1–3. a) Ką apie žmogaus prigimtį pasako šiltas tėvų ir kūdikio ryšys? b) Kaip žmogus paprastai atsako į kitų meilę ir apie ką turėtume pamąstyti?

 TĖVAMS labai gera matyti savo naujagimio šypseną. Jie mėgsta prie jo pasilenkti ir švelniai kalbinti. Kaip jie džiaugiasi matydami kūdikio skruostukuose ryškėjant duobutes, išlinkstant lūpytes ir veidelį nušviečiant mielai šypsenai. Toks mažylio atsakas į tėvų meilę rodo, kad jo širdelėje bunda meilė.

² Kūdikio šypsena primena mums kai ką svarbaus apie žmogaus prigimtį. Į meilę mes atsakome meile. Taip esame sukurti (Psalmyno 22:9). Augdami sužinome vis daugiau būdų, kaip savo meilę išreikšti. Tikriausiai prisimeni, kiek daug jos vaikystėje sulaukei iš tėvų, giminaičių ar draugų. Tu irgi pajautei jiems šiltus jausmus. Tie jausmai tavo širdyje įsišaknijo, užaugo ir subrandino vaisius – išmokai į meilę atsakyti meile. Ar tą patį gali pasakyti apie savo ryšį su Jehova?

³ Biblijoje rašoma: „Mes mylime, nes [Dievas] mus pirmas pamilo“ (1 Jono 4:19). Pirmose trijose šios knygos dalyse aptarėme, kaip įvairiopai tavo labui pasireiškia Jehovos galia, teisingumas ir išmintis. Ketvirtoje dalyje sužinojai, kad jis myli ne tik visą žmoniją apskritai, bet ir kiekvieną atskirai. Taigi tave irgi. Natūraliai pagalvoji: „Kaip aš galiu atsakyti į Jehovos meilę?“ Tai bene reikšmingiausias klausimas, kurį sau gali užduoti.

4. Ką, daugelio manymu, reiškia mylėti Dievą?

⁴ Jehova žino, kad meilė turi didelę galią – ji padeda atsiskleisti geriausiems žmogaus bruožams. Tad nors dauguma žmonių Dievo nepripažįsta, jis yra įsitikinęs, kad atsiras tokių, kurie į jo meilę atsakys. Ir atsiranda – netgi labai daug. Deja, religinių vadovų suklaidinti, tikintieji nesupranta, ką reiškia Dievą mylėti. Daugelis jų tvirtina jį mylintys ir mano, kad šiam jausmui išreikšti užtenka žodžių. Žinoma, pradžiai to pakanka, panašiai kaip tėvams – kūdikio šypsenos. Tačiau iš suaugusio žmogaus tikimasi kur kas daugiau.

5. Ką reiškia ir kodėl verta mylėti Dievą?

⁵ Jehova pats mums pasako, ką reiškia jį mylėti. Biblijoje, 1 Jono 5:3, rašoma: „Mylėti Dievą – tai laikytis jo įsakymų.“ Vadinasi, meilę Dievui turime rodyti darbais. Tiesa, mintis, kad reikia paklusti kieno nors įsakymams, daug kam nepatinka. Tačiau toje pačioje eilutėje priduriama: „Jo įsakymai nėra sunkūs.“ Jehova davė įstatymus ir principus mūsų naudai – ne tam, kad apsunkintų (Izaijo 48:17, 18). Jie užrašyti Biblijoje ir padeda suprasti, kaip prie Dievo artintis. Pažiūrėkime, ką turime daryti, kad mūsų draugystė su Jehova būtų stipri. Pamatysime, kad svarbu su juo bendrauti, jį garbinti ir sekti jo pavyzdžiu.

6–8. a) Kaip Jehova kalba žmonėms? b) Ką daryti, kad skaityti Bibliją būtų malonu?

⁶ Pirmojo šios knygos skyriaus pradžioje buvome paskatinti save įsivaizduoti kalbantis su Dievu. Sužinojome, kad tai nėra neįmanoma, – juk Mozė kalbėjosi  su Dievu per angelą. O kaip mes? Dabar Jehova su žmonėmis per angelus nebendrauja, jis tą daro kitaip.

⁷ Kaip žinome, „visi Raštai yra Dievo įkvėpti“ (2 Timotiejui 3:16). Taigi, Jehova mums kalba per Bibliją. Ne be reikalo psalmininkas skatino Jehovos žodį skaityti „dieną naktį“ (Psalmyno 1:1, 2). Išsiugdyti įprotį skaityti Bibliją nėra lengva. Bet stengtis verta. Kaip kalbėjome 18 šios knygos skyriuje, Biblija yra tarsi laiškas nuo mūsų dangiškojo Tėvo. Tad jos skaitymas neturėtų mums būti slegianti našta. O ką daryti, kad skaityti Dievo Žodį būtų malonu?

⁸ Pamėgink įjungti vaizduotę. Matyk prieš save gyvus žmones – įsivaizduok, kokie jie buvo, stenkis suprasti jų gyvenimo aplinkybes ir elgesio motyvus. Tada apmąstyk, ką perskaitei. Ką tas pasakojimas atskleidžia tau apie Jehovą? Kokias jo savybes įžvelgi? Ko Jehova nori tave pamokyti ir kaip tą pamoką gali pritaikyti gyvenime? Taigi skaityk Dievo Žodį, jį apmąstyk ir juo vadovaukis. Jei tai darysi, pamatysi, koks jis paveikus ir galingas (Psalmyno 77:12; Jokūbo 1:23–25).

9. Kas yra „ištikimas ir nuovokus vergas“ ir kodėl svarbu atidžiai jo klausytis?

⁹ Jehova taip pat kalba mums per „ištikimą ir nuovokų vergą“. Kaip ir pranašavo Jėzus, šiomis sunkiomis paskutinėmis dienomis tas vergas, dvasia pateptų krikščionių grupelė, tiekia dvasinį maistą „reikiamu metu“ (Mato 24:45–47). Dvasiniu maistu maitinamės skaitydami leidinius, padedančius geriau suprasti Bibliją, lankydami bendruomenės sueigas, dalyvaudami suvažiavimuose ir kongresuose. Kadangi ta grupelė  yra paskirta Kristaus, išmintingai darome laikydamiesi jo paraginimo: „Žiūrėkite, kaip klausotės“ (Luko 8:18). „Ištikimo ir nuovokaus vergo“ mes klausomės atidžiai, nes žinome, kad per jį mums kalba pats Jehova.

10–12. a) Kodėl galima sakyti, kad malda yra itin brangi Jehovos dovana? b) Kokios mūsų maldos džiugina Jehovą ir kodėl galime neabejoti, kad jų klausytis jam malonu?

¹⁰ O ar mums įmanoma bendrauti su Dievu? Pagalvojus apie tai turbūt nueina šiurpas. Jeigu mėgintum patekti pas aukščiausią šalies pareigūną norėdamas pasikalbėti su juo apie savo rūpesčius, kiek tikėtina, kad tau pavyktų? Kai kada tai daryti būtų netgi pavojinga. Pavyzdžiui, Esteros ir Mordechajo dienomis žmogus, pamėginęs nekviestas ateiti pas Persijos karalių, galėjo būti nubaustas mirtimi (Esteros 4:10, 11). O dabar įsivaizduok, kad artiniesi prie paties visatos Kūrėjo, kuriam net žemės valdovai atrodo „lyg žiogai“ (Izaijo 40:22). Ar reikėtų bijoti su juo kalbėtis? Visai ne.

¹¹ Pats Jehova suteikė galimybę prie jo artintis – kalbėti su juo maldoje. Net ir mažas vaikas gali melstis Jehovai, jeigu tik juo tiki ir meldžiasi per Jėzų (Jono 14:6; Hebrajams 11:6). Maldoje galime atverti Dievui pačias slapčiausias mintis ir giliausius jausmus, kalbėti apie išgyvenimus, kuriuos žodžiais apsakyti sunku (Romiečiams 8:26). Meldžiantis nederėtų daugiažodžiauti ar mėginti padaryti Jehovai įspūdį iškalba ar maldos ilgumu (Mato 6:7, 8). Kita vertus, Jehova nėra nurodęs, kiek ilgai ir kaip dažnai galime su juo kalbėtis. Jo Žodyje net esame raginami: „Nuolatos melskitės“ (1 Tesalonikiečiams 5:17).

 ¹² Prisimink, kad tik Jehova vadinamas „maldos klausytoju“, ir jis klausosi mūsų su atjauta (Psalmyno 65:2). O gal jis tą daro tik iš pareigos? Ne, klausytis mūsų maldų jam malonu. Dievo Žodyje jos palyginamos su kvapniais smilkstančiais smilkalais (Psalmyno 141:2; Apreiškimo 5:8; 8:4). Kaip gera žinoti, kad mūsų nuoširdžios maldos kyla pas Dievą ir yra jam malonios. Tad jei nori jaustis kuo arčiau Jehovos, nuolankiai jam melskis, kiekvieną dieną. Nieko neslėpdamas išliek jam savo jausmus (Psalmyno 62:8). Išsakyk savo rūpesčius, džiaugsmus, šlovink jį ir jam dėkok. Pamatysi, judviejų draugystė vis stiprės.

13, 14. Ką reiškia garbinti Jehovą ir kodėl jis to vertas?

¹³ Su Jehova bendraujame kitaip nei su kokiu draugu ar giminaičiu. Mes jį garbiname – išreiškiame jam nuoširdžią meilę ir pagarbą, atiduodame pelnytą šlovę. Su Dievo garbinimu yra susijęs visas mūsų gyvenimas. Jis suvienija mus su visais ištikimais Jehovos tarnais – tiek danguje, tiek žemėje. Regėjime apaštalas Jonas girdėjo angelą, raginantį: „Garbinkite tą, kuris padarė dangų, žemę, jūrą ir vandens šaltinius!“ (Apreiškimo 14:7).

¹⁴ Kodėl turime garbinti Jehovą? Pamąstyk apie jo savybes ir ypatybes, kurias šioje knygoje aptarėme: šventumą, galią, susivaldymą, teisingumą, drąsą, gailestingumą, išmintį, nuolankumą, meilę, atjautą, ištikimybę ir gerumą. Pamatėme, kad Jehova yra geriausias pavyzdys, kaip visas šias savybes ir ypatybes galima išreikšti. Daugiau apie tai sužinoję, mes ne tik savo Dievu žavimės, bet ir suprantame, kad jis yra  nepaprastai šlovingas ir be galo didis (Izaijo 55:9). Be abejonės, Jehova yra teisėtas visa ko Valdovas ir vertas, kad jį garbintume. Kaip galime tai daryti?

15. Ko reikia, kad galėtume garbinti Jehovą „dvasia ir tiesa“, ir kokią galimybę turime kaskart, kai susiburiame drauge su bendratikiais?

¹⁵ Jėzus pasakė: „Dievas yra dvasia, ir jo garbintojai turi garbinti jį dvasia ir tiesa“ (Jono 4:24). Kad garbintume Jehovą dvasia, turime turėti jo dvasios ir leistis jos vedami. O kad galėtume jį garbinti tiesa, mums reikia aiškiai suprasti tiesą, užrašytą Dievo Žodyje, ir ja vadovautis. „Dvasia ir tiesa“ Jehovą garbiname, pavyzdžiui, kai susiburiame su tikėjimo broliais ir sesėmis į bendruomenės sueigas (Hebrajams 10:24, 25). Giedodami Dievui giesmes, drauge jam melsdamiesi,  klausydami, kaip aptariamas jo Žodis, ir patys tuose aptarimuose dalyvaudami parodome, kad jį mylime, ir garbiname jį jam priimtinu būdu.

16. Koks svarbus darbas pavestas tikriesiems krikščionims ir kodėl noriai jį dirbame?

¹⁶ Jehovą garbiname ir jį šlovindami – pasakodami apie jį kitiems (Hebrajams 13:15). Skelbti gerąją naujieną apie Jehovos Karalystę yra vienas iš svarbiausių įsakymų, kuriuos Jėzus davė savo sekėjams (Mato 24:14). Iš meilės Jehovai evangelizacijos darbą dirbame entuziastingai. Mes visa širdimi trokštame būti savo Dievo liudytojai ir paneigti melagystes, kurias apie jį skleidžia Šėtonas – šio pasaulio dievas, kuris netikintiems yra apakinęs protą (2 Korintiečiams 4:4; Izaijo 43:10–12). Kai mąstome apie tai, koks neprilygstamas Dievas yra Jehova, mes trokštame apie jį pasakoti kitiems. Padėti žmonėms pažinti ir pamilti mūsų dangiškąjį Tėvą yra pats maloniausias darbas.

17. Ką dar reiškia garbinti Jehovą ir daryti tai visa širdimi?

¹⁷ Bet garbinti Jehovą reiškia dar daugiau. Kad esame jo tarnai, turi matytis iš viso mūsų gyvenimo (Kolosiečiams 3:23). Jeigu pripažįstame Jehovą savo Viešpačiu, stengsimės vykdyti jo valią – elgsimės, kaip jam patinka, šeimoje, darbe, bendraudami su kitais ir net ilsėdamiesi. Tarnausime jam „visa širdimi“ (1 Metraščių 28:9). Mes neveidmainiausime – tarnaudami Jehovai, slapta nedarysime sunkių nuodėmių. Jei Dievą mylime, neprisileisime net minties tą daryti. Nuo veidmainystės mus saugos ir Dievo baimė. Skaitydami Bibliją suprantame, kad tik pagarbiai Jehovos bijantis žmogus gali būti jo draugas (Psalmyno 25:14).

18, 19. Kodėl netobuliems žmonėms įmanoma sekti tobulu Jehovos pavyzdžiu?

¹⁸ Paskutiniame kiekvienos dalies skyriuje aptarėme, kaip galime „imti pavyzdį iš Dievo“ – būti „jo mylimi vaikai“ (Efeziečiams 5:1). Nepamirškime: nors esame netobuli, galime sekti tobulu Jehovos pavyzdžiu – stengtis tinkamai naudotis mums suteikta galia, elgtis teisingai, išmintingai ir kitus mylėti. Iš kur žinome, kad sekti Dievo pavyzdžiu mums įmanoma? Žinodami Jehovos vardo reikšmę suprantame: jis gali būti kuo reikia, kad įgyvendintų savo sumanymus. Mes, aišku, negalime tuo atsistebėti, bet ar patys tokį gebėjimą turime?

¹⁹ Esame sukurti pagal Dievo atvaizdą (Pradžios 1:26). Vadinasi, nuo kitų žemės kūrinių skiriamės. Nesame instinktų, genetinių ar aplinkos veiksnių valdomi. Jehova mums yra davęs brangią dovaną – valios laisvę. Nors turime trūkumų ir ydų, galime, kaip ir Jehova, spręsti, kas ir kokie būsime. Atmink, ką dar reiškia Dievo vardas: Jehova įgalina savo tarnus būti, kuo reikia, kad įvyktų jo valia. Ar nori, kad tave pažinotų kaip išmintingą ir teisingą žmogų, kuris kitus myli ir deramai naudojasi jam suteikta galia? Jehovos dvasios padedamas gali toks būti. Pagalvok, kiek gera tada galėtum nuveikti.

20. Ką gera gali nuveikti, jei stengsiesi sekti Jehovos pavyzdžiu?

²⁰ Jei seksi Jehovos pavyzdžiu, džiuginsi jo širdį (Patarlių 27:11). Dievas supranta, kad esi netobulas, ir nesitiki iš tavęs pernelyg daug. Taigi tu gali jam patikti „visais atžvilgiais“ (Kolosiečiams 1:9, 10). Jei ir toliau ugdysiesi tokias kaip Jehovos savybes ir seksi  jo pavyzdžiu, jis suteiks tau garbę būti šviesos nešėju šiame tamsiame nuo jo atitolusiame pasaulyje (Mato 5:1, 2, 14). Taip padėsi kitiems pamatyti, koks neprilygstamas Dievas yra Jehova.

21, 22. Koks gyvenimas laukia visų Jehovos tarnų?

²¹ Šis paprastas paraginimas, užrašytas Jokūbo 4:8, yra daugiau nei konkretus mums užbrėžtas tikslas. Tai kelionė, ir ji nesibaigs, jei būsime Dievui ištikimi. Mes nuolat semsimės apie jį žinių ir mūsų ryšys su juo nuolat stiprės. Nemanyk, kad perskaitęs šią knygą sužinojai apie Jehovą viską. Aptarėme tik nedidelę dalį to, ką Biblija apie jį atskleidžia. Bet ir joje apie Jehovą pasakyta ne viskas. Apaštalas Jonas rašė, kad jei visi Jėzaus darbai, kuriuos jis padarė žemėje, būtų surašyti į ritinius, „visame pasaulyje tiems ritiniams nepakaktų  vietos“ (Jono 21:25). Jeigu taip sakoma apie Sūnų, tai ką galima pasakyti apie Tėvą!

²² Visko apie Jehovą nesužinosime net ir gyvendami amžinai (Mokytojo 3:11). Pagalvok, ką tai reiškia. Per šimtus, tūkstančius, milijonus ir net milijardus metų įgysime daug naujų žinių apie Jehovą ir vis tiek visą laiką lydės jausmas, kiek dar daug apie jį nežinome. Mes visada trokšime tų žinių, nes jausimės kaip psalmininkas, kuris sakė: „Man prie Dievo gera būti“ (Psalmyno 73:28). Amžinas gyvenimas bus prasmingas ir labai įdomus, o patį didžiausią džiaugsmą visada teiks artimas ryšys su Dievu.

23. Kokią paskatą jauti širdyje?

²³ Atsiliepk į Jehovos meilę jau dabar – mylėk jį visa širdimi, siela, protu ir visomis jėgomis (Morkaus 12:29, 30). Tegul toji meilė būna ištikima ir amžina. Kai gyvenime tenka dėl ko nors apsispręsti, visada priimk tokį sprendimą, kuris dar labiau sustiprintų tavo draugystę su dangiškuoju Tėvu. Tad artinkis prie Dievo ir jis artinsis prie tavęs, – ir tegul taip būna visą amžinybę!