KAIP galime džiuginti Dievą? Ar galime jam ką nors duoti? — — Jehova sako: „Man priklauso visi gyvūnai miške.“ Jis taip pat primena: „Mano yra sidabras ir mano yra auksas.“ (Psalmyno 24:1; 50:10; Agėjo 2:8) Vis dėlto kai ką Dievui galime duoti. Ką būtent? — —

Jehova leidžia mums patiems apsispręsti, ar jam tarnausime. Dievas neverčia mūsų to daryti. Šiame skyriuje pasistengsime suprasti, kodėl Dievas mus sukūrė tokius, kad galime rinktis, tarnauti jam, ar netarnauti.

Ko gero, žinai, kas yra robotas. Tai automatas, sukonstruotas daryti viską, ko nori jo kūrėjas. Robotas nieko negali sugalvoti pats. Jehova galėjo mus visus sukurti panašius į robotus, darančius tai, ko jis pageidauja. Tačiau Dievas taip nepasielgė. Ar žinai kodėl? — — Yra žaislinių robotų: paspaudi mygtuką ir jie daro konstruktoriaus nustatytą veiksmą. Ar esi tokį matęs? — — Paprastai žaislas, darantis tik kas nustatyta, greitai nusibosta. Dievas nenori, kad paklustume jam lyg tarnauti  užprogramuoti robotai. Jehova nori, kad mes tarnautume jam iš meilės ir patys trokštume paklusti.

Kaip, tavo manymu, mūsų dangiškasis Tėvas jaučiasi, kai noriai jam paklūstame? — — Pasakyk, kokius jausmus tavo elgesys sukelia tėvams? — — Biblijoje rašoma, kad išmintingas sūnus „neša tėvui džiaugsmą“, o paikas vaikas — „motinos skausmas“. (Patarlių 10:1) Ar pastebėjai, kad mama ir tėtis laimingi, kai darai viską, ko jie prašo? — — O kaip tėvai jaučiasi, kada neklausai? — —

Tad pagalvok ir apie mūsų dangiškąjį Tėvą Jehovą. Jis pasako, kaip galime jį džiuginti. Paimk savo Bibliją ir atsiversk Patarlių 27:11. Tai Dievo žodžiai mums: „Mano vaike, įgyk išminties ir pradžiugink mano širdį, kad turėčiau, ką atsakyti tam, kuris iš manęs šaiposi.“ Ar žinai, ką reiškia šaipytis? — — Pavyzdžiui, kas nors gali pajuokti tave, kad nesugebi to, ką sakei galįs padaryti. O kaip Šėtonas šaiposi iš Jehovos? — — Pažiūrėkime.

Aštuntame šios knygos skyriuje skaitei, jog Šėtonas geidžia būti pats aukščiausias ir trokšta visus valdyti. Jo tvirtinimu,  žmonės Jehovą garbina tik tam, kad gautų iš jo amžiną gyvenimą. Sugundęs Adomą ir Ievą nepaklusti Jehovai, Šėtonas metė Dievui priekaištą. Jis pasakė: ‘Žmonės tau tarnauja tik todėl, kad viską iš tavęs gauna. Leisk, ir aš visus atitrauksiu nuo tavęs.’

Tiesa, lygiai tokių žodžių Biblijoje nerasi. Tačiau skaitydami apie Jobą matome, kad Šėtonas Dievui kalbėjo panašiai. Tiek Šėtonui, tiek Jehovai buvo svarbu, ar Jobas liks ištikimas Dievui, ar ne. Kad sužinotume, kaip klostėsi įvykiai, atsiverskime Bibliją ir perskaitykime Jobo 1 ir 2 skyrius.

Pirmajame Jobo skyriuje rašoma, kad danguje angelams susirinkus pas Jehovą ateina ir Šėtonas. Jehova klausia Šėtono: „Kur buvai?“ Šis atsako vaikščiojęs po žemę. Jehova  toliau jo klausia: ‘Ar atkreipei dėmesį į Jobą, kuris man tarnauja ir nedaro nieko pikta?’ (Jobo 1:6-8)

Šėtonas tuoj atrėžia: ‘Jobas garbina tave tik dėl to, kad gyvena be jokių bėdų. Jei jis neteks tavo apsaugos bei palaimų, keiks tave į akis.’ Tada Jehova atsako: ‘Gerai, Šėtone, daryk su juo, ką išmanai, tik prieš jį patį nepakelk rankos.’ (Jobo 1:9-12)

Ką daro Šėtonas? — — Jis pasistengia, kad vagys pasiglemžtų Jobo galvijus, asilus ir nužudytų piemenis, paskui trenkia žaibu ir sudegina avis bei jų ganytojus. Kiti piktadariai pagrobia kupranugarius, o juos prižiūrinčius žmones išžudo. Galiausiai Šėtonas sukelia vėtrą ir sugriauna namus, kur susirinkę dešimt Jobo vaikų, ir visi jie žūsta. Nors Jobas kenčia tokias nelaimes, tačiau nenustoja tarnauti Jehovai. (Jobo 1:13-22)

Vėl pamatęs Šėtoną Jehova pabrėžia, kad Jobas vis dar ištikimas. Šėtonas atkerta: ‘Jei leistum paliesti jo kūną, jis imtų keikti tave į akis.’ Jehova leidžia Šėtonui žeisti Jobą, bet draudžia nužudyti.

 Šėtonas sukelia Jobui ligą: visas jo kūnas pasidengia skauduliais. Jie taip dvokia, kad niekas nenori nė artyn prieiti. Net žmona Jobui sako: „Keik Dievą ir mirk!“ Apsilanko vyrai, kurie dedasi Jobo draugais, ir dar daugiau sukelia skausmo sakydami, kad visos šios nelaimės užgriuvo jį dėl sunkių nusižengimų. Visų Šėtono siųstų nelaimių ir skausmo prislėgtas Jobas toliau ištikimai tarnauja Jehovai. (Jobo 2:1-13; 7:5; 19:13-20)

Kaip jaučiasi Jehova matydamas Jobo ištikimybę? — — Jis yra laimingas, nes gali pasakyti Šėtonui: ‘Pažvelk į Jobą! Šis man tarnauja noriai.’ Ar tu būsi toks kaip Jobas, kad Jehova ir tave laikytų pavyzdžiu, įrodančiu Šėtono melagystę? — — Tikra garbė duoti tokį atsaką Šėtonui, tvirtinančiam, jog gali kiekvieną priversti nebetarnauti Jehovai. Jėzus tai laikė garbe.

Didysis Mokytojas niekada nesileido Šėtono priverčiamas daryti ką nors bloga. Tik pagalvok, kaip tokiu pavyzdingu Sūnumi džiaugėsi Tėvas! Rodydamas į Jėzų Jehova galėjo pasakyti Šėtonui: ‘Pažvelk į mano Sūnų! Jis man visiškai ištikimas, nes mane myli!’ Nepamiršk, kad Jėzus irgi yra laimingas galėdamas džiuginti savo Tėvo širdį. Jėzui tai toks džiaugsmas, kad jis net sutiko mirti ant kančių stulpo. (Hebrajams 12:2, Jr, išnaša)

Ar trokšti būti kaip Didysis Mokytojas ir džiuginti Jehovos širdį? — — Stenkis vis geriau suprasti, ko Jehova iš tavęs tikisi, ir džiugink jį tai darydamas.