Ir al contenido

Tatzʼetaʼ ri rucholajem

TANAJ 4

¿Achike ri Jesucristo?

¿Achike ri Jesucristo?
  • ¿Achike samaj xa xe ri Jesús nbʼanon?

  • ¿Akuchi (apeʼ) xpe ri Jesús?

  • ¿Achike runaʼoj xubʼän?

1, 2. a) ¿Achike ruma man junan ta ri kan awetaman ruwäch jun winäq rikʼin ri xa choj awakʼaxan rubʼiʼ? b) ¿Achike nkibʼij ri winäq chi rij ri Jesús?

CHI Ruwachʼulew e kʼïy winäq janila sikʼitäl kibʼiʼ. E kʼo ri e sikʼitäl pa taq kitinamit chuqaʼ e kʼo ri e sikʼitäl ronojel Ruwachʼulew. Ri awetaman rubʼiʼ jun winäq ri kan sikʼitäl, man nel ta chi tzij chi qitzij awetaman ruwäch. Ruma man awetaman ta achike rubʼanon pe pa rukʼaslem o ri runaʼoj.

2 Stapeʼ xqʼax yan kaʼiʼ mil junaʼ tkʼojeʼ ri Jesús chi Ruwachʼulew, ri winäq kʼa nkitzijoj na. Stapeʼ kʼa nkitzijoj na, man ketaman ta achike qas rijaʼ. E kʼo yebʼin chi rijaʼ xa choj jun chi ke ri utziläj taq winäq xekʼojeʼ ojer kan, e kʼo chik jujun nkibʼij chi xa choj jun chi ke ri profetas. Chuqaʼ e kʼo yebʼin chi ja rijaʼ ri Dios, ruma riʼ kʼo chi nqayaʼ ruqʼij. ¿La qitzij riʼ?

3. ¿Achike ruma kʼo rejqalem nawetamaj ruwäch ri Jehová chuqaʼ ri Jesús?

3 Kʼo rejqalem chi rat nawetamaj ri qitzij chi rij ri Jesús. ¿Achike ruma? Ruma ri Biblia nubʼij: «Ri kʼaslem ri man kʼisel ta, ja ri nketamaj awäch rat nataʼ Dios, [ri qitzij Dios] y chuqaʼ nketamaj nuwäch rïn Jesús ri Cristo, ri xinatäq pe waweʼ chuwäch re ruwachʼulew» (Juan 17:3). Ri nawetamaj ruwäch ri Jehová chuqaʼ ri Jesucristo xkarukʼwaj chupam ri kʼaslem man kʼisel ta, chuwäch ri Kotzʼijaläj Ulew (Juan 14:6). Ri Jesús rikʼin ri rubʼanobʼal xukʼüt achike rubʼeyal nqakʼwaj ri qakʼaslem chuqaʼ rubʼeyal nqakʼwaj qiʼ kikʼin ri winäq (Juan 13:34, 35). Chupam ri nabʼey tanaj xqetamaj achike ri qitzij chi rij ri Jehová. Wakami tqatzʼetaʼ achike nukʼüt ri Biblia chi rij ri Jesucristo.

RI MESÍAS BʼIN PE

4. ¿Achike nkibʼij ri tzij Mesías chuqaʼ Cristo?

4 Kʼïy junaʼ toq kʼa majani taläx ri Jesús, ri Biblia rubʼin chik pe chi ri Dios xtutäq pe ri Mesías o Cristo. Ri tzij Mesías chuqaʼ ri tzij Cristo yeʼel chi tzij ri ‹Chaʼon›. Ri tzij Mesías petenäq chi rij jun chʼabʼäl hebreo; ja kʼa ri Cristo, chi rij jun chʼabʼäl griego. Ri winäq chaʼon chi xtitaq pe xtyaʼöx retal, nel chi tzij, ri Dios xtuyaʼ jun nimaläj samaj pa ruqʼaʼ. Chupam ri más chik tanaj xtqetamaj chi ruma ri Mesías xtbʼanatäj ri nrajoʼ ri Jehová. Chuqaʼ xtqetamaj chi ajun wakami nqakʼül urtusanïk pa ruqʼaʼ ri Jesús. Toq kʼa majani taläx ri Jesús e kʼïy winäq nkibʼilaʼ wi pa kanima: «¿Achike winäq xtbʼeʼok ri Mesías?».

5. ¿Achike ri kan qitzij wi chi kiwäch ri rutzeqelibʼey ri Jesús?

5 Toq ri Jesús xkʼojeʼ chi Ruwachʼulew, ri rutzeqelibʼey jebʼël wi ketaman chi rijaʼ ri Mesías bʼin pe (Juan 1:41). Ri Simón Pedro, jun chi ke ri rutzeqelibʼey, xubʼij chi re: «Ja rat ri Cristo» (Mateo 16:16). ¿Achike ruma ri rutzeqelibʼey ri Jesús kan qitzij wi chi kiwäch chi rijaʼ ri Mesías? Chuqaʼ, ¿achike ruma kan qitzij chi qawäch röj?

6. Tayaʼ jun tzʼetbʼäl chi rij ri rubʼeyal e rutoʼon ri Jehová ri utziläj taq winäq richin nqʼalajin chi kiwäch achike ri Mesías.

6 Kʼïy ru-profetas ri Dios ri xekʼojeʼ toq majani taläx ri Jesús chi Ruwachʼulew, xkiyaʼ kan kʼïy retal richin nqʼalajin achike ri Mesías. Reʼ achiʼel toq nabʼekanoj jun winäq ri man awetaman ta ruwäch pa jun nïm kʼayibʼäl nojinäq chi winäq. We nbʼïx el chawe achike rubʼanik ri winäq chuqaʼ rubʼanik ruweqon riʼ, xkatikïr xtawïl. Ri Jehová xerukusaj ri profetas richin xkibʼij achike xtubʼän ri Mesías chuqaʼ ri xtbʼan chi re. Ke riʼ ri utziläj taq winäq chanin xtketamaj achike ri Mesías toq xkebʼanatäj ri bʼin pe chi rij.

7. Tabʼij kaʼiʼ profecías ri bʼin pe chi rij ri Jesús.

7 Tqatzʼetaʼ kaʼiʼ tzʼetbʼäl. Ri nabʼey, toq más na 700 junaʼ nrajoʼ man titaq pe ri Mesías, ri profeta Miqueas rubʼin chik pe chi pa Belén xtaläx. Ri Belén jun koʼöl tinamït pa Judá (Miqueas 5:2). ¿Achike tinamït xaläx ri Jesús? Qitzij, rijaʼ xaläx ri pa tinamït bʼin pe (Mateo 2:1, 3-9). Ri rukaʼn ja ri nubʼij ri Daniel 9:25. Rikʼin ri nubʼij, más 500 junaʼ majani tkʼojeʼ ri Mesías, yatikïr chik nawajlaj chi ja ri junaʼ 29 xtkʼojeʼ ri Mesías. * Ri xebʼanatäj ri profecías chi rij ri Jesús, nukʼüt chi kan ja rijaʼ wi ri Mesías bʼin pe.

Ri Jesús xok ri Mesías o Cristo toq xqasäx pa yaʼ

8, 9. ¿Achike rubʼanik xqʼalajin chi kan ja wi ri Jesús ri Mesías toq xqasäx pa yaʼ?

8 Toq nkʼis yan ri junaʼ 29 más xqʼalajin chi kan ja wi ri Jesús ri Mesías. Riʼ xbʼanatäj toq ri Juan, ri Bautista, xuqasaj pa yaʼ ri Jesús chupam ri raqän yaʼ Jordán. Ri Jehová rubʼin chik chi re ri Juan chi xtuyaʼ retal chuwäch richin nretamaj achike ri Mesías. Y ri Juan xutzʼët ri etal riʼ. Ri Biblia nubʼij chi toq xqasäx pa yaʼ ri Jesús «ja riʼ toq xjaqatäj ri kaj. Ri loqʼoläj espíritu kan tzʼetel wi ri xqaqa pe pa ruwiʼ ri Jesús, kan achiʼel jun paloma. Xakʼaxatäj kʼa chuqaʼ jun chʼabʼäl ri petenäq chi laʼ chi kaj ri nubʼij: Ja rat ri nukʼajol rïn ri kan janila yatinwajoʼ, y yikikot awikʼin» (Lucas 3:21, 22). Toq ri Juan xutzʼët y xrakʼaxaj reʼ, xqʼalajin chuwäch chi kan ja ri Jesús ri Mesías bʼin pe (Juan 1:32-34). Ri qʼij toq xqa ru-espíritu ri Dios pa ruwiʼ ri Jesús, ja riʼ toq rijaʼ xok Mesías o Cristo. Nel chi tzij, chi ja rijaʼ ri chaʼon richin nok Ukʼwäy Bʼey chuqaʼ Qʼatöy Tzij (Isaías 55:4).

9 Rikʼin ri xubʼij ri Jehová toq xqasäx pa yaʼ ri Jesús chuqaʼ ri profecías xuqʼalajrisaj chi ja ri Jesús ri Mesías bʼin pe. Ri Biblia nuqʼalajrisaj chik kaʼiʼ kʼutunïk chi rij ri Jesucristo: akuchi (apeʼ) xpe wi chuqaʼ achike runaʼoj xubʼän.

¿AKUCHI XPE RI JESÚS?

10. ¿Achike nukʼüt ri Biblia chi rij ri Jesús toq majani tpe chi Ruwachʼulew?

10 Ri Biblia nubʼij chi ri Jesús chi kaj kʼo wi toq majani tpe chi Ruwachʼulew. Ri profeta Miqueas man xa xe ta xubʼij pe chi pa Belén xtaläx ri Mesías chuqaʼ xubʼij chi ojer yan riʼ «samajinäq [...] pe», nel chi tzij, ojer riʼ tkʼojeʼ pe (Miqueas 5:2). Chuqaʼ ri Jesús kʼïy mul xubʼij chi rijaʼ chi kaj kʼo wi toq majani taläx chi Ruwachʼulew (tasikʼij Juan 3:13; 6:38, 62; 17:4, 5). Chi riʼ rijaʼ jun wi espíritu ri janila ütz xukʼwaj riʼ rikʼin ri Jehová.

11. ¿Achike rubʼeyal nukʼüt ri Biblia chi ja ri Jesús ri más najowäx ruma ri Jehová?

11 Kʼïy ruma toq ja ri Jesús ri más najowäx ruma ri Jehová. Ri Biblia nubʼij chi rijaʼ ri xkʼojeʼ «nabʼey chuwäch ronojel ri xetzʼukutäj», rijaʼ ri nabʼey xbʼan ruma ri Dios (Colosenses 1:15). * Jun chik ruma toq más najowäx ri Jesús, ruma «juney rukʼajol» ri Dios (Juan 3:16). Juney, nel chi tzij, chi xa xe rijaʼ ri kʼajol ri kan ja ri Dios xbʼanon richin. Chuqaʼ xa xe ri Jesús xtoʼon ri Jehová chi rubʼanik ronojel ri samaj xerubʼän (Colosenses 1:16). Ri Jesús nbʼïx chuqaʼ ri «Chʼabʼäl» chi re (Juan 1:14). Reʼ nel chi tzij chi rijaʼ ri xchʼon pa rubʼiʼ ri Dios kikʼin ri ángeles chuqaʼ ri winäq.

12. ¿Achike ruma nqabʼij chi ri Jesús man junan ta rikʼin ri Dios?

12 ¿Junan ri Jesús rikʼin ri Dios achiʼel nkibʼij e kʼïy winäq? Ri Biblia man nukʼüt ta riʼ. Achiʼel xqetamaj kan, ri Jesús kʼo xbʼanon richin. Ruma riʼ kʼo rutikirisabʼäl ri rukʼaslem, ja kʼa ri Jehová majun rutikirisabʼäl ta rukʼaslem chuqaʼ majun rukʼisel ta (Salmo 90:2). Ri Jesús majubʼey xubʼij ta chi junan rikʼin ri Rutataʼ. Ri Biblia nukʼüt chi ri Tataʼaj qʼaxnäq ruqʼij chuwäch ri Rukʼajol (tasikʼij Juan 14:28; 1 Corintios 11:3). Xa xe ri Jehová ri ‹Dios ri kʼo ronojel uchuqʼaʼ pa ruqʼaʼ› (Génesis 17:1). Ruma riʼ majun achoj rikʼin ta junumatäl wi. *

13. ¿Achike nel chi tzij toq ri Biblia nubʼij chi ri Jesús ruwachibʼäl ri Dios?

13 Pa millón chi junaʼ toq majani kebʼan ta ri chʼumilaʼ chuqaʼ ri Ruwachʼulew, ri Jehová chuqaʼ ri Jesús junan xekʼojeʼ. ¡Janila na wi ütz xkikʼwaj kiʼ! (Juan 3:35; 14:31). Ri Jesús junan runaʼoj rikʼin ri Rutataʼ. Ruma riʼ, ri Biblia nubʼij chi rijaʼ ruwachibʼäl ri Dios ri man tzʼetel ta (Colosenses 1:15TNM). Achiʼel ri akʼwalaʼ nkikʼäm apo kinaʼoj ri kiteʼ kitataʼ, ke riʼ chuqaʼ ri Rukʼajol ri Dios xukʼäm apo runaʼoj ri Rutataʼ.

14. ¿Achike xubʼän ri Jehová richin xaläx ri Rukʼajol chi Ruwachʼulew?

14 Ri Jesús, ri Rukʼajol ri Jehová, rikʼin ronojel ranima xuyaʼ kan ri kaj richin xpe chi Ruwachʼulew. Rikʼin bʼaʼ rat nabʼij: «¿Achike rubʼanik jun espíritu xaläx chi Ruwachʼulew achiʼel jun winäq?». Ri Jehová xubʼän jun milagro. Rijaʼ xuqʼasaj pe rukʼaslem ri Rukʼajol chi rupam jun xtän israelita rubʼiʼ María. Re xtän reʼ man xkʼojeʼ ta rikʼin jun achin, ruma riʼ ri akʼwal xaläx man aj mak ta xel. Ri akʼwal, Jesús rubʼiʼ xyaʼöx (Lucas 1:30-35).

¿ACHIKE RUNAʼOJ XUBʼÄN RI JESÚS?

15. ¿Achike rubʼanik nqetamaj ruwäch ri Jehová ruma ri Jesús?

15 Ronojel ri xubʼän chuqaʼ xubʼij ri Jesús toq xkʼojeʼ chi Ruwachʼulew, yojrutoʼ richin nqetamaj ruwäch. Chuqaʼ ruma rijaʼ nqetamaj ruwäch ri Jehová. ¿Achike rubʼeyal? Toqa pa qajolom chi ri Jesús ruwachibʼäl ri Rutataʼ. Ruma riʼ xubʼij: «Ri tzʼeteyon wichin rïn, rutzʼeton kʼa chuqaʼ ri nataʼ» (Juan 14:9). Chupam ri wuj Mateo, Marcos, Lucas chuqaʼ Juan, ri kajiʼ Evangelios, yeqïl kʼïy naʼoj chi rij rukʼaslem ri Jesucristo, ri samaj xerubʼän chuqaʼ ri runaʼoj.

16. ¿Achike xutzijoj ri Jesús, chuqaʼ achoj rikʼin petenäq wi ri xutzijoj?

16 Ri Jesús «Tijonel» xbʼïx chi re (Juan 1:38; 13:13). ¿Achike xukʼüt rijaʼ? Ri Jesús xukʼüt ri «rajawaren ri Dios». ¿Achike ri Ajawaren? Reʼ ja ri ruqʼatbʼäl tzij ri Dios ri xtqʼaton pe tzij pa ruwiʼ ri Ruwachʼulew. Chuqaʼ man yatikïr ta nawajlaj ri urtusanïk xtuyaʼ pe pa kiwiʼ ri utziläj taq winäq (Mateo 4:23). ¿Achoj rikʼin petenäq ri xukʼüt ri Jesús? Rijaʼ xubʼij: «Re tijonïk re ninyaʼ ja ri taqayon pe wichin ri chilabʼeyon pe chwe. Reʼ kan man wichin ta rïn». Nel chi tzij, richin ri Jehová (Juan 7:16). Ri Jesús retaman wi chi ri Rutataʼ nrajoʼ chi konojel winäq nkakʼaxaj ri utziläj taq rutzijol chi rij ri ruqʼatbʼäl tzij ri Dios. Chupam ri tanaj 8 xtqetamaj más chi rij re qʼatbʼäl tzij reʼ chuqaʼ ronojel ri xtubʼän.

17. ¿Akuchi (apeʼ) xutzijoj ri Jesús ri ruqʼatbʼäl tzij ri Dios? ¿Achike ruma xujäm ruwäch richin xubʼän riʼ?

17 ¿Akuchi (apeʼ) xutzijoj ri Jesús ri ruqʼatbʼäl tzij ri Dios? Xa bʼa akuchi na e kʼo winäq. Pa taq juyuʼ, pa taq tinamït, pa taq kʼayibʼäl chuqaʼ chi taq jay. Ri Jesús xerukanoj ri winäq, man xroyobʼej ta chi xepe rikʼin (Marcos 6:56; Lucas 19:5, 6). ¿Achike ruma xujäm ruwäch ri Jesús richin xerutijoj ri winäq? Ruma ja riʼ wi ri nqa chuwäch ri Rutataʼ y rijaʼ kan xunimaj rutzij (Juan 8:28, 29). Jun chik ruma ri Jesús xerutijoj ri winäq, ja ri xujoyowaj kiwäch (tasikʼij Mateo 9:35, 36). Ri ukʼwäy taq bʼey pa taq religiones kʼo ta chi xkikʼüt ri qitzij chi rij ri Dios chi kiwäch ri winäq, ja kʼa rijeʼ xa xekimalij kan. Ri Jesús jebʼël wi retaman chi ri winäq nkʼatzin nkakʼaxaj chi rij ri ruqʼatbʼäl tzij ri Dios.

18. ¿Achike naʼoj chi rij ri Jesús más nqa chawäch rat?

18 Ri Jesús xerajoʼ ri winäq, xtzijon kikʼin chuqaʼ xrajoʼ ri ütz pa kiwiʼ. Rijaʼ man xunimirisaj ta riʼ, ri akʼwalaʼ ütz wi nkinaʼ yekʼojeʼ rikʼin (Marcos 10:13-16). Junan runaʼoj xubʼän kikʼin konojel winäq. Rijaʼ itzel xutzʼët ri man pa ruchojmil ta yebʼan chuqaʼ toq ri winäq xa xe rijeʼ nkinaʼ qa kiʼ (Mateo 21:12, 13). Toq xkʼojeʼ ri Jesús, ri ixoqiʼ majun wi nyaʼöx ta kiqʼij, ja kʼa rijaʼ konojel xuyaʼ kiqʼij (Juan 4:9, 27). Ri Jesús kan xuqasaj wi riʼ. Jun qʼij xuchʼäj kaqän ri apóstoles, reʼ jun samaj ri xa xe wi ri samajelaʼ qajnäq kiqʼij yebʼanon.

Ri Jesús xa bʼa akuchi xutzijoj ri Ajawaren

19. ¿Achike tzʼetbʼäl nkʼutun chi ri Jesús xupoqonaj kiwäch ri yeyawäj?

19 Ri Jesús xupoqonaj kiwäch ri winäq ri yeyawäj, ruma riʼ xeraqʼomaj rikʼin ruchuqʼaʼ ri Jehová (Mateo 14:14). Jun qʼij, jun achin ri kʼo lepra chi rij, xubʼij chi re: «Ajaw, we nawajoʼ, yatikïr yinakʼachojrisaj chi re re yabʼil reʼ». Ri Jesús kan xunaʼ pa ranima ruqʼaxomal ri achin. Xupoqonaj ruwäch, xuchäp (xutzʼäm) apo y xubʼij kʼa chi re: «Ninwajoʼ [...]. Tkʼis kʼa el re yabʼil reʼ chawij». ¡Xel kʼa el ruyabʼil ri achin! (Marcos 1:40-42). ¡Nimaläj na wi kikotem xunaʼ!

MAJUN BʼEY XUQʼÄJ TA TZIJ

20, 21. ¿Achike ruma nqabʼij chi ri Jesús jun nimaläj tzʼetbʼäl chi qawäch chi rij ri nqanimaj rutzij ri Dios?

20 Ri Jesús, rijaʼ ri nimaläj tzʼetbʼäl chi qawäch chi rij ri nqanimaj rutzij ri Dios. Stapeʼ ri itzel taq winäq xkiyaʼ nimaʼq taq kʼayewal pa ruwiʼ, rijaʼ xunimaj rutzij ri Rutataʼ. Chuqaʼ man xubʼän ta ri xubʼij ri Satanás (Mateo 4:1-11). Chuqaʼ e kʼo wi jujun rachʼalal ri man xkinimaj ta rijaʼ. Rijeʼ xa xkibʼij chi «xchʼujïr» o xmoxïr (Marcos 3:21). Stapeʼ ke riʼ ri Jesús man xuyaʼ ta kan rubʼanik rusamaj ri Dios. Toq ri winäq xkiyoqʼ chuqaʼ xkichʼäy, rijaʼ xuqʼät riʼ y man xutzolij ta rukʼexel chi ke (1 Pedro 2:21-23).

21 Ri Jesús man xuqʼäj ta rutzij ri Rutataʼ stapeʼ xutïj poqonal y kan itzel rubʼanik ri xkamisäx (tasikʼij Filipenses 2:8). Man xa bʼaʼ ta ri qʼaxomal xuqʼasaj ri Jesús ri rukʼisibʼäl qʼij chi re ri rukʼaslem. Rijaʼ xuköchʼ toq ri qʼatöy taq tzij xkiyüt el, toq ri qʼalajrisanelaʼ xkiqʼabʼaj tzij chi rij, toq xqʼat kamïk pa ruwiʼ, toq xyoqʼöx chuqaʼ toq xchʼay. Bʼajin chuwäch ri cheʼ, xubʼij rukʼisibʼäl taq rutzij: ‹¡Xkʼachoj kʼa ronojel!› (Juan 19:30). Oxiʼ qʼij tkamisäx, ri Rutataʼ xukʼasoj pe achiʼel jun espíritu (1 Pedro 3:18). Y pa 40 qʼij xtzolin chi kaj. Chi riʼ ‹xtzʼuyeʼ pa rijkiqʼaʼ ri Dios› richin xroyobʼej ri qʼij toq nyaʼöx ri qʼatbʼäl tzij pa ruqʼaʼ (Hebreos 10:12, 13).

22. Ri Jesús ronojel rukʼaslem xubʼän ri xqa chuwäch ri Rutataʼ, ¿achike xukʼäm pe pa qawiʼ?

22 Ri Jesús ronojel rukʼaslem xubʼän ri xqa chuwäch ri Rutataʼ. ¿Achike xukʼäm pe pa qawiʼ? Ri rukamik xujäq ri bʼey richin nqïl ri kʼaslem man kʼisel ta chuwäch ri Kotzʼijaläj Ulew. Jun kʼaslem achiʼel ri xrajoʼ ri Dios pa nabʼey. Chupam ri jun chik tanaj, xtqetamaj achike rubʼanik ri rukamik ri Jesús nubʼän chi xtkʼojeʼ ri kʼaslem man kʼisel ta.

^ parr. 7 Chupam ri tzijonem «Ri Daniel xubʼij pe jampeʼ xtkʼojeʼ ri Mesías», chi re re wuj reʼ, nqʼalajrisäx achike rubʼeyal xebʼanatäj chi rij ri Jesús ri xutzʼibʼaj kan ri Daniel.

^ parr. 11 Ri Jehová Tataʼaj nbʼïx chi re ruma rijaʼ xbʼanon ronojel ri e kʼo (Isaías 64:8). Ja kʼa ri Jesús Rukʼajol ri Dios nbʼïx chi re ruma ri Jehová xbʼanon richin. Ruma riʼ ri más ángeles, ajun ri Adán, ralkʼwal ri Dios nbʼïx chi ke (Génesis 6:2; Lucas 3:38).

^ parr. 12 Chupam ri tzijonem «Ri qitzij chi rij ri Tataʼaj, ri Kʼajolaxel chuqaʼ ri loqʼoläj espíritu» xtqʼax más chawäch achike ruma ri Jesús man junan ta rikʼin ri Dios.