Kosomar nuejaas toma

Skip to table of contents

ESULA LOSODIT

Anyoin Abeit Naikamunit Edeke?

Anyoin Abeit Naikamunit Edeke?
  • Epodokinit kereka cut Edeke nuikamunitos ijo?

  • Ikoni bo Edeke ai? Ejaatar ngesi ka ekiror?

  • Ipedor kereka oni aidukun epaperone kede Edeke?

1, 2. Kanukinyo ejokunar duc aingitingit aingiseta?

IPUPUNITOR ijo epone loingisiata idwe aingiseta? Luipu kakesi egeunete aingitingit nepe ejenuniata einer. Esesenete kesi ijo kosodete aingit aingiseta kwapenat: Kanukinyo eraar akuj nabululu? Aibo ejaasi acer paraan? Ingai bo esisianakini akweny ayore? Itamakin ijo noi abongonokin, konye mam epatana. Abongonokineta kon da nuejokuk epedorete bobo ayangaun aingiset ace: Kanukinyo?

2 Mam erai idwe bon ingisingisete aingiseta. Neipol, iyatakin oni aingitingit aingiseta. Iswamai oni nu kanu adumun erot wok, kanu aisisiaun atiokisio nuibusakinit ainac, araibo kanu aisimonikin eipud wok. Konye itunga luipu mam bala epodokinitos aingitingit aingiseta, aitelekarit nuapolok. Ajalakis kesi aimo abongonokineta.

3. Kanukinyo epalaratar luipu aitam aimo abongonokineta nuka aingiseta nuepolok noi?

3 Komoom nuikamunitos aingiset naejai kuju naka eitabo kalo, ka aingiseta nuikeunitai kageunet, araibo ngun nuejaas ageunet naka esula kalo. Nukesi ace kaingiseta nuepolok nuipedori ijo aingit. Konye itunga luipu ajalakis aitam aimo abongonokineta. Kanukinyo? Ejaatar kereka Ebaibuli kede abongonokineta? Eomitos ice ebe etiono amisikin akebongonokineta. Ice ekuriaka ebe aingitingit aingiseta eyauni ileic. Ido ice ebalas ebe edolit ajalakinia aingiseta kwangun kede engarenok ka esisianakinak luka ediinin. Dobodo ijo?

4, 5. Anibo ace kaingiseta nuepolok kotoma aijar nuipedori oni aingit, ido kanukinyo ibusakinitor oni aimo abongonokineta kec?

4 Aticepak erai abeit ebe ipodokinit ijo adumun abongonokineta nuka aingiseta nuepolok nuikamunitos aijar. Komam abuonokin acepakio iwomoomoenenei ijo ebe: ‘anyoin alosikinet naka aijar? Nabon nges aijar naejai? Ikoni bo Edeke ai?’ Ejok aingit aingiseta kwape kangun, ido mam inyeikin aingitigit kiton neidumuna ijo abongonokineta nukabeit nuisimonikinete. Kabal esisianakinan loajenara Yesu Kristo ebe: “Kilipa, kiinakinio; komoata, idumunete; kikuukuoto, kiaikinio.”​—Matayo 7:7.

5 Arai kinyikok ijo amoenen abongonokineta nuka aingiseta nuepolok, idumuni ijo ebe epedori aimo kon araun na imedai. (Awaragasia 2:1-5) Karaida ejaas acekiro nubalasi icetunga, ejaasi abongonokineta toma Obaibuli, ido ipedori ijo da adumun kesi. Mam abongonokineta nu eraasi nuetioko amisikin. Aitojokarit, eyaunete amuno ka aiyalama. Ido epedorete aingarakin ijo adumun aijar naejok kwapekwana. Kanu ageun, kaanyutu ber oni aingiset naetapas itunga luipu.

ERAI KEREKA EDEKE LOMAM EPODOKINIT IDO KONINIK ETAU?

6. Kanukinyo eomitotor itunga luipu ebe mam Edeke epodokinit kanuka aiticanitoi naka itunga?

6 Itunga luipu eomitos ebe ikon teni Edeke nen. Ebakasi kesi ebe: ‘Karai kopodokinite Edeke, mam ti akwap na ejokuna?’ Arai kisesen akwap, ianyuni ebe epol ejie, edinget ka aitaritoi. Ido kwape idiopediopen, idekanakin oni, itaritoi, itwanianari luminan wok da kotoma atwanare. Kanukangun, ebalasi luipu ebe, ‘karai kopodokinite Edeke isio ka atiokisio kosi, mam ti ngesi itikoki iboro ngun aiswamaunun?’

7. (a) Epone ani ainakinata esisianakinak luka idiinin itunga luipu aomoom ebe eninik Edeke etau? (b) Anyoika bo cut nuisisianakini Ebaibuli nuikamunitos atiokisio nukidoikinete oni?

7 Nukaroko bobo, einakinitos esisianakinak luka idiinin itunga aomit ebe eninik Edeke etau. Koipone kani? Netakanuna ationis, ebalas kesi ebe erai ngin akote naka Edeke. Kabeit, esisianakinak lu kesi itoronitos Edeke kanuka iboro lueroko luetakanunenete. Konye erai kereka ngin abeit naikamunit Edeke? Anyoika bo cut nuisisianakin Ebaibuli? Ebongokinit Yakob 1:13 ebe: “Kinyek yenecodunio einer ebe, ‘Edeke kacoduni eo;’ naarai mam epedori Edeke acodunio kanukarokok, ido es elopet mam ecoduni ituanan kere.” Aso mam cut Edeke erai alibunet naka aronis naitei oni kotoma akwap. (Yob 34:10-12) Eebo, ecamakinit ngesi iboro luarokok atakanun. Konye ejai atiaketait naepol kiding acamakin ibore atakanun kede ayangaun nges.

8, 9. (a) Epone ani ipedoria ijo aituput atiaketai naejai kiding acamakin aronis ajaun kede ayangaun nges? (b) Kanukinyo eroniar oni aitoronit Edeke kanu acamakin itunga aitup erot loerono?

8 Kwape aanyunet, komoom nuikamunitos papa loeco ido komina loejator okoku loepol koroko iboie ore kede ikeuriak. Kipalionor esapat lo kosodi aseun anyoun kore, mam papake isimiki ngesi. Etupakin esapat lo erot loerono loka aijar kosodi adumun ationis. Biai, erai kereka papake nges ayangaunit atiokisio nejai okokuke? Mam. (Luka 15:11-13) Kwape kwangin, mam Edeke isimikit itunga aitup erot lokaronon loaseutu kesi, konye mam erai nges eyangaunit atiokisio nuatakanutu. Kabeit cut, mam ejok aitoronit Edeke kanuka atiokisio nuka itunga.

9 Ejaasi akiro nuejokuk nuacamakina Edeke itunga atupar erot lokaronon. Kwape Lokasuban wok lokacoa ido lokapedor kere, mam ngesi ibusakinit aitetemikin oni akiro nu kere. Konye kanuka amina ke, etetemik Edeke oni nu. Ibuni ijo aiyatakin aisisiaun akiro nu kotoma Osula 11. Kojen ebe, mam erai Edeke eyangaunit atiokisio nuitanakinete oni. Konye, etijenikinit ngesi oni eipone loebeitor ngesi atemokin ejauten wok!​—Isaia 33:2.

10. Kanukinyo ipedoria oni amunokin ebe ebuni Edeke aijulakin nuayau aronis toma akwap kere?

10 Aiyatakin, erai Edeke lokalaunan. (Isaia 6:3) Apolouke ebe erai nges loesegara ido kolai. Emamei adioronis kanejai nges. Ipedori do oni amunokin ngesi cut. Mam ngesi erai kwape itunga luipedorete aroniar. Karaida itunga luemunoko noi luipugaete, emameotor kede apedor naka alemar arokisio nuiswamaete itunga lukarokok. Konye erai Edeke Lokapedor kere. Ebuni ngesi aijulakin ngun kere nuayau aronis nejaasi itunga. Kedolu apak ngin, ebuni Edeke alemar atiokisio kotoma akwap ikar kere!​—Isabulin 37:9-11.

EPONE ANI EPUPIO EDEKE KANUIKAMUNITOS AMAMUS ETUBE LOEJAI TOMA AKWAP?

11. (a) Epone bani epupio Edeke kanu amamus etube? (b) Epone bani epupio Edeke kanuka aiticanitoi kon?

11 Kwape kwana, epone bani epupio Edeke kanu iswamasi kotoma akwap ido kotoma aijar kon? Eebo, isisianakin Ebaibuli ebe erai Edeke ‘loemina etube.’ (Isabulin 37:28) Epodokinit nges noi nuikamunitos nuejokuka ka nueroko da. Engara ngesi amamus etube loediopone kere. Ebala Ebaibuli ebe, abu ‘kokadak Edeke kotauke’ nelelebunor aronis toma akwap kapaarasia nukolo sek. (Ageun 6:5, 6) Mam Edeke ijulakina. (Malaki 3:6) Eringa ngesi elait aanyun aiticanitoi naejai toma akwap kere. Ido elait Edeke aanyun itunga iticanitos. Ebala Ebaibuli ebe “epod es yesi.”​—1 Petero 5:7.

Isisianakin Ebaibuli ebe Yawe Lokasuban akwap kere, emina

12, 13. (a) Kanukinyo kijaar oni kaiponesio luejokuka kwapenat amina, ido epone ani kinakina oni amina asesen nuiswamasi kotoma akwap? (b) Kanukinyo ipedoria oni amunokin ebe ebuni Edeke cut alemar atiokisio nuejaasi toma akwap?

12 Epone bani ijenunia oni cut ebe elait Edeke aanyun aticanitoi? Aitigogongoret nges na. Isisianakini Ebaibuli ebe esubitai etunganan kotoma aputo naka Edeke. (Ageun 1:26) Ijaatar oni da iponesio luejokuka naarai ejaatar Edeke iponesio luejokuka. Kwape aanyunet, ipupi kereka ijo erono arai kiwanyu ijo itunga lumam egwaunitos akiro iticanio? Arai ipodokinit ijo amamus etube ngol, kojen ebe epodokinit Edeke adepar ijo.

13 Idiopet koboro luejokuka luikamunitos itunga nges ajaut kede amina. Itodunit ngin bobo ebe ejaatar Edeke kede amina. Isisianakini Ebaibuli ebe “erai Edeke amin.” (1 Yokana 4:8) Imina oni naraai emina Edeke. Epedori amina ainakin ijo aitanang aiticanitoi ka amamus etube loitei ijo kotoma akwap? Arai kojaatar ijo kede apedor naka aswam ngun, ti ijo kiswama kwangin? Eebo cut! Ipedori ijo amunokin ebe ebuni Edeke aitanang aiticanitoi ka amamus etube. Aisumununeta nuelimunitai kageunet naka eitabo kalo mam eraas airujasia araibo amuno naemamei. Aisumununeta nuka Edeke ebunete cut aitodolikin! Kanuka aibwaikin aiyuun kon toma aisumununeta ngun, ibusakinit ijo ajenun nuipu nuikamunitos Edeke loisumunit kes.

EKOTO EDEKE IJO AJENUN NGESI

Arai ikoto ijo icetunganan ajenun ijo, mam ijo ilimokin ngesi ekonikiror? Itijenikinit oni Edeke ekekiror kotoma Obaibuli

14. Ingai bo ekiror loka Edeke, ido kanukinyo ibusakinitor oni aitosom nges?

14 Arai ikoto ijo ice itunganan ajenun ijo, inyoin bo ipedori ijo aswam? Mam ti ijo itijenikini ngesi ekoni ekiror? Konye ejaatar Edeke da kede ekiror? Idiinin luipu ebongokinete ebe ekekiror ngesi “Edeke” araibo “Ejakait,” konye mam ngul eraasi ikiroria obe. Eraasi ngul adoketa, kwape eraatar “ekabaka” ka “epuresident” adoketa. Isisianakini Ebaibuli ebe ejaatar Edeke adoketa nuipu. “Edeke” ka “Ejakait” kesi ace kakesi. Konye isisianakin Ebaibuli ebe ejaasi Edeke kede ekiror ke obe: Yawe. Ebalas Isabulin 83:18 ebe: “Tetere ejenunete ebe ijo bon, loerai ekonikiror Yawe, irai loijai kuju kakuj koyaite akwap kere.” Arai mam ekon Ebaibuli ejaatar ekiror ngol, ipedori ijo aiyatakin aingic nuiyatakinitai kotoma apapulai 195-7 koitabo kalo kanu ajenun akiro nueraatar kwangin. Abeit nges na ebe ejai ekiror loka Edeke toma aiwadikaeta nuka Ebaibuli nukolosek irwan ilukumin luipu. Aso ekoto Yawe ijo ajenun ekekiror ka aitosom da. Itosomai ngesi Ebaibuli kanu aitejenunor.

15. Anyoin bo apolou naka ekiror Yawe?

15 Abu Edeke koseu ekiror loejaasi kede apolou. Ekiror Yawe, erai ekepolou ebe epedori Edeke aitodolikin adiosumunet kere naeinakini nges, ido epedori nges aswam adiolosikinet kere naejaatar. * Erai ekiro loka Edeke loitegelikina noi. Erai loebeit nges bon. Ido da, itegelikina Yawe kowaitin luipu noi. Koipone ani?

16, 17. Anyoika nuipedori oni aisisia nuikamunitos Yawe kotoma adoketa nuta: (a) “Lokapedor kere”? (b) “Ekabaka loka apengo”? (c) “Lokasuban”?

16 Apotu oni kaanyutu ebe abalasi Isabulin 83:18 kanuikamunitos Yawe ebe: ‘Ijo bon, loijai kuju kakuj.’ Kwape kwangin, Yawe bon ngesi enyaritai “Lokapedor kere.” Ebala Apukokinio 15:3 ebe: ‘Epolok aswamisiokon, ido nukaumokin da, Wu Ejakait Edeke Lokapedor kere! Edolito ikonirotin ido lukabeit da, ijo Ekabaka loka apengo.’ Adoketait “Lokapedor kere” isisianakini oni ebe Yawe bon ngesi ejaasi kede apedor kere. Mam itiriano apedori ke; erai naepol aitelekar. Adoketait, Ekabaka loka apengo isitikini oni ebe itegelina Yawe koipone ece. Ngesi bon ejanana ikaru kere. Ebalas Isabulin 90:2 ebe: “Ameun ikar luo kiton ikar kere, ijoes Edeke.” Mam cut ngun eraasi akiro naeumokina?

17 Itegelikina bobo Yawe koipone kalo ebe nges bon Lokasuban. Esioma Apukokinio 4:11 ebe: “Ibusakinit ijo, Ejakaitikosi ka Edekekosi da, adumun aibuses, ka ayoio, ka apedor, naarai ibu ijo kosub iboro kere, Ijo kojaut, kesubio da kanuka akotekon.” Nginibore kere yeni ipedori ijo aomoomoun​—ageun komalaikan lukakuj, acer nuilelebitos akuj, araito nuka ikito, agaria nukangololin ka icileta​—ejaasi kere naarai Yawe ngesi Lokasuban!

IPEDORI KEREKA IJO ADUKUN EPAPERONE KEDE YAWE?

18. Kanukinyo eomitotor icetunga ebe mam kesi epedorete aikunyakin nejai Edeke, konye anyoika nuisisianakini Ebaibuli?

18 Asiomenen nuikamunitos iponesio luka Yawe lukaumokin ijaikini ice itunga akuriau. Ekuriaka kesi ebe ikiara adoketait naka Edeke, ebe mam kesi epedorete adukun epaperone kangesi, karaida araut idiobore kanejai Edeke loikiara kwangin. Konye edolit kereka aomisiot na? Isisianakini Ebaibuli nuitegelikina. Ebala kanukamunitos Yawe ebe: “Mam elwana kaneejai inidiopet kaoni.” (Aswamisio 17:27) Isinyikokinit Ebaibuli da ebe: “Kikunyakis neejai Edeke, es da ikunyuni mama ijaas.”​—Yakob 4:8.

19. (a) Epone ani ipedoria oni ageun aikunyakin nejai Edeke ido anyoin ameda? (b) Inyoika iponesio luka Edeke luiminakinitos ijo noi?

19 Epone ani ipedora ijo aikunyakin nejai Edeke? Kanu ageun, kinyikok aiswamaenen nu iswamai ijo kwape kwana​—aisisia nuikamunitos Edeke. Abala Yesu ebe: “Aijar namam edaun es na ebe, kojenutu jo Edeke ediopet lokabeit, ka Yesu Kristo lokijukuni.” (Yokana 17:3) Eebo, isisianakin Ebaibuli ebe, aisisia nuikamunitos Yawe ka Yesu eyangauni “aijar namam edaun”! Kwape idaunitor aanyun, “Edeke es amin.” (1 Yokana 4:16) Ejaatar bobo Yawe iponesio ice luibusiak ido luetirorete etau. Kwape aanyunet, ebala Ebaibuli ebe erai Yawe “loileleba aitim loesiana, loiyapi anyunyurikin, loepol aitim ka abeit.” (Anyoun 34:6) Erai bobo nges ‘loejok ido kokapakina aitim.’ (Isabulin 86:5) Erai bobo Edeke ‘loetitingikinit.’ (2 Petero 3:9) Ido erai nges lokalaunan. (Apukokinio 15:4) Nepe isiomia ijo nuipu kotoma Obaibuli, ibuni ijo aanyun epone lo etoduna Yawe ebe ejaatar nges iponesio lu kaice da luetirorete etau.

20-22. (a) Kwape mam oni ipedoria aanyun Edeke, isimiki kereka ngin oni aidukun epaperone kede kangesi? Kitetem. (b) Inyo aticepak epedorete icetunga lueminas ijo alimonikin ijo aswam, konye inyo ibusakinit ijo aswam?

20 Eebo, mam ijo ipedori aanyun Edeke naarai erai nges emoyo lomam etakani. (Yokana 1:18; 4:24; 1 Timoteo 1:17) Aisisia nuikamunitos nges kotoma apapulai nuka Ebaibuli, ibuni aingarakin ijo ajenun nges kwape etunganan. Kwape abalar ekayoon isabulin, ipedori ijo “asesen ajokis naka Ejakait.” (Isabulin 27:4; Iromayon 1:20) Neiyatakina ijo aisisia nuikamunitos Yawe, nepenen eraunor ngesi lokabeit kama ijai ijo, ido nepenen iyatakina ijo aminun ka aidukun eidicane kanges.

Amina naejatatar papa loejok kanu ikedwe itodunit amina naepol naejatatar Papawok lokuju kanuwok

21 Ibuni ijo amisikin akiro nuisisianakina oni Ebaibuli asesen Yawe kwape Papawok. (Matayo 6:9) Mam erai bon ebe ijaikinit ngesi oni aijar, konye ekoto ngesi oni adumun aijar nakajokan noi​—kwape ekotor papa edio kere loemina ikedwe. (Isabulin 36:9) Isisianakini bobo Ebaibuli ebe epedorete itunga araun ipapero luka Edeke. (Yakob 2:23) Komoom ber ijo ngun​—ipedori ijo araun epapero Kalokasuban akwap kere!

22 Nepe isisia ijo akiro nuipu nuka Ebaibuli, idumuni ijo ebe aticepak epote icetunga lueminas ijo alimonikin ijo ajalakin aisisia Ebaibuli. Aticepak ekuriaka kesi ebe ibuni ijo aijulakin aiyuun kon. Konye, siricamak idiotunganan kere aisimik ijo adukun epaperone loitelekarit noi.

23, 24. (a) Kanukinyo ibusakinitor ijo ainyikokin aingitingit aingiseta nuikamunitos nuisisiai ijo? (b) Anyoin akou naka akiro kosula loetupakini?

23 Eebo, aticepak ejaunos iceboro lumam ijo ipedori amisikin kageunet. Ibusakinit ajaut ka aiyapapara kanu aingitun aingarakinio, konye siri kinyeik kanu ileic. Abala Yesu ebe ejok aiyapapara kwape ikoku yenididi. (Matayo 18:2-4) Ido idwe, kwape ijenia oni, ingisingisete aingiseta nuipu. Ekoto Edeke ijo adumun abongonokineta. Iturit Ebaibuli icetunga luepudasi aisisia nuekamunitos Edeke. Angicenenete kesi nuewadikatai kanu ajenun ebe nuisisiaete kesi eraasi nukabeit.​—Aswamisio 17:11.

24 Eipone lokajokan losisiaunet nuikamunitos Yawe nges aingic Ebaibuli. Itegelikina nges koitabon kere. Koipone ani? Ebuni esula loetupakin aitetem akou naka akirot kangin.

^ atu. 15 Ejaasi ace akiro nuikamunitos apolou kede epone loelimunere ekiror loka Edeke kotoma akiro nuiyatakinitai kapapulai 195-7.