Ir al contenido

Ir al índice

KʼUTUNEM 2

Ri Biblia petinaq rukʼ ri Dios

Ri Biblia petinaq rukʼ ri Dios
  • ¿Jasche ri Biblia junam ta rukʼ nikʼaj chik wuj?

  • ¿Jas kubʼan ri Biblia che qatoʼik chiʼ kqariq kʼax pa qakʼaslemal?

  • ¿Jasche kojkunik kqakubʼsaj qakʼuʼx chrij ri bʼim kan chupam ri Biblia?

1, 2. ¿Jasche kqabʼij che ri Biblia are jun utzalaj sipanik uyaʼom ri Dios chqe?

¿LA KNAʼTAJ jun utzalaj sipanik uyaʼom jun utzalaj awachiʼl chawe? Wariʼ xuya kikotemal chawe xuqujeʼ xopan pa awanimaʼ. Rukʼ wajun sipanik riʼ, ri awachiʼl xukʼutu che sibʼalaj utz kril ri achilanik kaya che, rumal wariʼ at xamaltyoxij.

2 Ri Biblia are jun sipanik uyaʼom ri Dios chqe rumal laʼ sibʼalaj kqamaltyoxij. We wuj riʼ che kʼot junam rukʼ kukʼut jastaq chqe che kʼot nijun kukʼutu. Jun kʼutbʼal re, are che kukʼut chqawach chiʼ xbʼan ri kaj xuqujeʼ chiʼ xbʼan ri chʼumil, ri uwach Ulew xuqujeʼ chiʼ xebʼan ri nabʼe jukʼulaj winaq. Xuqujeʼ, kukʼut utz taq pixabʼ che kojutoʼ chiʼ oj kʼo pa kʼax xuqujeʼ chiʼ kʼo bʼisonik pa qakʼaslemal. Xuqujeʼ ri Biblia kubʼij chqe ri kubʼan na ri Dios cho ronojel uwach Ulew, che kpe na utz taq jastaq. ¡Sibʼalaj utz wajun sipanik riʼ!

3. ¿Jas xukʼut ri Jehová chiʼ xuya ri Biblia chqe, xuqujeʼ jasche kopan pa qanimaʼ wajun sipanik riʼ?

3 Ri Biblia are jun sipanik che kopan pa qanimaʼ, rumal che kukʼut chqawach chrij ri Ajbʼanol re, Jehová. Chiʼ xuya ri Biblia, ri Dios xukʼutu che kraj che kqetaʼmaj ronojel chrij. Rumal wariʼ, ri Biblia kojutoʼ rech kojqebʼ rukʼ ri Dios.

4. ¿Jas kachomaj chrij ri ujachik ri Biblia?

4 We kʼo jun Biblia awukʼ xaq xiw ta at kʼo awe. We wuj riʼ bʼanom, pa nikʼaj o ronojel, esam pa más che dos mil seisientos chʼabʼal, rumal waʼ sibʼalaj e kʼi winaq kʼo ke. Ronojel taq semana kjach sibʼalaj kʼi we wuj riʼ, rumal laʼ bʼanom sibʼalaj kʼi millones ri Biblia xuqujeʼ chʼaqap rech ri Biblia. Rumal wariʼ kqilo che we wuj riʼ kʼot jun chik junam rukʼ.

Ri Traducción del Nuevo Mundo de las Santas Escrituras bʼanom pa kʼi taq chʼabʼal

5. ¿Jas kraj kubʼij che ri Biblia «petinaq rukʼ ri Dios»?

5 Ri Biblia «petinaq rukʼ ri Dios» (chasikʼij uwach 2 Timoteo 3:16). ¿Jas kraj kubʼij we tzij riʼ? Ri Biblia kubʼij: «Xaneʼ winaq xkiya kibʼ pa uqʼabʼ ri Dios ri xetzijonik, xyaʼ kinoʼj rumal ri ruxlabʼal ri Dios» (2 Pedro 1:21). Junam rukʼ, chiʼ jun nim winaq kutaq ri ukʼojol che utzʼibʼaxik jun wuj rech kutaq bʼi che jun winaq chik, ronojel ri tzij xuqujeʼ ri chomanik kʼo chupam we wuj riʼ rech ri nim winaq, rumal laʼ we wuj riʼ rech areʼ rech ta ri ukʼojol. Xaq junam rukʼ wariʼ, chupam ri Biblia kʼo uchomanik ri Dios, kech ta ri achijabʼ ri xetzʼibʼanik. Rumal laʼ, ronojel ri Biblia are qas «utzij ri Dios» (1 Tesalonicenses 2:13).

JUN TZʼAQATALAJ WUJ XUQUJEʼ JUNAM KRAJ KUBʼIJ

6, 7. ¿Jasche qas qʼalaj che xaq junam ri kraj kubʼij ronojel ri kʼo chupam ri Biblia?

6 Chiʼ xtzʼibʼax ri Biblia xukʼam bʼi 1.600 junabʼ, ri xetzʼibʼan wariʼ are achijabʼ che xekʼaseʼ pa jalajoj taq junabʼ xuqujeʼ kʼo jujun chke kʼo kipwaq xuqujeʼ kʼo nikʼaj che kʼo taj, xuqujeʼ kʼo jalajoj kichak: jujun chke e ajtikonel, e kʼo ajchapal taq kar xuqujeʼ e kʼo ajyuqʼabʼ, xuqujeʼ e kʼo qʼaxal taq tzij, ajqʼatal tzij xuqujeʼ jujun chke e ajawinel. Xuqujeʼ ri xtzʼibʼan jujun chke ri wuj che kchʼaw chrij ukʼaslemal ri Jesús, are ri Lucas, jun ajkunanel. Ri e achijabʼ riʼ e kʼo jalajoj kichak, tekʼuriʼ ronojel ri kukʼut ri Biblia xaq junam kumaj pa nabʼe uxaq kopan pa kʼisbʼal uxaq, junam ri kraj kubʼij. *

7 Ri nabʼe wuj rech ri Biblia kubʼij jasche xmajtaj ri kʼax chke ri winaq, tekʼuriʼ ri kʼisbʼal wuj kubʼij che ronojel ri uwach Ulew kubʼan na jun kotzʼiʼjalaj Ulew. Ri kʼo chupam ri Biblia ukʼamom bʼi sibʼalaj kʼi taq junabʼ, xuqujeʼ ronojel ri kʼo chupam are kukʼut chrij ri kubʼan na ri Dios che ubʼanik ronojel ri kraj. Ri tzij riʼ che junam ri kraj kubʼij sibʼalaj utz, rumal che we wuj riʼ petinaq rukʼ ri Dios.

8. Chabʼij rukʼ nikʼaj kʼutbʼal re, che ri Biblia tzʼaqat.

8 Ri Biblia are jun wuj tzʼaqat. Xuqujeʼ xukʼut etaʼmabʼal che ri winaq ojer kʼax kkiriq che retaʼmaxik. Jun kʼutbʼal re, are ri kubʼij ri wuj Levítico, xuya taqonik chke ri israelitas puwiʼ taq yabʼil che kuqʼaxej ribʼ xuqujeʼ rech kkibʼan chʼajchʼoj, wariʼ ketaʼm ta ri e tinamit e kʼo naqaj chke. Xuqujeʼ xubʼij rukʼ tzʼaqat taq tzij che ri uwach Ulew ‹yaʼom puwiʼ ri kʼo taj› (Job 26:7). Ri Biblia are ta jun wuj che kkoj pa taq escuela, tekʼuriʼ chiʼ kuya ubʼixik kʼi taq jastaq kubʼij rukʼ tzʼaqat taq tzij. Are wariʼ ri kqeyej che jun wuj petinaq rukʼ ri Dios.

9. a) ¿Jas kukʼutu che ri Biblia tzʼaqat xuqujeʼ qastzij chiʼ kuya ubʼixik ri e bʼantajik rech ojer? b) ¿Jasche xkitzʼibʼaj kimak ri winaq ri xetzʼibʼan ri Biblia?

9 Ri Biblia qastzij xuqujeʼ tzʼaqat chiʼ kubʼij jastaq chrij ri e bʼantajik ojer. Ronojel ri kubʼij qastzij, xuqujeʼ xaq xiw ta kubʼij ri kibʼiʼ ri winaq, xuqujeʼ kibʼiʼ ri kitat kinan. * Junam ta kukʼ nikʼaj chik ajtzʼibʼanelabʼ, che kkibʼij ta ri e kʼax kkiriq ri kitinamit, ri xetzʼibʼan ri Biblia are xkitzʼibʼaj ronojel xuqujeʼ xkitzʼibʼaj kimak xuqujeʼ rech kitinamit. Jun kʼutbʼal re, are ri Moisés, chiʼ xutzʼibʼaj pa ri wuj rech Números jun nim umak xubʼano che rumal wariʼ xkʼajisax uwach (Números 20:2-12). Wariʼ kʼo ta chupam nikʼaj wuj chik, tekʼuriʼ kqariq wariʼ pa ri Biblia xa rumal jun bʼantajik: rumal che we wuj riʼ petinaq rukʼ ri Dios.

JUN WUJ RECH UTZ TAQ PIXABʼ

10. ¿Jasche kqabʼij che ri Biblia sibʼalaj utz?

10 Rumal che ri Biblia petinaq rukʼ ri Dios, are «utz che tijonik, che pixbʼenik, jikʼonik, che naqʼatisanik, che ri sukʼilal» (2 Timoteo 3:16). Are jun utzalaj wuj. Chiʼ ksikʼix uwach qʼalaj che ri Ajbʼanol re retaʼm kiwach ri winaq. Qetaʼm wariʼ, rumal che ri Ajbʼanol re are ri Dios Jehová. Areʼ kuchʼobʼ ri kqanaʼo xuqujeʼ ri kqachomaj, areʼ retaʼm ronojel wariʼ chqawach oj. Xuqujeʼ, retaʼm ri rajawaxik chqe rech kojkikotik, xuqujeʼ kubʼij chrij ri jastaq che utz ta kqabʼano.

11, 12. a) Chiʼ Jesús xuya ri uchʼabʼal che kqariq pa ri capítulo 5 a 7 rech Mateo, ¿jas chrij xchʼaw wi? b) ¿Jas nikʼaj chik jastaq kʼo chupam ri Biblia, xuqujeʼ jasche ri e pixabʼ riʼ ubʼanom xuqujeʼ kubʼan na utz chqe?

11 Chatchoman chrij ri uchʼabʼal ri Jesús che kʼo pa ri capítulo 5 a 7 rech Mateo. Pa we chʼabʼal riʼ, Jesús xuya ubʼixik kʼi taq jastaq, xubʼij jas kqabʼano rech kqariq kikotemal, ri kqabʼan chuwach taq chʼoj, ri kqabʼan che ubʼanik qachʼawem xuqujeʼ jas kqabʼan che rilik ri pwaq. Tekʼuriʼ, kimik ri e utzij kʼo na uchuqʼabʼ xuqujeʼ kʼo upatan junam rukʼ chiʼ xubʼij ojer.

12 Ri e nojibʼal kʼo chupam ri Biblia, are kubʼij chrij ri familias, ri chak xuqujeʼ ri kqabʼan che kilik ri nikʼaj chik. Ronojel ri pixabʼ xuya chke konojel ri winaq xuqujeʼ sibʼalaj e utz. Ri nojibʼal kʼo chupam ri Biblia are kukʼut ri tzij xubʼij ri Dios chiʼ xukoj Isaías che ubʼixik wariʼ: «In ri Dios ri aDios ri kinkʼut chawach jachike ri utz chawe in kinkʼam abʼe pa ri bʼe ri rajawaxik kataqej» (Isaías 48:17).

JUN WUJ CHE KUBʼIJ RI BʼIM KANOQ

Ri Isaías xubʼij che Babilonia ksachisax uwach

13. ¿Jas taq tzij xuya Jehová pa uchomanik Isaías che xutzʼibʼaj chrij ri Babilonia?

13 Chupam ri Biblia kʼo kʼi taq jastaq che bʼim kanoq, kʼi chke ri e jastaq riʼ bʼanom chik. Chqilaʼ jun kʼutbʼal re. Jehová xuya che Isaías, jun achi che xkʼaseʼ ojer, nikʼaj tzij, che xuya ubʼixik chke ri winaq, xubʼij chke che ri tinamit Babilonia: ksachisax na uwach (Isaías 13:19; 14:22, 23). Xuqujeʼ xubʼij ri kbʼan che uchʼakik ri tinamit. Ri ajchʼojabʼ kkibʼan na che ri nimalaj jaʼ ri kqʼax bʼi pa ri tinamit ktzaj na xuqujeʼ xubʼij che keʼok bʼik, tekʼuriʼ kechʼojin taj. Tekʼuriʼ xaq xiw ta wariʼ. Xuqujeʼ xubʼij ri ubʼiʼ ri ajawinel che kuchʼak na ri Babilonia: ubʼiʼ Ciro (chasikʼij uwach Isaías 44:27–45:2).

14, 15. ¿Jas xbʼan che ubʼanik jujun taq jastaq che bʼim kan rumal Isaías chrij Babilonia?

14 Qʼaxinaq chi doscientos junabʼ, pa ri chaqʼabʼ rech 5 a 6 rech octubre rech ri junabʼ 539 nabʼe chuwach taq uqʼij ri Jesús, nikʼaj ajchʼoj xeʼopan naqaj che Babilonia. ¿Jachin ukʼamom bʼi kibʼe? Jun ajawinel persa ubʼiʼ Ciro. Ronojel xbʼantajik rech ktzʼaqat ri bʼim kanoq. Tekʼuriʼ ¿la kekun ri rajchʼojabʼ ri Ciro kkichʼak ri tinamit rukʼ kechʼojin taj, junam che bʼim kanoq?

15 Pa wajun chaqʼabʼ riʼ, ri e babilonios e kʼo pa jun nimqʼij xuqujeʼ kkixibʼij ta kibʼ rumal che e kʼo nimaʼq taq tapya chrij ri tinamit. Tekʼuriʼ Ciro rukʼ nim retaʼmabʼal xubʼano che ri nimalaj jaʼ kqʼax pa ri Babilonia xukʼam chi bʼi jun ubʼe, rumal wariʼ ri jaʼ nim xtzajik rech ri achijabʼ kekunik keʼopan rukʼ ri tapya, xebʼin bʼi pa ri jaʼ. Tekʼuriʼ, ¿jasche xekunik xeqʼax bʼi pa ri e tapya? ¡Ri babilonios xkil taj che kitorom kan ri e uchiʼja rech ri tinamit!

16. a) Junam che xubʼij Isaías, ¿jas xbʼan che Babilonia? b) ¿Jas xbʼan rukʼ ri xubʼij Isaías che kʼot nijun kkanaj pa Babilonia?

16 Jehová xubʼij wariʼ chrij Babilonia: «Mawi jumul kekʼojiʼ chi winaq chupam, mawi jun kajeqiʼ chi chupam. Ri aj arabib [árabes] man kekʼol ta chik chilaʼ mawi ri ajyuqʼabʼ kakiyuqʼuj ta chik ri kichij chilaʼ» (Isaías 13:20). Ri bʼim kanoq xaq xiw ta xubʼij che ri tinamit ksachisax uwach, xuqujeʼ kʼot chi nijun winaq kkanaj chilaʼ, xchaʼ. At katkunik kawilo che ri e tzij riʼ je xbʼanik. Kimik kʼo naqaj che Bagdad (80 kilómetros), ri unimal ri tinamit Irak, chilaʼ kʼo wi ri e uchʼaqapil ri ojer Babilonia. Kʼot chi nijun chilaʼ, wariʼ kukʼutu che xbʼan ri xubʼij Jehová che ri Isaías: «Kinmes na rukʼ mesbʼal re sachbʼal wachaj» (Isaías 14:22, 23). *

Ri ojer Babilonia

17. ¿Jasche kubʼan ko che ri qakojonik chiʼ kqilo che xbʼan ri xubʼij ri Biblia ojer?

17 Wariʼ kubʼan ko che ri qakojonik chiʼ kqilo che ri Biblia are jun wuj rech ri e bʼim kan ojer. Qastzij, ri Dios Jehová xubʼan ronojel ri utzujum ojer wariʼ kukʼut chqawach che xuqujeʼ kubʼan na ri utzujum, che kubʼan na jun kotzʼiʼjalaj uwach Ulew (chasikʼij uwach Números 23:19). Rumal waʼ, ‹rech kuʼl qakʼuʼx che kʼo jun qakʼaslemal che kʼot ukʼisik ri ubʼim loq ri Dios che kuya na. Are ri Dios man bʼanal ta tzij, ubʼim kʼu uloq waʼ kʼa majoq katikitaj uloq ri uwach ulew› (Tito 1:2). *

«RI UTZIJ RI DIOS KʼASLIK»

18. ¿Jas xubʼij ri apóstol Pablo chrij ri «utzij ri Dios»?

18 Ri qilom chupam we kʼutunem riʼ kubʼano che kqachomaj che ri Biblia kʼot jun chik junam rukʼ. Ri nim ubʼanik xaq xiw ta rumal che xaq junam kraj kubʼij, xuqujeʼ tzʼaqat ronojel ri kubʼij, ri utz taq upixabʼ xuqujeʼ ri bʼim kan ojer qastzij. Kʼo na kʼi kukʼutu. Ri apóstol Pablo xutzʼibʼaj wariʼ: «Ri utzij ri Dios kʼaslik xuqujeʼ kʼo ukuʼinem. Kʼo na uware chuwch apachike chʼichʼ ri kebʼ upa uchiʼ. Kubʼan kebʼ chke ri animaʼ rukʼ ri uxlabʼal [...]. Retaʼm ri uchomanik xuqujeʼ ri urayibʼal ri kanimaʼ ri winaq, we utz o man utz taj» (Hebreos 4:12).

19, 20. a) ¿Jas kubʼan ri Biblia che qatoʼik rech kqil ri tajin kqabʼan pa ri qakʼaslemal? b) ¿Jas kabʼan che ukʼutik che sibʼalaj kamaltyoxij ri Biblia, ri sipanik uyaʼom ri Dios chqe che kʼot jun chik junam rukʼ?

19 Ri usikʼixik uwach ri «utzij» o utaqonik ri Dios che kʼo chupam ri Biblia kkunik kukʼex ri qakʼaslemal. Kojutoʼ che rilik ri kqabʼan pa qakʼaslemal. Xaq xiw ta kqabʼij che kqaloqʼoqʼej ri Dios. Ri kqabʼano, ri kqachomaj xuqujeʼ ri kqaj kqabʼano are kukʼut rukʼ ri kqabʼan che rilik ri kukʼut ri utzij ri Dios chupam ri Biblia.

20 Ri Biblia qas petinaq rukʼ ri Dios. Rajawaxik kqasikʼij, kojchoman chrij xuqujeʼ kqaloqʼoqʼej. Xaq maya kan rilik wariʼ rumal che rukʼ wariʼ kakʼutu che kamaltyoxij ri usipanik ri Dios. Xuqujeʼ, kamaltyoxij ri kraj ri Dios chke konojel ri winaq. Chupam ri jun chik kʼutunem kqil na ri kraj ri Dios kubʼano xuqujeʼ ri kubʼan che ubʼanik wariʼ.

^ párr. 6 E kʼo winaq kkibʼij che chupam ri Biblia kʼo jupaj taq tzij che xaq ta junam kraj ri kubʼij, tekʼuriʼ kekun ta che ukʼutik wariʼ. Chawilaʼ ri kubʼij ri wuj La Biblia... ¿la Palabra de Dios, o palabra del hombre?, pa ri kʼutunem 7, bʼanom kumal ri testigos rech Jehová.

^ párr. 9 Jun kʼutbʼal re, chawilaʼ ri kubʼij Lucas 3:23-38 kawilo che kʼo ri kibʼiʼ ri winaq che xekʼaseʼ nabʼe chuwach ri Jesús.

^ párr. 16 Kariq chi nikʼaj tzij chrij ri bʼim kanoq chupam ri e uxaq 27-29 rech ri wuj Un libro para todo el mundo, bʼanom kumal ri testigos rech Jehová.

^ párr. 17 Ri usachisaxik uwach ri Babilonia xaq xiw jun kʼutbʼal rech ri e kʼi bʼim kanoq che kʼo chupam ri Biblia bʼanom chik. Nikʼaj chik kʼutbʼal re are chiʼ xsach kiwach ri e tinamit rech Tiro xuqujeʼ Nínive (Ezequiel 26:1-5; Sofonías 2:13-15). Xuqujeʼ, ri ajqʼaxal tzij Daniel xubʼij jachin taq ri nimaʼq taq tinamit kepe na chiʼ kʼot chi Babilonia, nikʼaj chke are Medopersia xuqujeʼ Grecia (Daniel 8:5-7, 20-22). Pa ri nikʼaj chik etaʼmanik ubʼiʼ «Jesucristo, ri Mesías tzujum kanoq», kariq chi nikʼaj tzij chrij ri bʼim kan chrij ri Mesías che xbʼan ronojel wariʼ rukʼ ri Jesucristo.