janiw Diosajj uka jan walinakar puriykistuti, janiw Jupar juchañchañasäkiti, jupas juchanakasat castigkistaspa ukhamjja (Santiago 1:13). Maysa toqetjja, yaqhepajj jan walinak lurasaw divorciasiñar puripjje, usuris uñjasipjje, jan qollañjam usunaksa katupjje, ukat janiw jupanak pachpas respetasjjapjjeti, ni munasjjapjjarakisa, Diosajj janiw taqe uka jan walinakat jarkʼaqkaspati. Amtañäni, Davitarojj perdonänwa, ukampis Betsabé (jan ukajj Bat-seba) warmimpi juchar purtʼasïna ukat Urías chachar jiwayayäna ukhajja, jan walinwa Davitajj uñjasïna, ukampis janiw Diosajj ukanakatjja qhespiykänti (2 Samuel 12:9-12).

19-21. 1) ¿Kunjamsa Levítico 6:1-7 qellqatan jikjjataski uka kamachejj lunthatayasirinakarus lunthatanakarus yanaptʼäna? 2) Yaqhanakar jan waltʼayasajja, ¿kun lurañas wakisispa?

19 Ukat juchasampi yaqhanakar jan waltʼaykañäni ukhajja,  yaqha jan walinakaw utjarakispa. Amuytʼañataki, Moisesar churasïna uka Leyinakatjja, mä leyiw Levítico 6 jaljan jikjjatasi, uka toqet jichhajj parlañäni. Ukanjja, akham sänwa: ‘Kunapachatejj maynejj jucha lurani Tatitun nayraqatapana, mayni jaqe masiparu engañatap layku, jan arsutapata, jan ukasti kʼarisitapata, jan ukajj kʼari juramento luratapatsa, juchañchatäniwa’ sasa. Ukampis uka jaqetï juchap arsusjjasapäna ukhajja, Diosampi perdonayasiñatakejj kuntï lunthatkatayna ukanakjja dueñoparuw kuttʼayjjañapa, ukatjja, chikatan chikatapat mä jukʼa menosampi yaptʼañapäna. Ukjjarusti, mä orqo uwija Diosar loqtañaparakïnwa. “Ukatsti sacerdotejj taqe uka juchanaka [...] luratatsti, uka jaqetakejj juchat pampachatäña jikjjatani, uka juchasti perdonatäjjarakiniwa” sasaw leyejj säna (Levítico 6:1-7).

20 Wali khuyapayasiñapanwa Diosajj uka kamach churäna. Nayraqatjja, lunthatapkäna uka jaqeruw yanaptʼäna, kunattejj taqe yänakapwa jan ukajj qollqepwa kuttʼayjjäna, ukat lunthatan juchap arsusjjatap istʼasajj sumarakiw chuymapan jikjjataspachäna. Maysa toqetjja, lunthatarojj yanaptʼarakïnwa, arrepentisiñapataki ukat jan wali luräwinakap apanukuñapataki. Ukampis lunthatatï jan ukham lurkasapäna ukhajja, janiw Diosajj perdonkasapänti.

21 Cheqansa, Moisesajj katoqkäna uka Leyinakajja israelitanakatakïnwa. Ukampis ¿kunjamsa jiwasar yanaptʼistaspa? Diosajj juchanak perdonañ toqetjja, kuns amuyi ukwa qhanañchistu (Colosenses 2:13, 14). Jan walinak lurasin yaqhanakar jan waltʼaykañäni ukhajja, jankʼaki uka jan walinak askichsna ukwa Diosajj muni (Mateo 5:23, 24). Ukatakejja, “nayaw juchanïtjja”, sasin perdón mayisiñasawa. Ukatjja, Jesusan jiwatapjjaruw Diosarojj perdón mayisiñasaraki. Ukhamatakwa Diosajj perdonistani (Hebreos 10:21, 22).

22. Jehová Diosajj perdonasajja, ¿kunsa lurarakispa?

22 Mä munasir awkejj wawapar perdonasajja, awisajj cheqañcharakiwa, Jehová Diosajj ukhamarakiw cheqañchistaspa  (Proverbios 3:11, 12). Awisajja, arrepentisit mä cristianojj taman luräwinakapat apaqataw uñjasispa. Yaqhepajj irpir chuymanjama, yanapirjama jan ukajj precursorjam irnaqañatwa apaqayasipjjaspa. Inas uka aski luräwinak mä qhawqha tiempo aptʼasisajj wali llakita jikjjatasipjjchispa, ukampis janiw Diosajj janis perdonkaspa ukham amuyapjjañapäkiti. Amtapjjapuniñäni, Diosajj wali munasirïtap laykuw cheqañchistu, ukhamajj uka cheqañchäw istʼasajj ukarjam sarnaqañasawa (Hebreos 12:5-11).

23. “Diosajj janipuniw nayat khuyaptʼayaskaspati” sasin amuyañajja, ¿kunatsa jan walïki, ukat kunatsa Diosat yateqasiñasäspa?

23 Jïsa, Diosajj ‘juchanak pampachiriwa’, uk yatiñajj wali askipuniwa. Ukhamajj janiw akham amuyañasäkiti: “Diosajj janipuniw nayat khuyaptʼayaskaspati” sasa. Kuna juchäskpasa, jiwasatï taqe chuyma arrepentisiñäni, uka jan waltʼäw askichañäni ukat Jesucriston loqtasïwipar taqe chuyma iyawsasa Diosat perdón mayisiñäni ukhajja, wali munasiri Awkisajja perdonistaniwa, janiw uka toqet pächasiñasäkiti (1 Juan 1:9). Jiwasajj ukhamarakiw Diosat yateqasisajj jaqe masisar perdonañasajja. Jehová Diosajj janiw kuna juchanïkisa, ukampis wali munasiñampiw juchanakas pampachistu. Jiwasajj jucharar jaqëtanwa, ukhamajj jaqe masisan juchanakapjja perdonañasarakiwa.

^ tʼaqa 4 Sañu luririt parlañatakisa ukat jupan lurat vasonakat parlañatakisa, “ñeqʼet luratäpjjatas” sasin jaqokipasiwayi uka Hebreo aruw apnaqasirïna (Isaías 29:16).

^ tʼaqa 10 Wila colorat parlkasajja, mä yatjjatat jaqejj akham sänwa: “Janipuniw uka colorajj kunampis janqʼoptayañjamäkänti. Janiw ni sullampisa, ni jallumpisa, ni tʼajjsutasa, ni jaya tiempo apnaqatasa uka colorapajj chhaqtkäsapänti” sasa.