AR KAS nors yra tau siūlęs daryti bloga? — — Gal net vertė taip elgtis? O gal sakė, jog tai tik pokštas ir nieko baisaus? — — Kas taip kalba, mus gundo.

Ką tada turėtume daryti? Ar gerai bus, jei pasiduosime ir elgsimės netinkamai? — — Tai nepatiks Dievui Jehovai. O kam patiktų? — — Šėtonui Velniui.

Šėtonas yra Dievo ir mūsų priešas. Mes jo nematome, nes jis yra dvasinė būtybė. Bet jis mus mato. Kartą Velnias kalbėjo su Jėzumi, Didžiuoju Mokytoju, ir bandė jį sugundyti. Pažiūrėkime, kaip elgėsi Jėzus. Tada ir mes žinosime, ką daryti, kai esame gundomi.

Jėzus visada troško vykdyti Dievo valią. Jis tai atvirai parodė pasikrikštydamas Jordano upėje. Netrukus po krikšto jį ir mėgino sugundyti Šėtonas. Biblijoje sakoma, kad pasikrikštijusiam Jėzui „atsivėrė dangus“. (Mato 3:16) Matyt, tuo metu Jėzus prisiminė visą savo ankstesnį gyvenimą danguje su Dievu.

Po krikšto Jėzus pasitraukė į dykumą apmąstyti tų prisiminimų. Ten jis praleido  keturiasdešimt dienų ir naktų. Visą tą laiką Jėzus nieko nevalgė. Jis buvo labai alkanas. Kaip tik tada Šėtonas pabandė sugundyti Jėzų.

Velnias tarė: „Jei tu Dievo Sūnus, liepk, kad šie akmenys pavirstų duona.“ Kokia gardi būtų buvusi tą akimirką bent riekelė duonos! Ar galėjo Jėzus paversti akmenį į duonos kepalą? — — Galėjo. Kaip? Juk Jėzus — Dievo Sūnus ir turėjo ypatingą galią.

Ar tu būtum pavertęs akmenį duona paprašytas Velnio? — — Jėzus buvo alkanas. Gal nebūtų buvę nieko bloga padaryti tai vieną vienintelį kartą? — — Bet Jėzus žinojo, kad neteisinga taip panaudoti savo galią. Juk gavo ją iš Jehovos ne savo norams tenkinti, o kad patrauktų žmones prie Dievo.

Todėl Jėzus nedarė, kaip liepė Šėtonas, o pasakė Biblijoje užrašytus žodžius: ‘Žmogus turi gyventi ne vien duona, bet ir kiekvienu žodžiu, kuris išeina iš Jehovos lūpų.’ Jėzus žinojo, kad elgtis, kaip patinka Jehovai, yra svarbiau, negu gauti pavalgyti.

 Tačiau Velnias nepasitraukė ir vėl gundė. Jis paėmė Jėzų į Jeruzalę ir pastatė ant šventyklos stogo. Velnias tarė Jėzui: ‘Jei tu Dievo Sūnus, pulk žemyn. Juk parašyta, kad Dievo angelai nešios tave ant rankų.’

Kodėl Šėtonas taip kalbėjo? — — Jis viliojo Jėzų pasielgti neprotingai. Bet Jėzus nepaklausė Šėtono ir jam atsakė: „Parašyta: Negundyk Viešpaties, savo Dievo.“ Jėzus žinojo, kad netinka rizikuoti gyvybe ir šitaip piktinti Jehovą.

Šėtonas vis dar neatstojo. Jis paėmė Jėzų į labai aukštą kalną ir parodė jam visas pasaulio karalystes, tai yra valdžias, bei jų didybę. Tada Šėtonas pasakė: „Visa tai aš tau atiduosiu, jei parpuolęs pagarbinsi mane.“

Pagalvok apie Velnio pasiūlymą. Ar tikrai jam priklausė visos karalystės, arba žmonių valdžios? — — Jėzus nepaneigė, kad jos yra Šėtono rankose, antraip jis būtų tai padaręs. Šėtonas išties yra visų pasaulio tautų valdovas. Biblijoje jis vadinamas „šio pasaulio kunigaikščiu“. (Jono 12:31)

Ką darytum, jei Velnias tau ką nors pažadėtų už tai, kad jį pagarbinsi? — — Jėzus žinojo, jog Velnio garbinti nedera, nesvarbu, ką jis už tai siūlytų. Todėl Jėzus tarė: ‘Eik šalin, Šėtone! Juk Biblijoje parašyta, kad tik Jehovą, savo Dievą, privalu garbinti ir jam vienam tarnauti.’ (Mato 4:1-10, NW; Luko 4:1-13)

Mes irgi patiriame pagundų. Kokių? — — Tarkim, mama iškepė labai skanų tortą ar pyragą ir prašo tavęs jo neliesti iki pietų. Tačiau tu esi stipriai išalkęs ir taip norėtum bent  paragauti. Ar klausysi mamos? — — Šėtonas nori, kad nepaklustum.

Prisimink Jėzų. Jis irgi buvo labai alkanas, bet žinojo, jog paklusti Dievui yra svarbiau nei pavalgyti. Paklausęs mamos, pasielgsi kaip Jėzus.

Galbūt kai kurie vaikai pasiūlys tau kokių nors tablečių ir sakys, kad nuo jų  pajausi didelį malonumą. Bet tai gali būti narkotikai. Nuo jų galima susirgti ir net mirti. Arba kas nors išties tau cigaretę, kurioje irgi yra narkotikų, ir įkalbinės užsirūkyti. Kaip pasielgsi? — —

Prisimink Jėzų. Šėtonas siūlė Jėzui rizikuoti savo gyvybe — šokti nuo šventyklos. Tačiau Jėzus nešoko. O kaip tu pasielgsi, jei kas nors stums tave į pavojų? — — Jėzus nepakluso Šėtonui. Tu irgi turi neklausyti nė vieno, kas skatina elgtis nedorai.

Gal kas nors lieps garbinti kokį atvaizdą — tai, ką Biblija draudžia. (Išėjimo 20:4, 5) Taip gali atsitikti mokykloje. Tave gali net įspėti, jog už atsisakymą būsi pašalintas iš mokyklos. Kaip pasielgti? — —

Paprasta daryti, kas teisinga, kai visi tai daro, tačiau gana nelengva, kada esi skatinamas elgtis netinkamai. Žmonės galbūt tau tvirtins, kad jų veiksmai nėra blogi. Bet visada reikia pagalvoti: ką Dievas sako apie tai? Jis žino geriausiai.

Kad ir ką kalbėtų kiti, mes turime nedaryti nieko, kas Dievui nepatinka. Taip visuomet džiuginsime Dievą ir neduosime progos džiaugtis Velniui.