1, 2. Kodėl kartais prireikia klausti?

TIKRIAUSIAI pastebėjote, kokie smalsūs vaikai. Kai kurie vos pramokę kalbėti jau klausinėja. Išplėtę akutes žiūri į jus norėdami sužinoti: kodėl dangus mėlynas? iš ko padarytos žvaigždės? kas paukščius išmokė čiulbėti? Mėginate atsakyti, bet tai ne visada lengva. Paaiškinęs kaip galėdamas, kartais vėl išgirstate: o kodėl?

² Klausimų kyla ne vien vaikams. Ir suaugusiems kartais prireikia pasiteirauti kelio, rūpi, kaip išvengti kokio pavojaus, o kitąsyk tiesiog norime patenkinti smalsumą. Tačiau daugelis, regis, nustoja trokšti žinių — pamiršta net pačius svarbiausius gyvenimo klausimus. O jei ir nepamiršta, tai nebando jų išsiaiškinti.

3. Kodėl daugelis nustoja ieškoti atsakymų į pačius svarbiausius klausimus?

³ Atkreipkite dėmesį į klausimus šios knygos viršelyje,  pratarmėje bei šito skyriaus pradžioje. Jie vieni iš esminių. Deja, daug žmonių atsakymų į juos nebeieško. Kodėl? Ar Biblija gali padėti juos išsiaiškinti? Daugelis ją laiko sunkiai suprantama. Kiti varžosi domėtis bijodami pasirodyti juokingi. Treti tiesiog palieka tokias temas gvildenti dvasiniams vadovams ir mokytojams. O kaip jūs?

4, 5. Kokie yra kai kurie esminiai klausimai ir kodėl turėtume ieškoti atsakymų?

⁴ Jums tikriausiai rūpi išsiaiškinti tuos esminius dalykus. Galbūt ne sykį mąstėte: „Kokia gyvenimo prasmė? Ar dabartinis gyvenimas — viskas, ko galiu tikėtis? Koks yra Dievas?“ Pamąstyti verta, tačiau to negana — reikia atkakliai siekti tikrų, išsamių žinių. Garsusis mokytojas Jėzus Kristus pasakė: „Prašykite, ir jums bus duota, ieškokite, ir rasite, belskite, ir bus jums atidaryta“ (Mato 7:7).

⁵ Jūsų pastangos tikrai nenueis veltui (Patarlių 2:1-5). Kad ir ką teigtų kiti, atsakymai yra, ir juos galite rasti Šventajame Rašte — Biblijoje. Suprasti juos nėra per daug sunku. O tai, ką sužinosite, suteiks vilties ir džiaugsmo, jau dabar padarys gyvenimą laimingesnį. Visų pirma apsvarstykime klausimą, kuris rūpi daugeliui.

6. Kodėl daugelis mano, jog Dievas abejingas žmonių kančioms?

⁶ Daugelis taip mano. „Jeigu Dievui rūpėtume, — dažnas svarsto, — pasaulis nebūtų toks, koks šiandieną yra.“ Karai, neapykanta, skurdas. Žmonės serga, kenčia, netenka artimųjų. Todėl ne vienas sako:  „Jei Dievas išties kreiptų dėmesį į mus ir mūsų vargus, argi leistų, kad dėtųsi tokie dalykai?“

7. a) Kas dar paskatina žmones manyti, kad Dievas kietaširdis? b) Ką iš tikrųjų sako Biblija apie mūsų patiriamas negandas?

⁷ Deja, neretai ir dvasininkų mokymai paskatina žmones manyti, kad Dievas kietaširdis. Kodėl? Ištikus nelaimei, jie tvirtina, jog tokia Dievo valia. Šitaip už šiurpius įvykius kaltina Dievą. Ar tai teisinga? Ko iš tikrųjų moko Biblija? Jokūbo 1:13 patikinama: „Nė vienas gundomas tenesako: ‘Aš esu Dievo gundomas.’ Dievas negali būti gundomas į pikta ir pats nieko negundo.“ Taigi jis niekada nesukelia blogybių, kurias matome aplinkui (Jobo 34:10-12). Tiesa, Dievas leidžia joms nutikti. Tačiau leisti kam nors įvykti ir tai sukelti — visiškai skirtingi dalykai.

8, 9. a) Kokia iliustracija padeda suprasti, jog leisti blogį ir jį sukelti — ne tas pats? b) Kodėl būtų neteisinga mesti Dievui kaltę, kad leido žmonijai eiti blogu keliu?

⁸ Tarkim, geras, išmintingas tėvas turi suaugusį sūnų, kuris tebegyvena kartu. Kai sūnus pradeda maištauti ir nusprendžia palikti namus, tėvas jo nesulaiko. Sūnus nueina blogais keliais ir patenka į bėdą. Ar tėvas kaltas dėl jo nelaimių? Ne. (Luko 15:11-13.) Panašiai ir su Dievu: kai žmonės renkasi blogą kelią, jis nesulaiko, bet nėra kaltas dėl neprotingo jų elgesio padarinių. Taigi niekas negali kaltinti Dievo už žmonijos kančias.

⁹ Esama svarių priežasčių, kodėl Dievas leidžia žmonėms eiti savais keliais. Būdamas išmintingas ir galingas Kūrėjas, jis neprivalo jų nė aiškinti. Bet iš  meilės paaiškina. Šios priežastys analizuojamos 11 skyriuje. Galime būti tikri: nelaimės ne nuo Dievo. Priešingai, kaip tik jis duoda patikimą pažadą mus iš jų išvaduoti (Izaijo 33:2).

10. Kodėl galime pasitikėti, kad Dievas atitaisys visas skriaudas?

¹⁰ Be to, Dievas yra šventas (Izaijo 6:3). Tai reiškia — tyras, taurus. Jis neturi blogio nė krislelio. Taigi juo galime visiškai pasitikėti. Kitaip yra su žmonėmis: jie kartais pamina teisingumą. O ir patys sąžiningiausi pareigūnai dažnai nesugeba atitaisyti blogų žmonių padarytos žalos. Tačiau Dievas — visagalis. Jis geba atitaisyti ir tikrai atitaisys visas skriaudas — blogį nugalės amžiams! (Psalmyno 37:9-11.)

11. a) Kaip Dievas žiūri į neteisybę? b) Ką Dievas jaučia matydamas nelaimes?

¹¹ Tačiau ką Dievas jaučia matydamas, kas dedasi pasaulyje ir mūsų gyvenime? Biblija moko, kad Dievas „myli, kas teisinga“ (Psalmyno 37:28). Taigi jį džiugina gėris ir liūdina blogi darbai. Jis bjaurisi visokia neteisybe. Biblijoje sakoma, jog praeityje matant didelį žmonių nedorumą Dievui „gėlė širdį“ (Pradžios 6:5, 6). Kūrėjas nepasikeitė (Malachijo 3:6). Jam ir dabar labai skaudu matyti žmones kenčiant. „Jis jumis rūpinasi“, — patikinama Biblijoje (1 Petro 5:7).

12, 13. a) Iš kur tokios mūsų savybės kaip meilė ir kaip žiūrime į neteisybę pasaulyje? b) Kodėl galite neabejoti, kad Dievas išvaduos žmoniją iš visų negandų?

¹² Kodėl galime neabejoti, kad Dievui žmonijos kančios kelia skausmą? Tai suprantame iš dar kai ko.  Pasak Biblijos, Dievas sukūrė žmogų panašų į save (Pradžios 1:26). Taigi apdovanojo geromis savybėmis, būdingomis jam pačiam. Pavyzdžiui, ar jums nėra skaudu matyti, kaip kenčia nekalti? Būkite tikras: Dievui — dar skaudžiau.

¹³ Viena puikiausių žmogaus ypatybių — gebėjimas mylėti. Tai irgi iš Dievo. Biblija moko, jog „Dievas yra meilė“ (1 Jono 4:8). Mes mylime todėl, kad myli Dievas. Ar jūs neišvaduotumėte pasaulio iš kančių ir neteisybės, jei turėtumėte tokią galią? Žinoma, išvaduotumėte! Todėl neabejokite: blogio Dievas ilgai nebepakęs. Biblijos pažadai, paminėti šios knygos pratarmėje, nėra vien svajonės ar tuščios viltys. Jie tikrai išsipildys! Tačiau kad tuo patikėtumėte, reikia daugiau žinių apie Dievą, kuris pažadus davė.

14. Kodėl mums svarbu vadinti Dievą vardu?

¹⁴ Ką darote norėdamas su kuo nors susipažinti? Pirmiausiai turbūt pasakote savo vardą. O ar Dievas turi vardą? Daugelyje religijų jis vadinamas tiesiog „Dievu“ ar „Viešpačiu“, bet tie žodžiai juk nėra asmenvardžiai. Tai titulai, kaip „karalius“  ar „prezidentas“. Beje, „Dievas“ ir „Viešpats“ yra tik du iš daugybės Dievo titulų, minimų Biblijoje. Tačiau joje sakoma, kad Dievas turi ir vardą — Jehova. Psalmyno 83:18 (NW) skelbia: „Tu vienintelis, kurio vardas Jehova, esi Aukščiausiasis visoje žemėje.“ Jeigu jūsų turimame Biblijos vertime šio vardo nėra, siūlome panagrinėti Priedo straipsnelį „Dievo vardo reikšmė“, kur paaiškinta, kodėl neretai tas vardas praleidžiamas. Iš tikrųjų Dievo vardas senoviniuose Biblijos rankraščiuose minimas tūkstančius kartų.  Jehova nori, kad jūs vadintumėte jį vardu. Jis tarsi prisistato jums per Bibliją.

15. Ką reiškia Jehovos vardas?

¹⁵ Dievas pasivadino labai prasmingu vardu — Jehova. Šis vardas reiškia, kad Dievas ištesi kiekvieną duotą pažadą ir įgyvendina visus savo ketinimus. * Dievo vardas unikalus, priklauso tik jam. Neprilygstamas ir pats Jehova. Kuo?

16, 17. Ką mums pasako Jehovos titulai: a) „Visagalis“? b) „amžių Karalius“? c) „Kūrėjas“?

¹⁶ Psalmyno 83:18 (NW) skaitėme apie Jehovą: „Tu vienintelis [...] esi Aukščiausiasis.“ Taip pat  tik Jehova vadinamas „Visagaliu“. Apreiškimo 15:3 (J. Skvirecko vertimas) sakoma: „Didingi ir nuostabūs tavo darbai, Viešpatie, visagali Dieve! Teisūs ir tikri tavo keliai, amžių Karaliau.“ Jehova tituluojamas visagaliu, nes jis — pati galingiausia esybė. Jo galia neišmatuojama, beribė. O titulas „amžių Karalius“ primena, kuo dar Jehova neprilygstamas. Jis vienintelis gyvena per amžius. Psalmyno 90:2 pasakyta: „Tu esi Dievas nuo amžių per amžius.“ Ši mintis kelia pagarbią baimę, ar ne?

¹⁷ Jehovai nėra lygių ir todėl, kad jis vienintelis yra Kūrėjas. Apreiškimo 4:11 skaitome: „Vertas esi, mūsų Viešpatie ir Dieve, priimti šlovę, pagarbą ir galybę, nes tu visa sutvėrei, tavo valia visa yra ir buvo sutverta.“ Išties viskas — nematomos dvasinės būtybės danguje, žvaigždės, žibančios padangėje naktį, ant medžių šakų kabantys vaisiai, vandenynuose ir upėse nardančios žuvys — tai Kūrėjo Jehovos rankų darbas!

18. Kas kai kuriems žmonėms kliudo artintis prie Dievo, tačiau ko moko Biblija?

¹⁸ Kai kas, suvokę, koks didis yra Jehova, pabūgsta. Pasijunta pernelyg menki artintis prie jo, netgi mano, kad apskritai tokiam šlovingam Dievui žmogus nieko nereiškia. Tačiau ar tai tiesa? Biblija moko kaip tik priešingai. Apie Jehovą joje sakoma: „Jis visiškai netoli nuo kiekvieno iš mūsų“ (Apaštalų darbų 17:27). Netgi raginama: „Artinkitės prie Dievo, ir jis artinsis prie jūsų“ (Jokūbo 4:8).

19. a) Kaip galime artintis prie Dievo ir kodėl verta tai daryti? b) Kokiomis savybėmis Dievas jus labiausiai traukia?

 ¹⁹ Kaip galite artintis prie Dievo? Tęskite, ką pradėjote, — semkitės žinių apie jį. Jėzus sakė: „Amžinasis gyvenimas — tai pažinti tave, vienintelį tikrąjį Dievą, ir tavo siųstąjį Jėzų — Mesiją“ (Jono 17:3). Biblijos žodžiais, pažinti Jehovą ir Jėzų — tai kelias į „amžinąjį gyvenimą“! Kaip jau minėjome, „Dievas yra meilė“ (1 Jono 4:16). Prie Jehovos traukia ir kitos nuostabios jo savybės. Pavyzdžiui, Biblijoje sakoma, kad Jehova „gailestingas ir maloningas, lėtas pykti, kupinas ištikimos meilės ir tiesos“ (Išėjimo 34:6, NW). Jis „geras ir atlaidus“ (Psalmyno 86:5). Dievas — kantrus (2 Petro 3:9). Jis — ištikimas (Hebrajams 10:23). Kaip Jehova parodė šias bei kitas savybes, matysite skaitydamas Bibliją.

20—22. a) Ar tai, kad Dievo matyti negalime, kliudo su juo suartėti? Paaiškinkite kodėl. b) Nuo ko gali atkalbinėti kai kurie geranoriai žmonės, tačiau koks turi būti jūsų pasiryžimas?

²⁰ Tiesa, Dievo nepamatysime, nes jis — neregima dvasia (Jono 1:18; 4:24; 1 Timotiejui 1:17). Tačiau semdamasis žinių iš Biblijos galite pažinti jo asmenybę ir, anot psalmininko, „gėrėtis Viešpaties žavumu“ (Psalmyno 27:4; Romiečiams 1:20). Kuo geriau Jehovą pažinsite, tuo realesnis jis jums bus ir tuo labiau jį pamilsite bei jausitės jam artimas.

²¹ Per laiką suprasite, kodėl Biblija skatina laikyti Jehovą savo Tėvu (Mato 6:9). Jis mums ne tik davė gyvybę, bet linki paties geriausio — kaip kiekvienas mylintis tėvas savo vaikams (Psalmyno 36:10 [36:9, Brb]). Iš Biblijos net sužinome, kad galime tapti  Jehovos draugais (Jokūbo 2:23). Įsivaizduokite — paties visatos Kūrėjo draugais!

²² Kai kurie žmonės, matydami, jog gilinatės į Dievo Žodį, net ir iš gerų paskatų gali imti jus nuo šito atkalbinėti. Jiems galbūt neramu, kad jūsų įsitikinimai pasikeis. Bet juk siekiate ne bet ko — paties Dievo draugystės! Tegul niekas jūsų nesulaiko!

23, 24. a) Kodėl mokydamiesi turime kelti klausimus? b) Kokia kito skyriaus tema?

²³ Žinoma, iš pradžių pasitaikys nesuprantamų dalykų. Galbūt nesate pratęs prašyti pagalbos, bet nesivaržykite. Kaip sakė Jėzus, verta būti nuolankiam, lyg mažam vaikui (Mato 18:2-4). O vaikai klausinėja nepaliaujamai. Dievas nori, kad rastumėte atsakymus į svarbius jums klausimus. Tie, kas troško mokytis apie Dievą, Biblijoje giriami. Paminėta apie žmones, kurie nuodugniai aiškinosi Raštus, norėdami įsitikinti, ar iš tikrųjų mokosi tiesos (Apaštalų darbų 17:11).

²⁴ Jeigu norime išties pažinti Jehovą, turime studijuoti Bibliją. Ji skiriasi nuo kitų knygų. Kuo? Apie tai tolesnis skyrius.