KODĖL svarbus toks klausimas — kas yra tavo Dievas? — — Todėl, kad žmonės garbina daugybę dievų. (1 Korintiečiams 8:5) Štai sykį, kai apaštalas Paulius Jehovos suteikta galia išgydė nuo gimimo luošą vyrą, žmonės šaukė: „Dievai, pasivertę žmonėmis, nužengė pas mus!“ Jie norėjo pagarbinti Paulių ir jo draugą Barnabą. Paulių žmonės pavadino Hermiu, o Barnabą Dzeusu — netikrų dievų vardais.

Bet Paulius ir Barnabas nesileido žmonių pagarbinami. Jiedu puolė į minią ir sušuko: ‘Atsiverskite nuo tuštybių į gyvąjį Dievą!’ (Apaštalų darbų 14:8-15) Kas yra „gyvasis Dievas“, kuris viską sukūrė? — — Aišku, tai Jehova, „Aukščiausiasis visoje žemėje“. Jėzus pavadino Jehovą „vieninteliu tikruoju Dievu“. Tad kas vienintelis turi būti garbinamas? — — Tik Jehova! (Psalmyno 83:18; Jono 17:3; Apreiškimo 4:11)

Dauguma žmonių garbina ne „vienintelį tikrąjį Dievą“, o kitus dievus, paprastai kokius nors medžio, akmens arba metalo dirbinius. (Išėjimo 32:4-7; Kunigų 26:1; Izaijo 44:14-17) Kartais net garsūs vyrai bei moterys vadinami dievais arba žvaigždėmis. Ar dera juos garbinti? — —

Saulius, tapęs apaštalu Pauliumi, rašė: ‘Šio amžiaus dievas apakino protus netikintiems.’ (2 Korintiečiams 4:4, Brb) Kas  šis dievas? — — Tai Šėtonas Velnias! Jis pasiekė, kad būtų garbinama daugybė žmonių bei negyvų daiktų.

Ką Jėzus pasakė Šėtonui, kai šis įkalbinėjo Jėzų nusilenkti ir jį pagarbinti? — — „Viešpatį, savo Dievą, tegarbink ir jam vienam tetarnauk!“ (Mato 4:10) Jėzus aiškiai nurodė, kad garbinti dera tik Jehovą. Paskaitykime apie jaunuolius, kurie tai žinojo. Jų vardai — Šadrachas, Mešachas ir Abed Negas.

Šie jauni hebrajai buvo Izraelio — Dievo tautos — nariai, atsidūrę Babilono nelaisvėje. Tos šalies karalius Nebukadnecaras padarė didžiulį auksinį stabą. Paskui įsakė, kad užgrojus muzikai visi tam stabui nusilenktų. ‘Kas nenusilenks  ir nepagarbins, bus įmestas į liepsnojančią krosnį’, — įspėjo karalius. Ką būtum daręs? — —

Šadrachas, Mešachas ir Abed Negas paprastai vykdydavo visus karaliaus įsakymus. Tačiau lenktis prieš stabą jie nesutiko. Ar žinai kodėl? — — Kadangi Dievo įstatyme buvo parašyta: ‘Neturėk kitų dievų, tiktai mane vieną. Nesidaryk jokio drožinio ir nesilenk prieš jį.’ (Išėjimo 20:3-5) Taigi Šadrachas, Mešachas ir Abed Negas pakluso Jehovos įstatymui, o ne karaliaus reikalavimui.

Karalius labai supyko ir liepė tuoj pat atvesti tuos tris jaunus hebrajus. Jis paklausė: ‘Ar tiesa, kad jūs netarnaujate mano dievams? Dar leidžiu jums apsigalvoti: kai tik išgirsite muziką, parpulkite ir pagarbinkite mano padirbdintą statulą. O jei jos nepagarbinsite, būsite įmesti į degančią krosnį. Koks dievas išgelbės jus iš mano rankų?’

Ką jaunuoliai darys? Kaip tu būtum pasielgęs? — — Jie pasakė karaliui: ‘Dievas, kuriam tarnaujame, gali mus išgelbėti. Bet jei to ir nepadarytų, tavo dievams netarnausime ir prieš tavo auksinę statulą nesilenksime.’

 Karalius įtūžo. Jis įsakė: ‘Įkaitinkite krosnį septyniskart karščiau nei paprastai!’ Paskui liepė stipriems vyrams surišti Šadrachą, Mešachą ir Abed Negą ir įmesti į krosnį! Ji buvo tokia karšta, jog prisiartinę karaliaus tarnai sudegė liepsnose! O kaip buvo su trimis hebrajais?

Šadrachą, Mešachą ir Abed Negą įmetė tiesiai į ugnį. Bet jie atsistojo! Jaunuoliams ugnis nėmaž nepakenkė. Jie netgi liko be pančių. Kaip galėjo taip būti? — — Pažvelgęs į krosnies vidų karalius išsigando. ‘Argi ne tris vyrus įmetėme į ugnį?’ — paklausė jis. „Taip, o karaliau!“ — atsakė tarnai.

Tada karalius tarė: ‘Štai aš matau keturis ir liepsna jų visiškai nepaliečia.’ Ar žinai, kas buvo ketvirtasis? — — Tai buvo Jehovos angelas. Jis saugojo šiuos tris hebrajus, kad nieko jiems neatsitiktų.

Tai matydamas karalius priėjo prie krosnies ir sušuko: „Šadrachai, Mešachai ir Abed Negai, aukščiausiojo Dievo tarnai, išeikite! Ateikite čia!“ Jiems  išėjus visi pamatė, kad jie nė nepaliesti ugnies, nebuvo net degėsių kvapo. Tada karalius pasakė: ‘Tebūna pašlovintas Šadracho, Mešacho ir Abed Nego Dievas, pasiuntęs angelą ir išgelbėjęs savo tarnus, nes jie negarbino jokio kito dievo, o tik savo pačių Dievą.’ (Danieliaus 3 skyrius)

Mes iš to įvykio galime pasimokyti. Šiandien žmonės irgi garbina atvaizdus, arba stabus. Viename leidinyje sakoma: „Vėliava, kaip ir kryžius, yra šventa“ (The Encyclopedia Americana). Atvaizdai bei simboliai gali būti padaryti iš medžio, akmens, metalo, audeklo. Pirmieji Jėzaus mokiniai negarbino Romos imperatoriaus, o tai, pasak istoriko Danieliaus Menikso, tas pats, kas „atsisakymas pagerbti vėliavą arba duoti ištikimybės priesaiką“.

Tad kaip manai, ar, Dievo požiūriu, yra koks skirtumas, iš ko padarytas religinis dirbinys — iš audeklo, medžio, akmens ar metalo? — — Ar derėtų Jehovos tarnui lenktis prieš tokį stabą? — — Šadrachas, Mešachas ir Abed Negas to nedarė ir Jehova jais džiaugėsi. Kaip tu galėtum sekti jų pavyzdžiu? — —