AR ŽINAI maldą, kurios Jėzus išmokė savo sekėjus? — — Jei ne, paskaitykime ją kartu iš Evangelijos pagal Matą 6:9-13. Toje maldoje, daugelio vadinamoje „Tėve mūsų“, yra žodžiai: „Teateinie tavo karalystė.“ Ar žinai, kas yra Dievo Karalystė? — —

Pasiaiškinkime: karalius yra kokios nors šalies arba krašto valdovas. Jo valdžia vadinama karaliavimu, arba karalyste. Kai kur aukščiausią valdžią turintis asmuo vadinamas prezidentu. O kaip vadinamas Dievo pažadėtas Valdovas? — — Karaliumi. Todėl ir Dievo valdžia vadinama Karalyste.

Ar žinai, ką Jehova Dievas paskyrė Karaliumi? — — Savo Sūnų Jėzų Kristų. Kodėl jis yra geresnis už bet kurį žmonių  išrinktą valdovą? — — Kadangi tikrai myli savo Tėvą Jehovą ir visuomet daro, kas teisinga.

Dar prieš Jėzui užgimstant Betliejuje, Biblijoje jau seniai buvo pasakyta apie jo gimimą ir kad jis bus Dievo paskirtasis Valdovas. Perskaitykime, kas apie jį rašoma Izaijo 9:5, 6 (Jr, išnaša): „Kūdikis mums gimęs, sūnus yra mums duotas, ir valdžia padėta ant jo peties, ir jam bus duotas vardas... Taikos Kunigaikštis. Jo valdžia bus didelė ir taika neturės galo.“

Jėzus, Dievo Karalystės Valdovas, čia vadinamas Kunigaikščiu. Jis yra Didžiojo Karaliaus, Jehovos, Sūnus. Bet ir patį Jėzų Jehova padarė Karaliumi — į jo rankas atidavė žemės valdžią tūkstančiui metų. (Apreiškimo 20:6) Po savo krikšto Jėzus pradėjo skelbti: „Atsiverskite, nes prisiartino dangaus karalystė!“ (Mato 4:17)

Kodėl, tavo manymu, Jėzus žmonėms sakė, kad Karalystė prisiartino? — — Kadangi Karalius, kuris vėliau valdys iš dangaus, buvo su jais! Todėl Jėzus kalbėjo: „Dievo karalystė jau yra tarp jūsų.“ (Luko 17:21) Ar nebūtum norėjęs pamatyti Jehovos paskirtą Karalių taip arti, jog net būtum galėjęs jį paliesti? — —

Na, o kokio svarbaus darbo padaryti Jėzus atėjo į žemę? — — Į šį klausimą jis atsakė taip: „Ir kitiems miestams aš turiu skelbti gerąją naujieną apie Dievo karalystę, nes tam ir esu siųstas.“ (Luko 4:43) Jėzus žinojo, jog vienas paskelbti tos naujienos visiems negalės. Tad ką, tavo manymu, jis darė? — —

 Jėzus pasiėmė talkininkų ir rodė jiems, kaip skelbti žinią. Pirmiausia jis išmokė tuos dvylika, kuriuos buvo išsirinkęs apaštalais. (Mato 10:5, 7) Bet ar tik juos Jėzus mokė šio darbo? Ne tik, nes Biblijoje rašoma, kad Jėzus to mokė ir kitus. Po kurio laiko jis pasiuntė pirma savęs net 70 mokinių paskirstęs poromis. Ko jie mokė žmones? — — Jėzus liepė: „Sakykite visiems: ‘Jums prisiartino Dievo karalystė!’“ (Luko 10:9) Taip žmonės sužinojo apie Dievo valdžią.

Senovės Izraelyje naujas karalius viešai pasirodydavo įjodamas į miestą ant asiliuko. Dabar taip padaro Jėzus lankydamasis Jeruzalėje paskutinį kartą. Juk Jėzus ruošiasi būti Dievo Karalystės Valdovas. O ar žmonės nori, kad jis būtų Karalius? — —

Jam jojant pro minią, dauguma tiesia savo viršutinius drabužius priešais jį ant kelio. Kiti laužia ir kloja medžių šakas. Taip žmonės rodo, jog nori, kad Jėzus būtų jų Karalius. Jie šaukia: „Garbė karaliui, kuris ateina Jehovos vardu!“ Bet ne visi džiaugiasi. Štai kai kurie tikėjimo vadovai netgi sako Jėzui: „Sudrausk savo mokinius!“ (Luko 19:28-40; NW)

Po penkių dienų Jėzų suima ir nuveda į rūmus pas valdytoją Poncijų Pilotą. Jėzaus priešai tvirtina, kad Jėzus skelbėsi karaliumi ir kad einąs prieš Romos valdžią. Pilotas jo klausia apie tai. Jėzus sako, kad nemėgino užgrobti valdžios. Jis taria Pilotui: „Mano karalystė ne iš šio pasaulio.“ (Jono 18:36)

Tuomet Pilotas išeina ir pasako miniai, jog neranda kuo kaltinti Jėzų. Bet dabar žmonės nebenori, kad Jėzus būtų jų Karalius ir kad jį paleistų. (Jono 18:37-40) Vėl pasikalbėjęs  su Jėzumi, Pilotas neabejoja, kad šis nieko bloga nepadarė. Tad galiausiai išveda Jėzų į lauką ir sako: „Štai jūsų karalius!“ Bet žmonės šaukia: „Šalin, šalin! Ant stulpo jį!“

Pilotas klausia: „Nejaugi turiu prikalti jūsų karalių?“ Vyriausieji kunigai atsako: „Mes neturime karaliaus, tiktai ciesorių.“ Tik pagalvok! Tie nedori kunigai nuteikė prieš Jėzų ir žmones! (Jono 19:1-16; NW)

Šiandien žmonės elgiasi panašiai. Dauguma iš tikrųjų nenori, kad Jėzus būtų jų Karalius. Jie gali sakyti, jog tiki Dievą,  tačiau paklusti Dievui ir Kristui nenori. Jiems patinka turėti valdžią savo rankose.

O kaip mes? Sužinoję apie Dievo Karalystę ir visus nuostabius dalykus, kuriuos ji padarys, ką jaučiame Dievui? — — Mes jį pamilstame, ar ne? — — Tačiau kaip galime rodyti, kad jį mylime ir trokštame būti jo Karalystės pavaldiniai? — —

Savo nuoširdžius jausmus Dievui galime parodyti sekdami Jėzaus pavyzdžiu. Kaip pats Jėzus rodė meilę Jehovai? — — „Visuomet darau, kas jam patinka“, — pasakė Jėzus. (Jono 8:29) Taip, Jėzus atėjo į žemę ‘vykdyti Dievo valios’ ir „baigti jo darbo“. (Hebrajams 10:7; Jono 4:34) Dar prisimink, ką Jėzus padarė prieš pradėdamas skelbti apie Karalystę.

Jėzus nuėjo pas Joną Krikštytoją prie Jordano upės. Abu įbrido į vandenį, Jonas panardino jį ir paskui iškėlė. Ar žinai, kodėl Jonas pakrikštijo Jėzų? — —

Jėzus pats to paprašė. Bet iš kur žinome Dievą norėjus, kad Jėzus pasikrikštytų? — — Ogi iš to, kad Jėzui išbridus pasigirdo Dievo  balsas iš dangaus: „Tu mano mylimasis Sūnus, tavimi aš gėriuosi.“ Dievas net pasiuntė savo šventąją dvasią ir ji tarsi balandis nusileido ant Jėzaus. Tad pasikrikštydamas Jėzus parodė, jog nori tarnauti Jehovai visą gyvenimą — amžinai. (Morkaus 1:9-11)

Tu dar vaikas. O ką ketini daryti užaugęs? — — Ar norėsi būti kaip Jėzus ir pasikrikštyti? — — Turėtum sekti juo, nes Biblija sako, jog Jėzus ‘paliko mums pavyzdį, kad eitume jo pėdomis’. (1 Petro 2:21) Krikštu parodysi, jog iš tikrųjų trokšti būti Dievo Karalystės pavaldinys. Bet vien pasikrikštyti nepakanka.

Turime klausyti Jėzaus ir daryti viską, ko jis mokė. Jėzus sakė, kad turime būti „ne iš pasaulio“. Ar paklustume jam, jei įsitrauktume į pasaulio reikalus? Jėzus ir jo apaštalai tokių dalykų šalinosi. (Jono 17:14) Užuot draugavę su pasauliu, ką jie darė? — — Pasakojo žmonėms apie Dievo Karalystę. Tas darbas jiems buvo labai svarbus. O mes ar galime daryti tą patį? — — Taip. Jei nuoširdžiai meldžiame, kad ateitų Dievo Karalystė, tai apie ją ir pasakosime.