1, 2. a) Kodėl žinoti apie kokį garsų žmogų dar nereiškia jį pažinti? b) Kuo žmonės laiko Jėzų?

YRA daug žymių žmonių. Apie vienus žino tik kurioje nors vietovėje, mieste ar šalyje, apie kitus — visame pasaulyje. Tačiau jei kokio įžymybės vardas jums ir girdėtas, tai dar nereiškia, kad jį gerai pažįstate ar kad galite daug pasakyti apie jo gyvenimą ir apie jį patį.

² Nors Jėzus Kristus gyveno žemėje maždaug prieš 2000 metų, kone kiekvienas esame šį tą apie jį girdėję. Tik ne visiems aišku, kas toks jis buvo. Vieni jį laiko tiesiog geru žmogumi. Kiti sako, kad jis buvo pranašas. Dar kiti įsitikinę, kad Jėzus — Dievas ir kad jį reikia garbinti. Tad kaip yra iš tikrųjų?

3. Kodėl svarbu žinoti tiesą apie Jėzų?

³ Žinoti tiesą apie Jėzų labai svarbu. Kodėl? Biblijoje sakoma: „Amžinasis gyvenimas — tai pažinti tave, vienintelį tikrąjį Dievą, ir tavo siųstąjį Jėzų — Mesiją“ (Jono 17:3). Taigi tik semdamiesi tikrų žinių apie Jehovą Dievą ir Jėzų Kristų įgysime viltį amžinai gyventi žemės rojuje (Jono 14:6). Be to, iš Jėzaus galime geriausiai pasimokyti, kaip reikia gyventi ir kaip elgtis su kitais (Jono 13:34, 35). Pirmame šios  knygos skyriuje kalbėjome, kas žinotina apie Dievą. Dabar pažiūrėkime, ko Biblija moko apie Jėzų Kristų.

4. Ką reiškia „Mesijas“ ir „Kristus“?

⁴ Dar gerokai prieš Jėzui gimstant Biblijoje buvo išpranašauta, jog ateis Dievo siųstas Mesijas, arba Kristus. Verta dėmesio, kad „Mesijas“ (iš hebrajų kalbos) ir „Kristus“ (iš graikų kalbos) reiškia „Pateptasis“. Taigi žadėtasis pasiuntinys turėjo būti Dievo pateptas, arba įšventintas, — Dievas  jam turėjo paskirti ypatingą tarnybą. Plačiau apie tai, kas Mesijui buvo Dievo pavesta, kalbėsime tolesniuose skyriuose. Be to, sužinosime, kaip Jėzus jau dabar gali mums padėti. O kol jis dar nebuvo gimęs, žmonės, aišku, svarstė širdyje: „Kas bus tas Mesijas?“

5. Kuo buvo visiškai įsitikinę Jėzaus mokiniai?

⁵ Pirmajame mūsų eros amžiuje Jėzaus Nazariečio mokiniai neabejojo, kad būtent jis yra išpranašautasis Mesijas (Jono 1:41). Štai vienas iš mokinių, Simonas Petras, pasakė Jėzui: „Tu esi Mesijas“ (Mato 16:16). O vis dėlto kas jiems padėjo įsitikinti, — ir kas mus įtikintų, — kad žadėtasis Mesijas yra Jėzus?

6. Paaiškinkite, kaip Jehova padėjo tikintiesiems atpažinti Mesiją.

⁶ Apie Mesiją jau iš anksto daug pasakė pranašai. Tai ir padėjo jį atpažinti. Įsivaizduokite, kad jums reikia oro uoste ar judrioje stotyje pasitikti žmogų, kurio niekada nesate matęs. Argi ne lengviau jį atpažintumėte, jei kas pasakytų keletą skiriamųjų požymių? Jehova panašiai ir padarė: per Biblijos pranašus gana išsamiai apibūdino, ką Mesijas žemėje turės nuveikti ir ką patirs. Kai tos pranašystės ėmė pildytis, tikintieji galėjo aiškiai matyti, kuris yra Mesijas.

7. Kokias galima paminėti dvi iš daugelio pranašysčių, išsipildžiusių Jėzaus gyvenime?

⁷ Štai pora pavyzdžių. Pirmiausia — kur Mesijas turėjo gimti. Daugiau kaip 700 metų iki to įvykio pranašas Michėjas rašė, kad Pažadėtasis gims mažame Judo miestelyje, Betliejuje (Michėjo 5:1 [5:2, Brb]). O kur gimė Jėzus? Kaip tik Betliejuje! (Mato  2:1, 3-9.) Kitas pavyzdys — kada Mesijas turėjo pasirodyti. Iš Danieliaus pranašystės (9 skyriaus 25 eilutė), irgi parašytos keliais amžiais anksčiau, buvo galima atsekti, jog jis ateis 29 m. e. m. * Šitų dviejų bei kitų pranašysčių išsipildymas rodo, kad Jėzus tikrai yra žadėtasis Mesijas.

8, 9. Kaip per Jėzaus krikštą pasitvirtino, kad jis — Mesijas?

⁸ Kad Jėzus — Mesijas, patvirtina ir tai, kas įvyko 29-ųjų mūsų eros metų rudenį. Tada jis atėjo pas Joną Krikštytoją prie Jordano upės, kad būtų pakrikštytas. Jehova buvo pažadėjęs Jonui parodyti ženklą, iš kurio šis atpažins Mesiją. Tą ženklą Jonas ir pamatė krikštydamas Jėzų. Štai kas atsitiko: „Pakrikštytas Jėzus tuoj išbrido iš vandens. Staiga jam atsivėrė dangus, ir jis pamatė Dievo Dvasią, sklendžiančią žemyn it balandį ir nusileidžiančią ant jo. O balsas iš dangaus prabilo: ‘Šitas yra mano mylimasis Sūnus, kuriuo aš gėriuosi’“ (Mato 3:16, 17). Viską matydamas ir girdėdamas Jonas įsitikino, kad Jėzus — Dievo siųstasis (Jono 1:32-34). Tą pačią akimirką, kai buvo išlieta Dievo dvasia — veiklioji jėga, Jėzus tapo Mesiju, arba Kristumi, paskirtuoju Vadu ir Karaliumi (Izaijo 55:4).

⁹ Išsipildžiusios Biblijos pranašystės ir paties Jehovos Dievo liudijimas aiškiai rodė, kad Jėzus — pažadėtasis Mesijas. Biblija atsako ir į kitus du svarbius klausimus: iš kur Jėzus Kristus atėjo ir koks žmogus jis buvo.

10. Ką iš Biblijos sužinome apie Jėzaus gyvenimą iki jam ateinant į žemę?

¹⁰ Iš Biblijos sužinome, kad prieš ateidamas į žemę Jėzus gyveno danguje. Michėjas ne tik išpranašavo, jog Mesijas gims Betliejuje, bet ir paminėjo, kad jo kilmė siekia „tolimą senovę“ (Michėjo 5:1 [5:2, Brb]). Jėzus pats ne sykį kalbėjo apie savo gyvenimą danguje (Jono 3:13; 6:38, 62; 17:4, 5). Ten, dvasinėje srityje, su Jehova jį siejo ypatingas ryšys.

11. Kaip Biblija rodo, kad Jėzus yra Jehovai brangiausias Sūnus?

¹¹ Jėzus Jehovai — pats brangiausias Sūnus. Pažiūrėkime kodėl. Jis yra pirmasis Dievo kūrinys — „visos Kūrinijos pirmagimis“ (Kolosiečiams 1:15). * Be to, jis „viengimis Sūnus“ (Jono 3:16). Taigi vienintelis sukurtas paties Dievo. Ir tik jis padėjo Dievui kurti visa kita (Kolosiečiams 1:16). Jėzus dar vadinamas „Žodžiu“ (Jono 1:14). Iš to suprantame, kad jis kalbėjo Dievo vardu — perduodavo žinias bei nurodymus kitiems Tėvo sūnums, tai yra angelams ir žmonėms.

12. Iš kur žinome, kad pirmagimis Sūnus nėra lygus Dievui?

¹² Ar pirmagimis Sūnus lygus Dievui, kaip kartais teigiama? Biblija moko kitaip. Anoje pastraipoje minėjome, kad Sūnus buvo sukurtas. Vadinasi, jis turėjo pradžią, o Jehova Dievas neturi nei pradžios, nei pabaigos (Psalmyno 90:2). Viengimis Sūnus niekada nemėgino lygintis su Tėvu. Biblijoje aiškiai sakoma,  kad Tėvas didesnis už Sūnų (Jono 14:28; 1 Korintiečiams 11:3). Tik Jehova yra „Dievas Visagalis“ (Pradžios 17:1). Niekas kitas jam neprilygsta. *

13. Ką reiškia Biblijos pasakymas, kad Sūnus yra „neregimojo Dievo atvaizdas“?

¹³ Jehova su savo pirmagimiu Sūnumi artimai bendravo milijardus metų — kai dar nebuvo sukurti nei žvaigždėti dangūs, nei žemė. Kaip jie mylėjo vienas kitą! (Jono 3:35; 14:31.) Brangusis Sūnus visa kuo panėšėjo į Tėvą. Todėl Biblijoje jis vadinamas „neregimojo Dievo atvaizdu“ (Kolosiečiams 1:15). Kaip žmonių šeimose sūnus kartais būna tiesiog atsigimęs į tėvą, Dievo Sūnus irgi visa savo asmenybe — grynai kaip Tėvas.

14. Kaip Jehovos viengimis Sūnus gimė žmogumi?

¹⁴ Jehovos viengimis Sūnus noriai paliko dangų ir atėjo į žemę. Bet galbūt kyla klausimas: kaip dvasinė esybė galėjo gimti žmogumi? Jehova padarė stebuklą — perkėlė savo pirmagimio Sūnaus gyvybę į žydų mergelės Marijos įsčias. Taip Marija, nepažinusi jokio vyro, pagimdė tobulą sūnų ir jį pavadino Jėzumi (Luko 1:30-35).

15. Kodėl galima sakyti, kad per Jėzų geriau pažįstame Jehovą?

¹⁵ Jėzaus žodžiai ir darbai puikiai atskleidžia jo asmenybę. Dar daugiau — per Jėzų geriau pažįstame Jehovą. Kaip? Atsiminkime, šis Sūnus yra visai kaip Tėvas. Štai kodėl Jėzus pasakė savo mokiniams:  „Kas yra matęs mane, yra matęs Tėvą“ (Jono 14:9). Apie Jėzaus Kristaus gyvenimą, tarnybą, jo asmenybę daug sužinome iš keturių Evangelijų (pagal Matą, Morkų, Luką ir Joną), kurios įeina į Bibliją.

16. Kokią itin svarbią žinią Jėzus skelbė ir kieno įgaliotas?

¹⁶ Jėzų vadino „Mokytoju“ (Jono 1:38; 13:13). Ko jis mokė? Pirmiausiai jo žinia buvo „karalystės Evangelija“, tai yra geroji naujiena apie Dievo Karalystę — dangiškąją vadovybę, kuri valdys visą žemę ir dievobaimingiems žmonėms suteiks amžiną gerovę (Mato 4:23). Nuo ko ta žinia? Jėzus pats sakė: „Mano mokslas ne mano, bet to, kuris yra mane siuntęs“, — tai yra Jehovos (Jono 7:16). Jėzus žinojo, kad gerąją naujieną apie Karalystę žmonėms reikia skelbti, nes tokia yra Tėvo valia. Dar plačiau apie Dievo Karalystę ir būsimas permainas rašoma 8 skyriuje.

17. Kur Jėzus mokė žmones ir kodėl negailėjo tam pastangų?

¹⁷ Kur Jėzus mokė? Visur, kur tik būdavo žmonių, — miestuose ir kaimuose, prekyvietėse, po namus. Jėzus nelaukė, kad žmonės pas jį ateitų, o pats ėjo ir kalbėjo (Morkaus 6:56; Luko 19:5, 6). Kodėl Jėzus taip stengėsi ir tiek daug laiko skyrė gerajai naujienai skelbti bei mokyti žmones? Tokia buvo Dievo jam duota užduotis. Jėzus visada vykdė Tėvo valią (Jono 8:28, 29). Vis dėlto jis skelbė ne tik iš pareigos. Matydamas minias, susirinkusias pasiklausyti, Jėzus žmonių gailėjosi (Mato 9:35, 36). Tautos dvasiniai vadovai jais nesirūpino ir nemokė tiesos apie Dievą, neaiškino jo sumanymų. Taigi visiems būtinai reikėjo išgirsti Karalystės žinią, ir Jėzus tai žinojo.

18. Kokios Jėzaus savybės jums ypač patrauklios?

 ¹⁸ Jėzus buvo švelnus ir atjautus, todėl žmones prie jo traukte traukė. Jėzaus nesivaržė net vaikai (Morkaus 10:13-16). Jis buvo bešališkas. Nesąžiningi poelgiai ir neteisybė jį piktino (Mato 21:12, 13). Štai moterys anais laikais neturėjo daug teisių ir nedažnai tesulaukdavo pagarbos, bet ir su jomis Jėzus elgėsi kilniai (Jono 4:9, 27). Taip pat negalima nepastebėti, kad Jėzus nėmaž nesiaukštino. Sykį net nuplovė apaštalams kojas, nors paprastai tai būdavo tarnų darbas.

19. Koks pavyzdys rodo, kad Jėzus nebuvo abejingas kito skausmui?

¹⁹ Jėzus nebuvo abejingas kito skausmui. Pagalvokime, kaip mielai jis Dievo dvasios galia gydė ligonius (Mato 14:14). Kartą į Jėzų kreipėsi raupsais sergantis vyras: „Jei panorėsi, gali mane padaryti  švarų.“ Jėzus puikiausiai suvokė jo kančią. Gailesčio apimtas ištiesė ranką, palietė vyrą ir tarė: „Noriu, būk švarus!“ Raupsai tuojau pranyko (Morkaus 1:40-42). Tik įsivaizduokite, ką tai reiškė anam žmogui!

20, 21. Kodėl galima sakyti, kad Jėzus savo ištikimybe Dievui ir klusnumu paliko geriausią pavyzdį?

²⁰ Jėzus ir dar kai kuo yra pats geriausias pavyzdys: jis visad liko Dievui klusnus, atsidavęs. Kad ir kiek turėjo ištverti, dangiškojo Tėvo neapvylė. Jis nedvejodamas atmetė visas Šėtono pagundas (Mato 4:1-11). Kurį laiką ir šeimyniškiai juo netikėjo, sakė, kad jis „netekęs nuovokos“ (Morkaus 3:21). Bet Jėzus nepasidavė; svarbiausia jam buvo Dievo darbas. Įžeidinėjamas rodė savitvardą ir priešininkams niekada nekeršijo (1 Petro 2:21-23).

 ²¹ Jėzus liko ištikimas iki pat galo, kol nuo piktų žmonių rankos mirė žiauria, skausminga mirtimi (Filipiečiams 2:8). Tik pagalvokime, ką paskutinę dieną jam reikėjo iškęsti. Buvo suimtas, melagingų liudininkų apkaltintas, parsidavėlių teisėjų nuteistas, minios išjuoktas, kareivių kankinamas. Prikaltas ant stulpo, su paskutiniu atodūsiu jis sušuko: „Atlikta!“ (Jono 19:30). Bet trečią dieną po mirties dangiškasis Tėvas prikėlė Jėzų jau kaip dvasinę esybę (1 Petro 3:18). Po kelių savaičių jis grįžo į dangų. Čia „atsisėdo Dievo dešinėje“ ir laukė, kol gaus karaliaus valdžią (Hebrajams 10:12, 13).

22. Ką gera mums Jėzus padarė likdamas iki pat mirties ištikimas?

²² Kokį kilnų darbą Jėzus padarė tuo, kad liko iki pat mirties ištikimas Dievui? Savo mirtimi jis suteikė mums viltį amžinai gyventi žemės rojuje, kaip kadaise Jehova ir buvo žmonėms numatęs. Kodėl Jėzaus mirtis tokia svarbi, pakalbėsime kitame skyriuje.