1. Ką Dievas skyrė žmonijai?

DIEVAS yra numatęs padaryti žemėje kai ką nuostabaus. Jis nori, kad čia gyventų laimingi, sveiki žmonės. Biblijoje sakoma, jog kadaise „Dievas užveisė sodą Edene“ ir „išaugino įvairių medžių, gražių akims ir gerų maistui“. Paskui sukūrė vyrą bei moterį, Adomą ir Ievą. Apgyvendinęs juos tame puikiame sode, pasakė: „Būkite vaisingi ir dauginkitės, pripildykite žemę ir valdykite ją!“ (Pradžios 1:28; 2:8, 9, 15). Taigi Dievo valia buvo, kad žmonės augintų vaikus, plėstų rojų iki pat žemės pakraščių, rūpintųsi gyvūnais.

2. a) Iš kur žinome, kad Dievas padarys žemėje, ką yra numatęs? b) Kas Biblijoje sakoma apie amžiną gyvenimą?

² Ar tikite, jog kada nors žmonija gyvens žemės rojuje — kaip Jehova Dievas ir sumanė iš pat pradžių? „Ką užsimojau, tą ir padarysiu“, — skelbia jis (Izaijo 46:9-11; 55:11). Taip, ką Dievas numatė, būtinai įvykdys! Jis sako, jog „žemę paruošė ir padarė ne be reikalo, bet kad žmonės joje gyventų“ (Izaijo 45:18, Vl). O kokiems žmonėms Dievas paruošė žemę ir kiek ilgai skyrė čia gyventi? Biblija atsako:  „Teisieji paveldės žemę ir gyvens joje amžinai“ * (Psalmyno 37:29, Brb; Apreiškimo 21:3, 4).

3. Kokias blogybes regime pasaulyje ir kokie iškyla klausimai?

³ Akivaizdu, šiandieną to nėra. Žmonės serga ir miršta; netgi kovoja karuose ir žudo vieni kitus. Vadinasi, kažkas yra negerai. Dievas tikrai nenorėjo, kad pasaulis būtų toks! Kas gi atsitiko? Kodėl dabar viskas ne taip, kaip Dievo iš pradžių sumanyta? Jokia istorijos kronika negali į šį klausimą atsakyti, nes visos negandos prasidėjo nuo įvykių danguje.

4, 5. a) Kas iš tikrųjų kalbėjo su Ieva per gyvatę? b) Kaip padorus žmogus gali tapti vagimi?

⁴ Iš pirmosios Biblijos knygos sužinome, kad Edeno sode savo piktus darbus pradėjo vienas Dievo priešininkas. Jis vadinamas „gyvate“, nors nebuvo gyvūnas. Paskutinėje Biblijos knygoje tas priešininkas pavadintas „Velniu ir Šėtonu, kuris suvedžioja visą pasaulį“, bei „senąja gyvate“ (Pradžios 3:1; Apreiškimo 12:9, Brb). Šis galingas angelas, nematoma dvasinė būtybė, kalbėjo Ievai per gyvatę — panašiai kaip įgudęs artistas gali sudaryti įspūdį, kad jo balsu šneka lėlė ar manekenas. Tas dvasinis asmuo, be abejo, matė, kaip Dievas ruošė žmonėms žemę (Jobo 38:4, 7).

⁵ Tačiau visi Jehovos kūriniai tobuli, tad iš kur šis „Velnias“, arba „Šėtonas“, atsirado? Trumpai tariant, vienas iš galingų dvasinių Dievo sūnų pats tapo Velniu.  Kaip? Pagalvokime, kaip atsitinka, kad padorus ir sąžiningas žmogus pradeda vogti. Galbūt iš pradžių leidžia širdyje kilti negeriems troškimams. Jeigu jų neatsikrato, tie norai stiprėja, užvaldo ir, pasitaikius progai, pastūmėja į nusikaltimą (Jokūbo 1:13-15).

6. Kaip vienas galingas dvasinis Dievo sūnus tapo Šėtonu ir Velniu?

⁶ Panašiai buvo su Šėtonu. Jis, matyt, girdėjo, kaip Dievas liepė Adomui ir Ievai turėti vaikų bei apgyventi žemę (Pradžios 1:27, 28). Tikriausiai ėmė mąstyti, kad žmonės galėtų garbinti jį, ne Dievą. Taigi šio angelo širdyje užgimė blogas troškimas ir galiausiai jis ėmėsi nusikalstamų darbų — apšmeižė Dievą ir apgavo pirmąją moterį (Pradžios 3:1-5). Šitaip tapo „šmeižiku“ — tokia yra graikiško žodžio, lietuviškuose Biblijos vertimuose verčiamo „Velnias“, reikšmė. Sykiu jis tapo „Šėtonu“ — nuo hebrajiško žodžio, reiškiančio „priešininkas“.

7. a) Kodėl Adomas ir Ieva mirė? b) Kodėl visi Adomo palikuonys sensta ir miršta?

⁷ Melu ir suktybe Šėtonas pasiekė savo tikslą — Adomas ir Ieva nusidėjo Dievui (Pradžios 2:17; 3:6). Už tai jiedu galiausiai turėjo mirti, kaip Dievas ir buvo įspėjęs (Pradžios 3:17-19). Kadangi nusidėdamas Adomas prarado tobulybę, visi jo palikuonys paveldėjo nuodėmę (Romiečiams 5:12). Tai geriau suprasti padės pavyzdys su duonos kepimo forma. Jeigu ji įlinkusi, kokia išeis duona? Kiekvienas kepalas turės įdubą, defektą. Taip ir kiekvienas žmogus iš Adomo paveldėjo netobulumo „įdubą“. Štai kodėl visi sensta ir miršta (Romiečiams 3:23).

8, 9. a) Kokį iššūkį, galima sakyti, metė Šėtonas? b) Kodėl Dievas nesunaikino maištininkų tuoj pat?

 ⁸ Pastūmėdamas Adomą ir Ievą į nuodėmę Šėtonas sukurstė maištą prieš Dievą. Jis metė Jehovai iššūkį: galima sakyti, tvirtino, jog Dievas — blogas valdovas, sako netiesą ir pernelyg apriboja žmonių laisvę. Žmonėms, esą, nereikalinga Dievo valdžia —  patys gali spręsti, kas gera ir kas bloga. Jiems būsią daug geriau, jeigu valdys jis, Šėtonas. Kaip Dievas turėjo pasielgti su maištininkais šitaip apkaltintas? Gali atrodyti, kad vertėjo iškart nubausti juos mirtimi. Tačiau ar tada būtų atsakyta į Šėtono mestą iššūkį? Ar būtų įrodyta, kad Dievo valdžia geriausia?

⁹ Jehova dėl savo didžio teisingumo nenubaudė maištininkų tuoj pat. Įtikinamai paneigti Šėtono kaltinimus bei įrodyti, kad iš tikrųjų meluoja jis, reikėjo laiko. Taigi Dievas laikinai atidavė žmones Šėtono įtakon, leido jiems gyventi, kaip išmano. Kodėl Jehova taip nusprendė ir kodėl viskam išaiškėti skyrė tiek daug laiko, aptariama šios knygos 11 skyriuje. Tačiau dabar pamąstykime: ar vertėjo Adomui ir Ievai tikėti Šėtonu, kuris nebuvo padaręs jiems nieko gera? Ar buvo pagrindo manyti, kad viską jiems davęs Jehova juos apgauna? Kaip būtumėte pasielgęs jūs?

10. Kaip stodamas Jehovos pusėn galite atsakyti į Šėtono iššūkį?

¹⁰ Šie klausimai aktualūs kiekvienam iš mūsų, todėl verta juos apmąstyti. Stodamas Jehovos pusėn jūs irgi atsakysite į Šėtono iššūkį. Pripažindamas Jehovą savo Valdovu parodysite, jog Šėtonas — melagis (Psalmyno 73:28; Patarlių 27:11). Deja, iš milijardų žmonių tik nedaugelis pasirenka ištikimybės Dievui kelią. Taigi svarbu išsiaiškinti: ar Biblija tikrai moko, kad pasaulį valdo Šėtonas?

11, 12. a) Kaip iš Jėzaus gundymo suprantame, jog Šėtonas yra šio pasaulio valdovas? b) Kas dar įrodo, kad pasaulį valdo Šėtonas?

¹¹ Jėzus niekada neabejojo, kad šį pasaulį valdo Šėtonas. Sykį tas puolęs angelas kažkaip stebuklingai  parodė Jėzui „viso pasaulio karalystes bei jų didybę“. Paskui prižadėjo: „Visa tai aš tau atiduosiu, jei parpuolęs pagarbinsi mane“ (Mato 4:8, 9; Luko 4:5, 6). Pagalvokite: argi Šėtonas būtų tokiu pasiūlymu Jėzų gundęs, jei šios karalystės jam nepriklausytų? Jėzus nepaneigė, kad pasaulio valdžios yra Šėtono rankose, nes iš tiesų taip ir buvo.

¹² Žinoma, Jehova — Visagalis Dievas, nuostabios visatos Kūrėjas (Apreiškimo 4:11). Tačiau Biblijoje nesakoma, kad dabar pasaulį valdo Jehova Dievas ar Jėzus Kristus. Jėzus „šio pasaulio kunigaikščiu“ pavadino Šėtoną (Jono 12:31; 14:30; 16:11). Biblijoje jis net vadinamas „šio pasaulio dievu“ (2 Korintiečiams 4:3, 4; Jr). Apie šitą Dievo priešininką apaštalas Jonas rašė: „Visas pasaulis yra piktojo pavergtas“ (1 Jono 5:19).

13. Kodėl reikia naujo pasaulio?

¹³ Pasaulyje regime vis didesnę sumaištį. Nesiliauja kariniai konfliktai, nuolat girdime apie politikų nesąžiningumą, dvasininkų veidmainystę, žiaurius nusikaltimus. Visa pasaulio santvarka nepataisomai sugedusi. Biblija atskleidžia, kad netrukus, per Armagedoną, Dievas nugalės blogį, kurį dabar matome žemėje. Tada atsivers kelias teisingam naujam pasauliui (Apreiškimo 16:14-16).

14. Ką Dievas paskyrė savo Karalystės Karaliumi ir kaip tai buvo išpranašauta?

¹⁴ Jehova Dievas paskyrė Jėzų Kristų savo dangiškosios valdžios — Karalystės — Galva. Biblijoje seniai  buvo išpranašauta: „Kūdikis mums gimė! Sūnus mums duotas! Jis bus mūsų valdovas. Jo vardas bus [...] Ramybės Kunigaikštis. Jo viešpatavimas beribis, o taika begalinė“ (Izaijo 9:5, 6 [9:6, 7, Brb]). Turėdamas omenyje tą valdžią, Jėzus mokė savo sekėjus melsti: „Teateinie tavo karalystė, teesie tavo valia kaip danguje, taip ir žemėje“ (Mato 6:10). Kaip toliau sužinosime, Dievo Karalystė greitai įsiviešpataus visoje žemėje, tad žmonių valdžiai jau nebedaug liko laiko (Danieliaus 2:44). Toji Karalystė ir atkurs rojų.

15. Kas yra „nauja žemė“?

¹⁵ Biblija patikina: „Pagal [Dievo] pažadą mes laukiame naujo dangaus ir naujos žemės, kuriuose gyvena teisumas“ (2 Petro 3:13; Izaijo 65:17). „Žemė“ Biblijoje kartais reiškia pačius jos gyventojus (Pradžios 11:1). Taigi teisinga „nauja žemė“ yra visuomenė, kurią sudarys žmonės, pelnę Dievo malonę.

16. Kokią neįkainojamą dovaną Dievas siūlo tiems, kas pelno jo akyse gerą vardą, ir ką reikia daryti, norint ją gauti?

¹⁶ Jėzus pažadėjo, kad būsimame naujajame pasaulyje tie, kas įgis gerą vardą Dievo akyse, bus apdovanoti amžinu gyvenimu (Morkaus 10:30). Atsiverskite Jono 3:16 ir 17:3. Perskaitykite Jėzaus žodžius, ką reikia daryti, norint gyventi amžinai. Dabar pažiūrėkime, kokia gerovė Biblijoje žadama žmonėms, kurie bus verti tos nuostabios Dievo dovanos.

17, 18. Kodėl galime būti tikri, kad visoje žemėje vyraus taika ir saugumas?

¹⁷ Liausis karai, nusikaltimai, smurtas ir kitos blogybės. „Nedorėlio nebebus [...] O romieji paveldės  žemę ir gėrėsis gausia gerove“ (Psalmyno 37:10, 11). Vyraus taika, nes ‘Dievas karus sustabdys visoje žemėje’ (Psalmyno 46:10 [46:9, Brb]; Izaijo 2:4). Tada „žydės teisusis ir taika bus, kol danguje spindės mėnulis“, — amžinai! (Psalmyno 72:7, Brb.)

¹⁸ Jehovos garbintojai gyvens saugiai. Bibliniais laikais izraelitai buvo saugūs, kol klausė Dievo (Kunigų 25:18, 19). O kokia ramybė bus rojuje! (Izaijo 32:18; Michėjo 4:4.)

19. Iš kur žinome, kad Dievo naujajame pasaulyje maisto bus apsčiai?

¹⁹ Nebetrūks maisto. „Javų bus krašte apsčiai, — giedojo psalmininkas, — net kalnų viršūnėse jie augs“ (Psalmyno 72:16, Brb). Jehova Dievas laimins teisiuosius ir ‘žemė atiduos savo derlių’ (Psalmyno 67:7 [67:6, Brb]).

20. Kodėl galime neabejoti, kad visa žemė taps rojumi?

²⁰ Visa žemė taps rojumi. Nerūpestingų žmonių nuniokota žemė išgražės: bus statomi nauji namai, veisiami sodai (Izaijo 65:21-24; Apreiškimo 11:18). Laikui bėgant bus dirbami vis didesni plotai, kol visa planeta taps panaši į puikų, derlingą Edeno sodą. Dievas niekad negailės ‘atverti savo ranką ir patenkinti kiekvienos gyvos būtybės troškimą’ (Psalmyno 145:16).

21. Kas rodo, kad gyvūnai taps taikūs?

²¹ Bus taika tarp žmonių ir gyvūnų. Laukiniai žvėrys ir naminiai gyvuliai ganysis drauge. Net vaikas nebijos gyvūnų, kurie šiandien pavojingi (Izaijo 11:6-9; 65:25).

22. Kaip bus su ligomis?

 ²² Niekas nebesirgs. Dievo dangiškosios Karalystės valdovas Jėzus išgydys visus žmones — kaip kad gydė gyvendamas žemėje (Mato 9:35; Morkaus 1:40-42; Jono 5:5-9). „Nebus ten žmogaus, kuris sakytų: ‘Aš ligotas!’“ (Izaijo 33:24; 35:5, 6).

23. Kodėl prikėlimas bus didis džiaugsmas?

²³ Mūsų mirę artimieji sugrįš gyventi ir turės galimybę daugiau nebeišvysti mirties. Visi mirusieji, esantys „atminimo kapuose“ (NW), tai yra kurių atminimą Dievas saugo, bus atgaivinti. „Bus teisiųjų ir neteisiųjų prisikėlimas iš numirusių“ (Apaštalų darbų 24:15; Jono 5:28, 29).

24. Kaip jūs žiūrite į galimybę gyventi žemės rojuje?

²⁴ Kokia nuostabi ateitis laukia tų, kurie semiasi žinių apie mūsų Didįjį Kūrėją, Jehovą Dievą, ir imasi jam tarnauti! Kaip tik tą būsimąjį rojų turėjo omeny ir Jėzus, kai vienam vyrui, irgi pasmerktam mirti, pasakė: „Su manimi būsi rojuje“ (Luko 23:43). Mums labai svarbu sužinoti daugiau apie Jėzų Kristų, nes per jį ta žadama puiki ateitis taps tikrove.