AR MĖGSTI šventes? — — Jose gali būti labai smagu. Kaip manai, ar Didysis Mokytojas nori, kad mes pramogautume? — — Sykį jis pats kartu su keletu mokinių dalyvavo viename pokylyje — vestuvėse. Jehova yra „laimingasis Dievas“, todėl jam patinka, kai mes gražiai linksminamės. (1 Timotiejui 1:11, NW; Jono 2:1-11)

Šios knygos 29 puslapyje pasakojama, kaip Jehova perskyrė Raudonąją jūrą ir leido izraelitams ją pereiti. Ar prisimeni? — — Paskui visa tauta giedojo, šoko ir dėkojo Jehovai. Tai buvo tikra šventė. Žmonės nepaprastai džiaugėsi. Dievas, be abejo, irgi buvo laimingas. (Išėjimo 15:1, 20, 21)

Beveik po 40 metų izraelitai dalyvavo kitame dideliame pasilinksminime — šįkart pakviesti tų, kurie negarbino Jehovos. Tie žmonės lenkėsi kitiems dievams, juos šlovino, net ištvirkaudavo — turėdavo lytinių santykių ne su savo sutuoktiniu. Kaip manai, ar derėjo izraelitams linksmintis su jais? — —  Jehovai tai nepatiko ir jis nubaudė savo tautą. (Skaičių 25:1-9; 1 Korintiečiams 10:8)

Biblijoje minimi ir du gimtadieniai. Gal kuris nors buvo Didžiojo Mokytojo? — — Ne. Abu juos šventė vyrai, netarnaujantys Jehovai. Vienas buvo karalius Erodas Antipas. Jis valdė Galilėją, kur tuo metu gyveno Jėzus.

Karalius Erodas nusidėjo daugeliu blogų dalykų. Jis gyveno su savo brolio žmona. Jos vardas buvo Erodiada. Dievo tarnas Jonas Krikštytojas pasakė Erodui, jog tai yra nedora. Erodui tokie žodžiai nepatiko ir jis uždarė Joną į kalėjimą. (Luko 3:19, 20)

Jonui sėdint kalėjime Erodas šventė savo gimtadienį. Suruošė didelę puotą, pakvietė nemažai žymių svečių. Visi valgė, gėrė, linksminosi. Ten atėjusi Erodiados duktė šoko svečiams. Jiems taip patiko jos šokis, kad karalius Erodas panoro duoti jai kokią nors nepaprastą dovaną. Jis tarė: „Ko tik prašytum, aš tau duosiu, kad ir pusę savo karalystės!“

 Ko ji paprašė? Gal pinigų? Gražių drabužių? Rūmų? Nežinodama, ką sakyti, mergina nuėjo pas savo motiną Erodiadą ir paklausė: „Ko prašyti?“

Erodiada labai nekentė Jono Krikštytojo ir liepė dukteriai prašyti jo galvos. Mergina priėjusi prie karaliaus pasakė: „Noriu, kad man tuojau duotum dubenyje Jono Krikštytojo galvą.“

Karalius Erodas žinojo, kad Jonas yra geras žmogus, todėl nenorėjo jo nužudyti. Tačiau karalius buvo davęs pažadą ir bijojo, ką svečiai pamanys, jeigu jis žodžio netesės. Todėl Erodas pasiuntė į kalėjimą budelį nukirsti Jonui galvą. Netrukus tas grįžo nešinas dubenyje Jono galva ir padavė merginai, o ši atidavė motinai. (Morkaus 6:17-29)

Ne ką geresnis kitas Biblijoje paminėtas gimtadienis. Tai buvo Egipto valdovo garbei iškeltos vaišės. Per jas valdovas irgi įsakė nukirsti vienam vyrui galvą, o jo kūną  pakabinti ant stulpo paukščiams sulesti! (Pradžios 40:19-22) Kaip manai, ar tie du pasilinksminimai patiko Dievui? — — Ar būtum norėjęs ten svečiuotis? — —

Žinia, kiekvienas Biblijos pasakojimas ko nors pamoko. Joje minimi tik du gimtadieniai ir abu nepraėjo be nusikaltimų. Tad kaip tau atrodo, koks yra Dievo požiūris į gimtadienių šventimą? Ar jis tam pritaria? — —

Tiesa, šiandien per tokias šventes niekam galva nekertama. Tačiau švęsti gimtadienius sugalvojo žmonės, kurie nebuvo tikrojo Dievo garbintojai. Apie Biblijoje paminėtus gimtadienius viename leidinyje rašoma: „Tik nusidėjėliai... labai džiūgauja tą dieną, kurią gimė“ (The Catholic Encyclopedia). Ar norime būti į juos panašūs? — —

O ar Didysis Mokytojas švęsdavo savo gimtadienį? — — Ne, Biblijoje niekur nepaminėta, kad Jėzus būtų tai daręs. Pirmieji Jėzaus mokiniai jo gimtadienio irgi nešventė. Ar žinai, kodėl vėliau žmonės ėmė švęsti Jėzaus gimtadienį gruodžio 25-ąją? — —

Kaip aiškinama viename leidinyje, ši data buvo pasirinkta todėl, kad „romėnams tai buvo Saturno šventė, saulės gimimo dienos iškilmės“ (The World Book Encyclopedia). Taigi žmonės pradėjo švęsti Jėzaus gimtadienį pagoniškos šventės dieną!

Iš kur žinoma, kad Jėzus gimė ne gruodį? — — Biblijoje sakoma, kad tą naktį, kai Jėzus gimė, piemenys buvo lauke. (Luko 2:8-12) Juk jie nebūtų nakvoję ten šaltą lietingą gruodį.

 Daugelis žino, kad Kalėdos nėra Jėzaus gimtadienis ir kad tą dieną pagonys rengdavo iškilmes, kurios nepatiko Dievui. Bet žmonės vis tiek švenčia Kalėdas. Jiems labiau rūpi linksmintis, o ne kaip Dievas žiūri į tokias šventes. O mes juk norime įtikti Dievui, ar ne? — —

Todėl rengdami kokį vakarėlį stenkimės, kad jis būtų geras Jehovos požiūriu. Šventę galime suruošti bet kuriuo metų laiku — nereikia tam tikros dienos. Galime valgyti skanų maistą ir žaisti linksmus žaidimus. Ar norėtum tokio vakarėlio? — — Pasikalbėk su tėvais. Gal jų padedamas ir tu surengsi smagų pasilinksminimą. Argi nebūtų puiku? — — Bet prieš tai pagalvok, koks turėtų būti pobūvis, kad jis patiktų Dievui.